Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?

Drabužinės kandys ir kailiavabaliai – vabzdžiai, kenkiantys tekstilės gaminiams, kailiams, kilimams, baldams ir net muziejų eksponatams. Nors pamačius skylę vilnoniame megztinyje, kašmyro šalike ar kilime dažniausiai kaltiname kandžių lervas.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

„Dezinfos“ kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas, teigia, kad dažnai žalos tekstilei padaro būtent kailiavabalių lervos, o ne drabužinės kandys.

„Kai įsivyrauja šaltas oras, gamtoje lieka vis mažiau suaugusių vabzdžių, tačiau jų palikuonys mūsų namuose tik pradeda gyvavimo ciklą. Vasarą į namus pro atvirus langus patekę kailiavabaliai ir kandys sudėjo kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios lervos pradeda maitintis. Jos graužia kailio, vilnos, šilko, kašmyro gaminius, o kailiavabalių atveju – dažnai ir augintinių iškritusius plaukus. Šie vabzdžiai gyvena ir gamtoje, ten renkasi paukščių lizdus, graužikų ar kitų žvėrelių guolius”, – pasakoja biologas.

Kuo skiriasi drabužinė kandis nuo kailiavabalio?

Drabužinės kandies ir kailiavabalio lervos skiriasi išvaizda. Drabužinės kandies lerva labai panaši į maistinės kandies, yra iki 1 cm ilgio, kūnas šviesiai gelsvas arba kreminis, o galva tamsesnė nei kūnas. Kailiavabalio lervą lengva atpažinti iš pūkuotų plaukelių, kurie gali dengti visą kūną arba kuokšteliu kyšoti pilvelio gale. Kailiavabalio lerva stambesnė, tamsesnė ir gali būti ilgesnė nei kandies. Patys šių kenkėjų suaugėliai skiriasi dar labiau: kandys yra drugeliai, o kailiavabaliai – tai vienspalviai arba margi vabaliukai, dažniausiai 2-5 mm ilgio. Jie puikūs skrajūnai.

„Įdomu tai, kad kailiavabalių lervos gali sukelti alergines reakcijas. Jų nubarstyti plaukeliai gali dirginti odą, kai kuriems žmonėms kontaktas su lervų plaukeliais sukelia bėrimą ar niežulį. Neseniai vienas klientas skundėsi, kad jį kažkas kandžioja, o pasirodė, kad minkštuose balduose buvo įsiveisę kailiavabaliai, kurių lervučių plaukeliai erzino odą”, – pasakoja L. Grigaliūnas.

Kaip pastebėti audinių kenkėjus?

Šiuolaikiniai žmonės dėl tvarumo idėjų dažniau renkasi kokybiškus, natūralius audinius, tokius kaip vilna, kašmyras, šilkas, medvilnė ar linas. Tačiau būtent šie audiniai labiausiai pažeidžiami drabužinių kandžių ir kailiavabalių, todėl svarbu laiku pastebėti šių kenkėjų buvimą.

Drabužinės kandies lervos pradeda maitintis iškart po išsiritimo, tačiau akivaizdi žala gali būti pastebėta tik po kelių savaičių ar mėnesių. Jei lervos maitinasi viename drabužio plote, žala gali būti pastebima greičiau – per 1–2 mėnesius, tačiau jei jos išsibarsčiusios, žala gali išryškėti tik po kelių mėnesių. Kaip greitai kenkėjai bus pastebėti, priklauso ir nuo to, kaip dažnai žmogus peržiūri savo sezoninius drabužius.

Kailiavabalio lervos daro žalą greičiau, nes yra aktyvesnės. Jų daroma žala gali būti matoma jau po kelių savaičių, ypač jei lervų yra daug. Tačiau jei populiacija maža, žala gali tapti matoma tik po kelių mėnesių.

„Ir kandžių, ir kailiavabalių atveju pirmiausia matomos mažos, netaisyklingos skylutės vilnoniuose, šilkiniuose, kašmyro ar kailiniuose gaminiuose. Taip pat galima aptikti lervų išnarų. Kailiavabalių lervos dažnai aptinkamos kilimuose, vilnoniuose kilimėliuose ar minkštuose balduose, pagamintuose iš natūralių pluoštų. Jos taip pat gali slėptis po baldais, grindjuostėmis ar vietose, kur kaupiasi dulkės ir augintinių plaukai. Drabužinės kandys dažniausiai randamos spintose, ypač jei ten laikomi natūralių pluoštų dėvėti, neskalbti drabužiai. Kandys mėgsta tamsias, ramias vietas, kur jų netrikdo šviesa ar žmonių veikla”, – sako biologas.

Kaip apsisaugoti ir naikinti kailiavabalius bei drabužines kandis?

Svarbu reguliariai skalbti drabužius, apžiūrėti, siurbti kilimus, baldus, spintas ir grindjuostes.

Drabužius, kurie ilgai nebuvo dėvimi arba gali būti paveikti kenkėjų, reikia skalbti aukštoje temperatūroje (mažiausiai 50 °C) arba valyti cheminiu būdu. Kailiavabalio ir kandžių lervos žūva nuo karščio. Rekomenduojama taip pat išvalyti kilimus ir minkštus baldus.

Galima naudoti ir natūralias priemones – levandų, kedro ar mėtų aliejus. Jei užkrėstumas didelis, gali prireikti profesionalios pagalbos – kenkėjų kontrolės specialistų.

Kandis, bet ne drabužinė

Pasibaigus vasarai, aktyvios lieka ir maistinių kandžių lervos. Šiltuoju metų laiku maistinės kandys gali patekti į namus per atvirus langus ar ventiliacijos sistemas. Virtuvės spintelėse ir maisto sandėliukuose jos deda kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios balkšvos lervos maitinasi įvairiais maisto produktais. Suaugusios kandys gali padėti iki 400 kiaušinėlių.

„Lervos dažnai aptinkamos kviečiuose, ryžiuose, avižose, kukurūzuose, miltuose ir jų produktuose, riešutuose, saulėgrąžų ar kitų augalų sėklose, džiovintuose vaisiuose, šokolade, makaronuose, prieskoniuose ir kituose produktuose. Besimaitindamos lervos teršia maistą išmatomis ir pina šilkinį tinklą, sulipinantį produktus, o tai yra vienas iš pagrindinių užkrėtimo požymių”, – pastebi L. Grigaliūnas.

Kaip naikinti maistines kandis?

Maistinės kandys gali patekti į namus ne tik per atvirus langus, bet ir su užkrėstais maisto produktais, ypač iš parduotuvių ar turgų. Tinkama maisto laikymo higiena yra esminė priemonė užkertant kelią jų plitimui.

Norint išvengti maistinių kandžių užkrėtimo, rekomenduojama maisto produktus laikyti sandariose stiklo, plastiko ar metalo talpose. Reguliariai reikėtų tikrinti mažiau naudojamus birius produktus ir valyti virtuvės spinteles. Perkant produktus, būtina atkreipti dėmesį į pakuotes – patikrinti, ar jose nėra skylučių ar kitų užkrėtimo požymių.

Jei namuose pastebėtos maistinės kandys, jų naikinimą reikėtų atlikti iš karto, pirmiausiai dėmesį skiriant generalinei tvarkai. Rekomenduojama kruopščiai išvalyti visas maisto laikymo vietas – spinteles, lentynas, stalčius. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kampams ir sunkiai prieinamoms vietoms, kur gali slėptis kiaušinėliai ar lervos. Valymui rekomenduojama naudoti karštą vandenį su muilu arba acto tirpalą. Užkrėsti maisto produktai turi būti išmetami.

„Savarankiškai naikinant maistines kandis, rekomenduojame nepamiršti saugumo, kadangi šie kenkėjai tiesiogiai susiję su maistu. Nesaugiai atlikti darbai kelia pavojų apsinuodyti”, – įspėja kenkėjų kontrolės ekspertas.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9