Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų

Šuolis parašiutu iš lėktuvo Mariui Čiūtai yra tik treniruotė – sportininkui kur kas įdomiau šokinėti nuo uolų ar aukštų pastatų. Jau bene dešimtmetį vilnietis aktyviai užsiima vienu ekstremaliausių sportų.

Nuotraukos šaltinis: BNS

Tai – „Base“ šuoliai (angl. Base jumping) – ir sustoti neketina – ateityje tikisi nušokti nuo Azijoje stūksančių aukščiausių bokštų.

Vienas iš penkių

M. Čiūta „Base“ šuoliai susižavėjo dar būdamas jaunuoliu, kai pamatė vaizdo klipą „YouTube“. Tuomet suprato, kad tai – jo pašaukimas. Pašnekovo teigimu, ši sporto šaka nėra iš lengvųjų, reikalauja daug atsakomybės ir stipraus psichologinio pasiruošimo.

„Base“ šuolis yra pavojingesnis už šuolį parašiutu iš lėktuvo vien todėl, kad šokama iš mažesnio aukščio. Tai reiškia, kad yra labai svarbu laiku išskleisti parašiutą. Be to, šuolio metu yra naudojamas tik vienas parašiutas, nėra jokio atsarginio. Todėl prieš šuolį reikia ypač atsakingai jį sulankstyti, kad nebūtų nė menkiausios klaidos ir būtų nušokta kuo saugiau“, – sako M. Čiūta.

Sportininkas priduria, kad nors Lietuvoje tokią veiklą šiuo metu propaguoja vos 5 entuziastai, palaikymo iš visos parašiutininkų bendruomenės netrūksta. Moralinį palaikymą pašnekovas jaučia ir iš artimųjų – nors

šeimos nariai neslepia nerimo dėl M. Čiūtos pasirinkto gyvenimo būdo, visuomet džiaugiasi jo pasiekimais.

Baimė – nuolatinė palydovė

Prisiminęs patį pirmą savo šuolį, sportininkas juokauja – tuo metu manė, kad šoka tiesiai į savo pražūtį.

„Pačioje pradžioje buvo ypač baisu šokti net iš lėktuvo, teko nuolat stengtis pažaboti savo baimes. Tačiau išbandęs daugiau šuolių supratau, kad man neblogai sekasi, pradėjau ieškoti didesnių iššūkių. Pamenu, kad pamatęs kitus sportininkus, šokinėjančius nuo aukštesnių uolų, susimąstydavau, kodėl gi ir man nepabandžius“, – apie sporto karjeros pradžią atvirauja M. Čiūta.

Visgi vilnietis teigia, kad baimė jį lydį viso šuolio metu, tačiau bijoti, anot jo, nėra gėdinga – baimė kaip tik padeda nuolat išlaikyti aštrų protą ir ypač atsakingai įvertinti atliekamus veiksmus.

„Kai susitinku su labiau patyrusiais „Base“ šuolininkais, suprantu, kad net ir jie bijo – tai visiškai normali organizmo reakcija. Svarbiausia yra su šia baime susidraugauti, o tai padaryti man padeda knygos ir praktika“, – pasakoja sportininkas.

Per savaitgalį – mažiausiai 10 šuolių

Vasara yra būtent tas metų laikas, kai galima atlikti „Base“ šuolius . Įprastomis darbo dienomis šio sporto atstovai dirba įprastus darbus, savaitgaliais praktikuoja „skydive“ šuolius iš lėktuvų, o išvykę į užsienį atlieka būtent tokio tipo šuolius.

„Kiekvienas parašiutininkas treniruojasi pagal savo kvalifikaciją, bet įprastai per dvi savaitgalio dienas atliekame po 10, 16 ar net 18 šuolių – visa tai priklauso nuo oro sąlygų“, – sako M. Čiūta.

Jo teigimu, propaguojant šį sportą reikia gerai išmanyti oro sąlygas. Sportininkas juokauja, kad šuolininkai parašiutu yra mažieji meteorologai, tam padeda ir įvairūs technologiniai sprendimai.

„Šuolio metu dėvime specialius šalmus, kuriuose yra įmontuoti mikrofonai ir ausinės – taip lengviau galime su kolega susikalbėti tarpusavyje. Taip pat segime aukštimačius, kurie rodo, kokiame aukštyje sklendame, čia svarbūs ir GPS siųstuvai“, – vardija sportininkas.

Vienas iš naujausių M. Čiūtos atradimų – išmanusis laikrodis „Samsung Galaxy Watch Ultra“, kuris sportininką labiausiai žavi dėl tikslių širdies pulso ir aukščio lygio duomenų, be to pasižymi itin ilgai veikiančia baterija.

„Su šiuo laikrodžiu atlikti šuolio dar neteko, bet nekantrauju jį išbandyti. Ypač įdomu bus stebėti savo streso lygį – įprastai didžiausias jis būna stovint ant atbrailos krašto, bet adrenalinas išlieka viso šuolio metu“, – pasakoja M. Čiūta.

Negali atsispirti galimybėms Azijoje

Dar šią vasarą sportininkas aplankys Italiją – čia jo laukia įspūdingas šuolis nuo 3 km siekiančių uolų.

„Visame pasaulyje tokių vietų nėra daug, todėl tai – išskirtinė proga išmėginti savo jėgas. Ateityje norėčiau išbandyti šuolius nuo aukščiausių pastatų Azijoje – sunku atsispirti galimybei nušokti nuo Dubajaus ar Malaizijos bokštų ir dangoraižių“, – sako M. Čiūta.

Pašnekovo teigimu, kaip svarbiausią užduotį savo karjeroje jis yra išsikėlęs tikslą iš kiekvienos kelionės atsivežti naujos patirties, įspūdžių ir grįžti sveikam.

• Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
• Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?
• Kas atsako už sniego valymą daugiabučiuose: kieno tai pareigos?
• Naujas sukčių taikinys – jūsų telefonas: kaip apsisaugoti?
• Nuo sniego jau lūžta stogai: laiku nenuvalius – tūkstantiniai nuostoliai.
• Poilsio anatomija: muzikos klausymas prieš miegą gali pagerinti gyvenimo kokybę.
• Praūžus šventėms norisi lengviau: pasigaminkite kalafioro steiką.
• 12 kartų mažiau saulės: kaip sausio vakarus paversti šeimos suartėjimo laiku?
• Per Naujuosius metus paskambina tiek, kiek eilinės darbo dienos valandą.
• Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
• Kodėl ant Naujųjų metų stalo būtina turėti ananasą?
• Receptai su šonkauliais: kaip paruošti patiekalą, vertą Naujųjų metų stalo?
• Tėvai vis dar drausmina nesidomėti lytiškumu.
• 1 iš 4 moterų patiria pogimdyminę depresiją.
• Kodėl 2026-ieji gali nustebinti net patyrusius NT rinkos žaidėjus.
• Dėl šventinių dekoracijų: puošiant namus reikia žinoti kelias taisykles.
• 60 naujų bokštų padės užtikrinti patikimą ryšį Lietuvos regionuose.
• Kaip Nacionalinis stadionas paveiks NT rinką kaimynystėje?
• Susisiekimo ministerijos darbai, kuriuos žmonės jaučia kasdien.
• Kelininkai įspėja – prognozuojamos žiemiškos sąlygos keliuose.
• Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje.
• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Jūs žudote savo dirvą to nežinodami: 7 „nekalti“ įpročiai, kurie atima derlių.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87