Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų

Šuolis parašiutu iš lėktuvo Mariui Čiūtai yra tik treniruotė – sportininkui kur kas įdomiau šokinėti nuo uolų ar aukštų pastatų. Jau bene dešimtmetį vilnietis aktyviai užsiima vienu ekstremaliausių sportų.

Nuotraukos šaltinis: BNS

Tai – „Base“ šuoliai (angl. Base jumping) – ir sustoti neketina – ateityje tikisi nušokti nuo Azijoje stūksančių aukščiausių bokštų.

Vienas iš penkių

M. Čiūta „Base“ šuoliai susižavėjo dar būdamas jaunuoliu, kai pamatė vaizdo klipą „YouTube“. Tuomet suprato, kad tai – jo pašaukimas. Pašnekovo teigimu, ši sporto šaka nėra iš lengvųjų, reikalauja daug atsakomybės ir stipraus psichologinio pasiruošimo.

„Base“ šuolis yra pavojingesnis už šuolį parašiutu iš lėktuvo vien todėl, kad šokama iš mažesnio aukščio. Tai reiškia, kad yra labai svarbu laiku išskleisti parašiutą. Be to, šuolio metu yra naudojamas tik vienas parašiutas, nėra jokio atsarginio. Todėl prieš šuolį reikia ypač atsakingai jį sulankstyti, kad nebūtų nė menkiausios klaidos ir būtų nušokta kuo saugiau“, – sako M. Čiūta.

Sportininkas priduria, kad nors Lietuvoje tokią veiklą šiuo metu propaguoja vos 5 entuziastai, palaikymo iš visos parašiutininkų bendruomenės netrūksta. Moralinį palaikymą pašnekovas jaučia ir iš artimųjų – nors

šeimos nariai neslepia nerimo dėl M. Čiūtos pasirinkto gyvenimo būdo, visuomet džiaugiasi jo pasiekimais.

Baimė – nuolatinė palydovė

Prisiminęs patį pirmą savo šuolį, sportininkas juokauja – tuo metu manė, kad šoka tiesiai į savo pražūtį.

„Pačioje pradžioje buvo ypač baisu šokti net iš lėktuvo, teko nuolat stengtis pažaboti savo baimes. Tačiau išbandęs daugiau šuolių supratau, kad man neblogai sekasi, pradėjau ieškoti didesnių iššūkių. Pamenu, kad pamatęs kitus sportininkus, šokinėjančius nuo aukštesnių uolų, susimąstydavau, kodėl gi ir man nepabandžius“, – apie sporto karjeros pradžią atvirauja M. Čiūta.

Visgi vilnietis teigia, kad baimė jį lydį viso šuolio metu, tačiau bijoti, anot jo, nėra gėdinga – baimė kaip tik padeda nuolat išlaikyti aštrų protą ir ypač atsakingai įvertinti atliekamus veiksmus.

„Kai susitinku su labiau patyrusiais „Base“ šuolininkais, suprantu, kad net ir jie bijo – tai visiškai normali organizmo reakcija. Svarbiausia yra su šia baime susidraugauti, o tai padaryti man padeda knygos ir praktika“, – pasakoja sportininkas.

Per savaitgalį – mažiausiai 10 šuolių

Vasara yra būtent tas metų laikas, kai galima atlikti „Base“ šuolius . Įprastomis darbo dienomis šio sporto atstovai dirba įprastus darbus, savaitgaliais praktikuoja „skydive“ šuolius iš lėktuvų, o išvykę į užsienį atlieka būtent tokio tipo šuolius.

„Kiekvienas parašiutininkas treniruojasi pagal savo kvalifikaciją, bet įprastai per dvi savaitgalio dienas atliekame po 10, 16 ar net 18 šuolių – visa tai priklauso nuo oro sąlygų“, – sako M. Čiūta.

Jo teigimu, propaguojant šį sportą reikia gerai išmanyti oro sąlygas. Sportininkas juokauja, kad šuolininkai parašiutu yra mažieji meteorologai, tam padeda ir įvairūs technologiniai sprendimai.

„Šuolio metu dėvime specialius šalmus, kuriuose yra įmontuoti mikrofonai ir ausinės – taip lengviau galime su kolega susikalbėti tarpusavyje. Taip pat segime aukštimačius, kurie rodo, kokiame aukštyje sklendame, čia svarbūs ir GPS siųstuvai“, – vardija sportininkas.

Vienas iš naujausių M. Čiūtos atradimų – išmanusis laikrodis „Samsung Galaxy Watch Ultra“, kuris sportininką labiausiai žavi dėl tikslių širdies pulso ir aukščio lygio duomenų, be to pasižymi itin ilgai veikiančia baterija.

„Su šiuo laikrodžiu atlikti šuolio dar neteko, bet nekantrauju jį išbandyti. Ypač įdomu bus stebėti savo streso lygį – įprastai didžiausias jis būna stovint ant atbrailos krašto, bet adrenalinas išlieka viso šuolio metu“, – pasakoja M. Čiūta.

Negali atsispirti galimybėms Azijoje

Dar šią vasarą sportininkas aplankys Italiją – čia jo laukia įspūdingas šuolis nuo 3 km siekiančių uolų.

„Visame pasaulyje tokių vietų nėra daug, todėl tai – išskirtinė proga išmėginti savo jėgas. Ateityje norėčiau išbandyti šuolius nuo aukščiausių pastatų Azijoje – sunku atsispirti galimybei nušokti nuo Dubajaus ar Malaizijos bokštų ir dangoraižių“, – sako M. Čiūta.

Pašnekovo teigimu, kaip svarbiausią užduotį savo karjeroje jis yra išsikėlęs tikslą iš kiekvienos kelionės atsivežti naujos patirties, įspūdžių ir grįžti sveikam.

• Techninių įgūdžių negana: kaip darbdaviui pamatyti tai, ko neparodo CV?
• Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: nauja sukčiavimo schema.
• II pakopos lėšas atsiėmę gyventojai jų įdarbinti neskuba.
• Saugumo jausmas gali klaidinti: įspėja dėl dažnai nuvertinamų rizikų namuose.
• Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą.
• Kodėl privataus detektyvo paslaugų kainos gali labai skirtis?
• Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
• Energijos rijikas namuose gali būti ne senas prietaisas, o jo nustatymas.
• VU chemikų sukurtas metodas gali paspartinti naujų vaistų kūrimą.
• VU Fizikos fakulteto mokslininkai siekia įminti perovskitų paslaptis.
• Dyzelinui brangstant: kiek galima sutaupyti važiuojant elektra?
• Lietuva užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimtmečiui: didesnis kainų stabilumas.
• Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
• Atsistojus tenka įsikibti, nes aptemsta akyse? Šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
• DI bumas toliau brangina IT infrastruktūrą: kainos per metus šoktelėjo.
• Prezidentas: JAV kariai jau pakeliui į Lietuvą.
• Tekste nėra nė vieno žodžio. Ką jame perskaito vaikai?
• Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
• RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
• Tarp darbuotojų ryškėja atskirtis: kokių įgūdžių prireiks norint neatsilikti?
• Ukmergės gamykla ruošiasi auginti komandą iki 400 žmonių.
• Nelegalus darbas statybų sektoriuje: individualios veiklos pažyma neapsaugo.
• Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti stovėjęs automobilis?
• Darbo skelbimo nebeužtenka: kas veikia ieškant specialistų.
• Vaikas išvėmė vaistus: sugirdyti dozę dar kartą ar laukti kito vartojimo?
• Rusijos GPS trikdžiams suvaldyti „Bitė“ įsigijo atominį laikrodį.
• „Nėra ką valgyti“, nors šaldytuvas pilnas: kodėl taip nutinka ir ką daryti?
• Sukčiai apie jus gali žinoti daugiau, nei manote: įvardijo 5 pagrindines schemas.
• Verslo atsparumas „Dienai X“: nuo atsarginių kopijų iki veiklos tęstinumo.
• Kai vaikai moko senjorus, o senjorai – vaikus: skirtingos kartos kartu.
• Kodėl vaikas skriaudžia kitus?
• Pirmas nuosavas būstas: ką svarbu žinoti renkantis elektros tiekimo planą?
• Privačios gydymo įstaigos siekia toliau veikti su sistema.
• Jūsų televizorius – lyg meno kūrinys: profesionalus televizorių pakabinimas.
• DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo rizikas.
• Nauja šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
• Kaip paruošti mėgstamus patiekalus be mėsos? Nustebins skonis ir žema kaina.
• Darbuotojai išeina ne dėl atlyginimo: priežastis – prastas vadovavimas.
• Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
• Įrankis naujas, įpročiai seni: kodėl DI įdiegimas dar negarantuoja produktyvumo?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140