Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų

Šuolis parašiutu iš lėktuvo Mariui Čiūtai yra tik treniruotė – sportininkui kur kas įdomiau šokinėti nuo uolų ar aukštų pastatų. Jau bene dešimtmetį vilnietis aktyviai užsiima vienu ekstremaliausių sportų.

Nuotraukos šaltinis: BNS

Tai – „Base“ šuoliai (angl. Base jumping) – ir sustoti neketina – ateityje tikisi nušokti nuo Azijoje stūksančių aukščiausių bokštų.

Vienas iš penkių

M. Čiūta „Base“ šuoliai susižavėjo dar būdamas jaunuoliu, kai pamatė vaizdo klipą „YouTube“. Tuomet suprato, kad tai – jo pašaukimas. Pašnekovo teigimu, ši sporto šaka nėra iš lengvųjų, reikalauja daug atsakomybės ir stipraus psichologinio pasiruošimo.

„Base“ šuolis yra pavojingesnis už šuolį parašiutu iš lėktuvo vien todėl, kad šokama iš mažesnio aukščio. Tai reiškia, kad yra labai svarbu laiku išskleisti parašiutą. Be to, šuolio metu yra naudojamas tik vienas parašiutas, nėra jokio atsarginio. Todėl prieš šuolį reikia ypač atsakingai jį sulankstyti, kad nebūtų nė menkiausios klaidos ir būtų nušokta kuo saugiau“, – sako M. Čiūta.

Sportininkas priduria, kad nors Lietuvoje tokią veiklą šiuo metu propaguoja vos 5 entuziastai, palaikymo iš visos parašiutininkų bendruomenės netrūksta. Moralinį palaikymą pašnekovas jaučia ir iš artimųjų – nors

šeimos nariai neslepia nerimo dėl M. Čiūtos pasirinkto gyvenimo būdo, visuomet džiaugiasi jo pasiekimais.

Baimė – nuolatinė palydovė

Prisiminęs patį pirmą savo šuolį, sportininkas juokauja – tuo metu manė, kad šoka tiesiai į savo pražūtį.

„Pačioje pradžioje buvo ypač baisu šokti net iš lėktuvo, teko nuolat stengtis pažaboti savo baimes. Tačiau išbandęs daugiau šuolių supratau, kad man neblogai sekasi, pradėjau ieškoti didesnių iššūkių. Pamenu, kad pamatęs kitus sportininkus, šokinėjančius nuo aukštesnių uolų, susimąstydavau, kodėl gi ir man nepabandžius“, – apie sporto karjeros pradžią atvirauja M. Čiūta.

Visgi vilnietis teigia, kad baimė jį lydį viso šuolio metu, tačiau bijoti, anot jo, nėra gėdinga – baimė kaip tik padeda nuolat išlaikyti aštrų protą ir ypač atsakingai įvertinti atliekamus veiksmus.

„Kai susitinku su labiau patyrusiais „Base“ šuolininkais, suprantu, kad net ir jie bijo – tai visiškai normali organizmo reakcija. Svarbiausia yra su šia baime susidraugauti, o tai padaryti man padeda knygos ir praktika“, – pasakoja sportininkas.

Per savaitgalį – mažiausiai 10 šuolių

Vasara yra būtent tas metų laikas, kai galima atlikti „Base“ šuolius . Įprastomis darbo dienomis šio sporto atstovai dirba įprastus darbus, savaitgaliais praktikuoja „skydive“ šuolius iš lėktuvų, o išvykę į užsienį atlieka būtent tokio tipo šuolius.

„Kiekvienas parašiutininkas treniruojasi pagal savo kvalifikaciją, bet įprastai per dvi savaitgalio dienas atliekame po 10, 16 ar net 18 šuolių – visa tai priklauso nuo oro sąlygų“, – sako M. Čiūta.

Jo teigimu, propaguojant šį sportą reikia gerai išmanyti oro sąlygas. Sportininkas juokauja, kad šuolininkai parašiutu yra mažieji meteorologai, tam padeda ir įvairūs technologiniai sprendimai.

„Šuolio metu dėvime specialius šalmus, kuriuose yra įmontuoti mikrofonai ir ausinės – taip lengviau galime su kolega susikalbėti tarpusavyje. Taip pat segime aukštimačius, kurie rodo, kokiame aukštyje sklendame, čia svarbūs ir GPS siųstuvai“, – vardija sportininkas.

Vienas iš naujausių M. Čiūtos atradimų – išmanusis laikrodis „Samsung Galaxy Watch Ultra“, kuris sportininką labiausiai žavi dėl tikslių širdies pulso ir aukščio lygio duomenų, be to pasižymi itin ilgai veikiančia baterija.

„Su šiuo laikrodžiu atlikti šuolio dar neteko, bet nekantrauju jį išbandyti. Ypač įdomu bus stebėti savo streso lygį – įprastai didžiausias jis būna stovint ant atbrailos krašto, bet adrenalinas išlieka viso šuolio metu“, – pasakoja M. Čiūta.

Negali atsispirti galimybėms Azijoje

Dar šią vasarą sportininkas aplankys Italiją – čia jo laukia įspūdingas šuolis nuo 3 km siekiančių uolų.

„Visame pasaulyje tokių vietų nėra daug, todėl tai – išskirtinė proga išmėginti savo jėgas. Ateityje norėčiau išbandyti šuolius nuo aukščiausių pastatų Azijoje – sunku atsispirti galimybei nušokti nuo Dubajaus ar Malaizijos bokštų ir dangoraižių“, – sako M. Čiūta.

Pašnekovo teigimu, kaip svarbiausią užduotį savo karjeroje jis yra išsikėlęs tikslą iš kiekvienos kelionės atsivežti naujos patirties, įspūdžių ir grįžti sveikam.

• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.
• Kaip pasirūpinti mirusio artimojo socialinių tinklų paskyromis?
• Naudotų hibridų bumas: kodėl jie tampa vis dažnesniu lietuvių pasirinkimu?
• Ar dantų implantai – visam gyvenimui? Mitai ir realybė.
• Vėlinių savaitgalį – daugiau pavojų: ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?
• Uždirbate solidžiai, bet sąskaita tuščia? Kaip pasiekti finansinį saugumą?
• Miške ne tik grybai ir paukščiai: kuo ypatingi auksavabaliai?
• Už ribojamojoje geografinėje zonoje pakeltą droną - administracinė bauda.
• Žieminių padangų sezonas prasideda: vairuotojai vis dar linkę delsti.
• Živilės istorija: nuo vėžio vaikystėje iki atsakymo po trijų dešimtmečių.
• Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai.
• Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti.
• Trumpesnė darbo diena prieš šventes: informacija darbuotojams ir darbdaviams.
• Restorano lygio kava namuose – taupiai ir kūrybiškai.
• Gavote palikimą su skolomis? Specialistas atskleidė, kaip sumažinti naštą.
• Prieš ir po: kaip vaiko kambarį paversti augančiu kartu su vaiku.
• Lietuva imasi griežtų veiksmų dėl kontrabandos gabenimo bepilotėmis priemonėmis.
• „Ignitis grupė“ užsitikrino finansavimą didžiausiam vėjo parkui Baltijos šalyse.
• Priešais automobilį iššoko stirna: tyrimas atskleidė kaip elgtųsi vairuotojai.
• Keisis nedarbo draudimo išmokų sistema: gerės priešpensinio amžiaus darbuotojams.
• Dezodorantai, liemenėlės, nakvišų aliejus: kas didina krūties vėžio riziką?
• Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?
• Priedangų įrengimas – ar sutiksime dėl saugumo už būstą mokėti daugiau?
• Graužikai kelia grėsmę – sandarinimas yra raktas į efektyvią apsaugą.
• Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar už elektrą mokame mažiau nei lenkai?
• Pirmieji kataraktos požymiai: kaip juos atpažinti laiku?
• Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
• VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
• Metas biudžetą pradėti skaičiuoti kaip suaugusiesiems.
• Amžėti nereiškia sustoti: kodėl judėti būtina visą gyvenimą.
• Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas.
• Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kaip tinkamai jas tvarkyti?
• Telecentras pradeda DI gamyklos įrengimo projektą.
• Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę.
• Anykščiai – lėtos gyvensenos miestas, atviras idėjoms.
• Auga nauja buitinės technikos kategorija – išmanieji automatiniai kačių tualetai.
• Nuo saldumynų iki svajonių pirkinių – kaip vaikai leidžia, taupo savo pinigus?
• Konservuoti, fermentuoti, šaldyti: kaip pasirūpinti sveikata rudenį.
• Daugėja gaisrų, kuriuos sukelia užsiliepsnojusios baterijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50