Šuo – ne vienkartinė investicija: tinkamai rūpindamiesi augintiniu sutaupysite

Įsigyjant šunį ar kitą gyvūną neretai pagalvojama tik apie tai, kiek šis kainuoja, ir neįvertinamos visos kitos su naujais įsipareigojimais atsirandančios išlaidos.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Gyvūnų priežiūros specialistai ir finansų ekspertai pabrėžia, kad augintinio turėjimas yra susijęs ir su įvairiais finansiniais įsipareigojimais.

Artėjant rugpjūčio 26-ajai, tarptautinei šuns dienai, veterinarė Gabrielė Biliūtė ragina pagalvoti, ar savo augintiniams skiriame pakankamai dėmesio, ar tinkamai rūpinamės jų sveikata, ir priduria, kad tinkamai ir laiku pasirūpinus savo augintiniais galima gerokai sutaupyti.

Kalbėdama apie augintinių sveikatą ji visų pirma pabrėžia tinkamą mitybą ir savalaikę profilaktiką. Deja, anot jos, tiek viena, tiek kita lietuviai neretai pamiršta.

„Turint naują šeimos narį juo ir rūpintis reikia taip pat, kaip ir bet kuriuo kitu šeimos nariu. Šuns negalima šerti bet kuo, negalima į jo sveikatos problemas žiūrėti pro pirštus. Dažnai sakoma, kad augintinius išlaikyti labai daug kainuoja, nes jie turi daug sveikatos problemų, tačiau pamirštama, kad augintinių šeimininkai dėl daugelio problemų yra atsakingi patys“, – sako G. Biliūtė.

Profilaktika užkerta kelią ligoms

Veterinarė pabrėžia, kad tinkama augintinių sveikatos profilaktika yra raktas į ilgesnį jų gyvenimą ir mažesnes išlaidas.

Sumažinti išlaidas atliekant profilaktinius sveikatos patikrinimus, anot G. Biliūtės, iš tiesių galima labai reikšmingai, tačiau Lietuvoje tai kol kas, deja, yra retenybė.

„Gaila, tačiau žmonės pas specialistus dažniausiai ateina, kai gyvūno būklė jau būna sunki. Profilaktinius sveikatos patikrinimus šunims reikia atlikti kasmet, vyresniems šunims, įprastai nuo 7 metų, juos vertėtų atlikti ir dažniau, net kas pusmetį“, – sako veterinarė.

Ji priduria, kad nereikia pamiršti, jog skiepai nuo virusinių ligų, infekcinio hepatito, šunų maro viruso, parvovirusinio enterito, paragripo, infekcinio tracheobronchito yra būtini siekiant užkirsti kelią virusinių ligų pasireiškimui. Taip pat būtina prevencija nuo blusų, erkių, endoparazitų.

„Kasmetinis gyvūno skiepijimas apsaugo šeimininkus nuo didelių išlaidų, nes dažnai taikomas gydymas priklauso ir nuo viruso virulentiškumo, ir nuo paties gyvūno imuniteto. Stipriai išsekusio gyvūno atstatymas atneša labai dideles išlaidas“, – dėsto pašnekovė.

Netaupykite šunims duodami savo maistą

Veterinarė taupantiems visų pirma primena, kad augintinių jokiu būdu negalima maitinti žmonėms skirtu maistu. Šunų maitinimas žmonių maistu nuo stalo lemia virškinimo trakto sutrikimus, enteritą ar netgi gastritą.

Visavertė gyvūnų mityba aukštos klasės pašarais sumažina riziką atsirasti įvairioms augintiniams būdingoms virškinamojo trakto, šlapimo pūslės ligoms.

„Žmonių maistas šunims gali sukelti alergijas ar apsinuodijimus, sveikatos sutrikimus, juk patiekalai būna paruošti su įvairiais prieskoniais. Tad iš tiesų šunims neduodami žmonėms skirto maisto net sutaupysite, nes nereiks pirkti medikamentų, lankytis pas veterinarus. Rinkitės gyvūnams skirtus pašarus, o jei norite juos palepinti, nupirkite skanėstų, skirtų jūsų augintiniui”, – dėsto G. Biliūtė.

Ji taip pat pastebi, kad jokiais būdais šūnų negalima maitinti kaulais, nors daugelis stereotipiškai mano, kad tai tinkamas ėdalas šunims. Vis dėlto maistinės vertės jie neturi, o sukelia daug problemų: žarnos perforaciją, užstrigimą, tuštinimosi sutrikimus.

Anot veterinarės, jei labai norima ir augintiniams patinka, jiems galima duoti šiek tiek vaisių ar daržovių: obuolių, bananų, morkų, agurkų, brokolių, kopūstų.

Imantis atsakomybės būtina įvertinti galimybes

Prieš įsigyjant šunį žmonės dažnai nesusimąsto, kaip augintinis paveiks šeimos finansus, tačiau apie tai pagalvoti yra būtina, sako skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Creditea“ Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė. Anot jos, suderinti rūpestį savo augintiniais su finansiniais ištekliais gali būti nelengva.

„Atsakingi šeimos nariai turi ramiai paskaičiuoti, kiek pinigų kas mėnesį augintinio išlaikymui reikės, nes taupyti augintinio sąskaita negalima. Dažnai biudžetus sudarančios šeimos vertina tik šeimoje esančių žmonių skaičių, išlaidos augintiniams į skaičiuokles neįtraukiamos, tačiau jos taip pat gali sudaryti gana reikšmingą mėnesio pajamų dalį ir to negalima pamiršti“, – sako D. Stoškuvienė.

Tai ir viena priežasčių, kodėl šuns negalima dovanoti – žmonėms padovanosite ne tik džiaugsmo, bet ir finansinių rūpesčių.

„Kai kalbama apie augintinius, finansinės temos dažnai vengiama. Bet būtina įvertinti tai, kad reikės mokėti už šuns dresūrą, reikės žaislų, pavadėlių, specialaus maisto. Vienas didžiausių išlaidų sudaro veterinarų paslaugos, skiepai, vaistai. Atostogaujant šunį reikės kažkam palikti, tad gali tekti mokėti ir už jo priežiūrą. Su augintinio turėjimu susijusias išlaidas galima vardinti ir vardinti“, – pastebi D. Stoškuvienė.

Augintiniams reikia įvairios veiklos

Pasak G. Biliūtės, labai svarbus ir šuns aktyvumo užtikrinimas. Jei gyvūnas dar jaunas, jam būtini ilgesni pasivaikščiojimai, aktyvūs žaidimai, bendravimas su kitais šunimis. Augintinio taip pat negalima palikti ilgai uždaryto namuose. Šunų savininkams ji pataria nepagailėti pinigų ir laiko profesionaliai dresūrai.

„Labai svarbu stengtis išlaikyti tinkamą gyvūno svorį, palaikyti jo fizinę būklę. Antsvorio turinčių šunų gyvenimo trukmė sumažėja apie 2,5 metų. Antsvoris didina apkrovas sąnariams, gyvūnams tampa sunkiau gyventi per karščius, taip pat atsiranda širdies veiklos disfunkcijos“, – dėsto veterinarė.

Beje, gyvūnams, kaip ir žmonėms, įvairių nelaimių nutikti gali net ir namuose, sako specialistė: jie gali suėsti ne vietoje paliktus vaistus, naminius augalus, praryti smulkius žaislus. Šeimininkai turėtų pasirūpinti, kad aplinka, kurioje auga šuo, būtų kuo saugesnė.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137