Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skaičiuoja, kad buitiniai vartotojai per 2023 metus sunaudojo 28 proc. visos elektros energijos Lietuvoje. Todėl skatinant energetinį efektyvumą šalyje svarbu tampa kalbėti ne tik apie elektros energijos mažinimą įmonėse, bet ir namų ūkiuose.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

ESO Paslaugų tarnybos vadovės Agnės Domarkienės teigimu, išmanieji skaitikliai suteikia galimybę gauti duomenis apie elektros energijos suvartojimą už praėjusią parą 15 min dažnumu. Šią informaciją rasite ESO savitarnoje. Tačiau naudojant išmaniuosius kištukus ar kitą matavimo įrangą, prietaisų elektros suvartojimą galite stebėti realiuoju laiku. Tokie išsamūs duomenys padeda gyventojams geriau suprasti savo energijos vartojimo įpročius ir nustatyti, kurie buitiniai prietaisai namuose sunaudoja per daug energijos.

„Galvodami apie energijai imlius vartotojus, dažniausiai pagrindiniais įsivaizduojame pramonės įmones. Tačiau ne tik įmonės, bet ir mes visi šioje srityje atliekame svarbų vaidmenį. Eliminavę elektros energijos švaistymo problemas namuose, galime ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Vienas iš veiksmingų būdų tokius pokyčius užtikrinti – analizuoti elektros vartojimą sekant išmaniųjų skaitiklių duomenis. Siekdami, kad kuo daugiau gyventojų galėtų pasinaudoti tokia galimybe, ESO iki 2026 m. planuoja įdiegti išmaniuosius skaitiklius visiems gyventojams, per metus suvartojantiems daugiau nei 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh)“, – teigia AB „Ignitis grupė“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.

Kaunietis atliko eksperimentą namuose

Išmanųjį skaitiklį turintis Kauno gyventojas, įmonės „Teisingi energetikos sprendimai“ projektų vadovas Jurij Astafjev, nusprendė savo kailiu patikrinti, kaip tokie skaitikliai gali būti panaudoti siekiant sumažinti išlaidas elektrai namuose.

„Žmonės ne visuomet žino ir supranta, kokie namuose esantys prietaisai sunaudoja daugiausiai elektros energijos. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad, pavyzdžiui, efektyviai veikiančio šaldytuvo elektros suvartojimas yra minimalus. Tačiau, sekant išmaniosios apskaitos duomenis, galima pastebėti, kad nors šaldytuvo momentinis energijos suvartojimas yra mažas, nuolatinis jo veikimas ženkliai prisideda prie mėnesinės sąskaitos už elektrą“, – sako J. Astafjev.

Nepaisant to, kad toks buityje nepamainomas prietaisas, kaip šaldytuvas elektros energiją vartoja nuolat, anot A. Vaitulevičės, yra keli veiksmingai būdai, padedantys jos kiekį sumažinti.

„Šaldytuvai naudos mažiau energijos, jei bus pastatyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir šildymo prietaisų, pavyzdžiui, viryklių. Šaldytuvą reikėtų laikyti pilną maždaug iki dviejų trečdalių, nes viduje esančio maisto temperatūra padeda palaikyti reikiamą šaldytuvo temperatūrą, o tai leidžia sunaudoti mažiau elektros energijos. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į šaldytuvo durelių tarpinių švarą ir sandarumą“, – sako A. Vaitulevičė.

Iki 28 proc. mažesnė sąskaita už elektrą

Norėdamas išsiaiškinti buitinių elektros prietaisų panaudojimo galimybes, J. Astafjev atliko eksperimentą savo namuose. Stebėdamas tokių prietaisų, kaip indaplovės ir skalbimo mašinos, elektros energijos suvartojimą, pašnekovas nustatė, kiek ir kada jo atveju būtų galima sutaupyti, jei buitinius prietaisus naudotų kuomet elektros energijos tarifai yra pigesni.

J. Astafjev namuose atlikto eksperimento metu skalbimo mašina per 49 stebėjimo dienas buvo naudojama 21 kartą, o indaplovė – 44 kartus. Per šį laiką specialistui pavyko nustatyti prietaisų naudojimo įpročius ir įvertinti, kiek būtų galima sutaupyti juos pakoregavus.

„Savo namuose naudoju skalbimo mašiną, kurioje yra integruota džiovinimo funkcija. Pastebėjau, kad nors pilnas drabužių skalbimo procesas trunka apie 4 – 5 valandas, daugiausia elektros energijos sunaudojama paskutinėmis džiovinimo ciklo valandomis. Todėl, norint sutaupyti, geriausia skalbimo pradžią planuoti taip, kad daugiausia elektros energijos būtų sunaudojama tada, kai elektros kaina tinkle yra mažiausia“, – išvadomis dalinasi J. Astafjev.

Pašnekovas taip pat pažymi, kad elektros energijos tarifai dažnai būna mažiausi ne piko metu – naktį, todėl tuo metu naudojami didžiausią elektros kiekį vartojantys prietaisai leistų gerokai sumažinti sąskaitas už elektrą.

„Jei jūsų skalbimo mašina turi įmontuotą džiovinimo funkciją, tai palikę ją veikti per naktį, ir drabužius išėmę tik ryte – jiems nepakenksite. Tokiu pačiu principu galima naudoti ir indaplovę. Per dieną sukauptus indus joje plauti, kai miegate. Vadovaudamasis tokiais principais ir ne piko valandomis naudodamas skalbyklę apskaičiavau, kad sutaupyčiau 15 proc. išlaidų už elektrą, o indaplovę – net iki 28 proc.“, – pasakoja J. Astafjev.

Anot ESO ekspertės A. Domarkienės, remiantis „EuropeOn“ duomenimis, jei Danijos namų ūkių gyventojai pradėtų analizuoti atviruosius energijos vartojimo duomenis ir jais remdamiesi imtųsi veiksmų, padedančių sumažinti elektros suvartojimą, metines sąskaitas už energiją sumažintų net 5,1 mlrd. eurų.

Lietuvos gyventojai stebėti ir analizuoti energijos vartojimą namuose, sekti elektros tarifus, gali naudodamiesi tiekėjų sukurtomis ir klientams siūlomomis mobiliosiomis programėlėmis: tiek „Elektrum Lietuva, tiek „Ignitis “ „EnergySmart“, tiek ir „Enefit Lietuva“ programėlės. Sužinoti kiek elektros energijos namuose buvo suvartota praėjusią parą, savaitę ar pan., ir palyginti suvartojimą su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu galima ir ESO savitarnos svetainėje. Joje gyventojai gali matyti kas valandą atnaujinamus savo elektros energijos duomenis, juos analizuoti, palyginti su panašiais vartotojais ir rasti patarimų, kaip sumažinti energijos švaistymą.

Mažai investicijų, bet nauda didelė

Elektros energijos suvartojimui namuose, kaip teigia J. Astafjev, įtakos turi ne tik buityje naudojami prietaisai, bet ir apšvietimas.

„Norint sumažinti suvartojamos elektros energijos kiekį namuose svarbu naudoti energiją taupančias lemputes. Mano namuose apšvietimas sudaro 10 – 15 proc. visos sunaudojamos elektros energijos. Todėl perėjimas prie energiją taupančių lempučių gali gerokai sumažinti elektros išlaidas“, – teigia J. Astafjev.

Anot A. Vaitulevičės, buitiniai vartotojai gali padidinti apšvietimo efektyvumą naudodami papildomus metodus, kurie nereikalauja papildomų investicijų, tačiau duoda didelę naudą.

„Kad kuo geriau išnaudotumėte natūralią saulės šviesą, dienos metu neuždenkite langų. Taip pat nepamirškite reguliariai valyti dulkes nuo šviestuvų ir jų dalių. Vietose, kur reikia mažiau šviesos, pavyzdžiui, koridoriuje, galima naudoti mažesnio galingumo lemputės, o kiemuose ir laiptinėse vietoj paprastų lempučių – šviestuvus su judesio davikliais“, – sako A. Vaitulevičė.

Pasak specialistės, sunaudoti mažiau energijos taip pat padės nenaudojamų prietaisų atjungimas nuo elektros lizdų. Daugelis elektronikos prietaisų ir įrenginių net ir išjungti toliau naudoja nedidelį kiekį energijos – šis reiškinys vadinamas „budėjimo režimu“. Todėl nepalikdami įkroviklių, televizorių, kompiuterių ar virtuvės prietaisų įjungtų, galėsite sumažinti bendrą elektros energijos suvartojimą.

Kur ten sutaupysi? Ignitis ir kiti elektros tiekėjai jau pradėjo imti pinigus už orą: abonentinį mokestį. Ir dar demagogiškai aiškina, kad tai vartotojų patogumui.

O kita demagogija: aiškinama, kad reikia taupyti, o savo kainodara skatina naudoti elektrą. Kuo daugiau sunaudosi, tuo kilovatvalandės kaina bus mažesnė.

Trečia: anksčiau buvo galima pasirinkti Ignitis planuose žalią energiją. Dabar varnelės sudarant sutartį neliko. Tik žalioji, žinoma, už didesnę kainą. Pala, jei visi vartotojai naudos žalią energiją, tai kas suvartos pagamintą neekologišką? Panašu į dar vieną apgavystę.

Kur žiūri atsakingos tarnybos?

• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9