Paskutinės naujienos
TV naujienos
Radijo naujienos
Kelionių fotografija
Interneto naujienos
Kompiuterijos naujienos
Vilnius nuotraukose
Mokslo naujienos
Technologijų naujienos
Vilnius nuotraukose
Elektronikos naujienos
Buities technikos naujienos
Nemokamos TV programos
Turizmas
Kultūros naujienos
Statyba
Apklausos
Kokią televiziją žiūrite?

Vietinę/eterinę
Palydovinę
Kabelinę
IPTV
Visai nežiūriu

Kelionių nuotraukos
Naudinga žinoti
  • Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
  • Dalis naujų televizorių turi galimybę priimti palydovines programas, nes turi įmontuotą DVB-S2 standarto imtuvą. Tokiu atveju priedėlis nereikalingas. Jei domina tokia galimybė, paprašykite pardavėjo paaiškinti, kurie televizoriai tam tiktų.
  • Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.

    • Daugiau patarimų
Mintys
  • Neužtenka mokėti pasinaudoti situacija, reikia mokėti ją susikurti.
    • Vinstonas Čerčilis
  • Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir aš nesu tikras dėl visatos.
    • A. Enšteinas
  • Aš, kaip ir dauguma žmonių, matau pasaulį tokį, kokį norėčiau matyti, o ne tokį, koks jis yra iš tiesų.
    • Paulo Coelho
  • Senas žmogus viskuo tiki. Vidutinio amžiaus žmogus viskuo nepasitiki. Jaunas - viską žino.
    • O.Vaildas
  • Žmogui likimą lemia arba, tiksliau, nurodo savęs vertinimas.
    • Henris Deividas Toras
TV antenų montavimas
Help & News
Aide et Nouvelles
Reklama
Naujienos

Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams

2025-01-24 17:24:36

Vasario 20, 21 ir 22 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatre bus rodomas naujausias Łukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“, kuriuo LNDT pradėjo savo 85-ąjį sezoną.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Šio spektaklio scenografas – prancūzas Fabienas Lédé, kurio kūrybinėje biografijoje tai jau ketvirtas susitikimas su Vilniaus publika: kartu su Twarkowskiu jis sukūrė spektaklius „Respublika“ ir „Lokis“ (beje, šio spektaklio paskutiniai rodymai numatyti vasario 7 ir 8 dienomis), o su režisieriumi Grzegorzu Jarzyna – spektaklį „Soliaris 4“ (už scenografiją šiam spektakliui Lédé pelnė Auksinį scenos kryžių). Teatrologė Daiva Šabasevičienė ir Fabienas Lédé kalbasi apie scenografijos vietą šiuolaikiniame teatre bei spektaklio „Quanta“ kūrimo aplinkybes ir iššūkius.

Jūsų scenografija yra tarsi spektaklis spektaklyje. Iki šiol šioje scenoje nebuvo scenovaizdžio, kuris apimtų ir šviesos kinematiką. Spektaklyje „Quanta“ vaizdo ir šviesos sąsaja tokia stipri, kad kai kuriose scenose apšvietimas tiesiog veikia kaip kinetinis menas. Į sceną integravote tam tikrus numanomus šviesos šaltinius, kurie reikiamu momentu sukūrė scenovaizdžio ažūrą. Kaip pats jautėtės ir apie ką galvojote kurdamas šį scenovaizdį?

Spektakliui „Quanta“ kūriau scenografiją, kurioje šviesa yra tarsi personažas. Norėjau, kad apšvietimas keistų kiekvienos scenos emocijas, pasitelkdamas šešėlius ir ryškumą, padėdamas aktoriams perteikti istoriją. Tai leido sujungti scenografiją, vaidybą ir apšvietimą, kad būtų galima patirti visa apimantį įspūdį. Apskritai norėjau, kad žiūrovai ryšį su istorija visų pirma pajustų per šviesą.

Įdomu ir tai, kad jūsų scenografija visada atpažįstama, tačiau kaskart randate būdų, kaip sudominti žiūrovus, kaip nustebinti režisierių. Kaip apskritai suprantate scenografo misiją kuriant vieną ar kitą spektaklį?

Kaip scenografas padedu atgaivinti spektaklio istoriją ir emocijas. Siekiu sukurti unikalius sprendimus, kurie atitiktų režisieriaus viziją ir keltų nuostabą žiūrovams. Mėgstu derinti atpažįstamas idėjas su naujomis ir glaudžiai bendradarbiauju su režisieriumi, kad viskas derėtų. Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę, kuri kviestų žmones analizuoti spektaklį ir kiekvieną jų paverstų ypatingu.

Pastaruoju metu visus spektaklius kuriate kartu su režisieriumi Łukaszu Twarkowskiu. Kaip vyksta šis bendradarbiavimas? Kaip papildote vienas kitą?

Dirbti su Łukaszu – puiku. Suprantame vienas kito kūrybos stilių, o tai padeda mūsų bendradarbiavimui. Kalbamės apie kiekvieno spektaklio temas ir tai, ką norime juo pasakyti, derindami jo režisūrinę viziją su mano scenografija. Skatiname vienas kitą ieškoti naujų idėjų, todėl galutinis rezultatas tampa dar įtaigesnis.

Spektaklio „Quanta“ kūrybinio proceso metu visa aplinka buvo panardinta į kvantinės fizikos tyrinėjimus. Ko pasisėmėte iš šio be galo įdomaus mokslo?

Kvantinės fizikos tyrinėjimas projektavimo proceso metu buvo įdomus. Sužinojau, kad ji susirungia su mūsų tikrovės supratimu, išryškina neapibrėžtumą ir skirtingų dalykų sąsajas, o tai susiję ir su scenografija. Scenovaizdis gali būti matomas įvairiai, priklausomai nuo apšvietimo ir atlikėjų sąveikos. Tad kvantinė fizika taip pat parodo, kaip visos spektaklio dalys veikia kartu. Apskritai ši patirtis paskatino mane imtis ieškoti sudėtingų sprendimų, kurie padėtų sceninio pasakojimo suvokimui.

Jums reikėjo sukurti konkrečią aplinką veiksmui, susijusiam su dalykais, kurie yra už žinojimo ribų. Kas Jus įkvėpė?

Sukurti aplinką, atspindinčią nežinomybę, buvo sunki užduotis. Įkvėpimo ieškojau gamtoje ir abstrakčiose idėjose. Begalybės sąvoka darė įtaką mano scenovaizdžio projektui, todėl naudojau organines formas. Taip pat pasitelkiau šviesos ir šešėlio kontrastą, kad parodyčiau įtampą tarp to, ką suprantame, ir to, ko nesuprantame. Mano tikslas buvo sukurti erdvę, kuri skatintų žiūrovus mąstyti ir įsitraukti į spektaklį.

Spektaklyje nagrinėjama riba tarp genialumo ir beprotybės. Kiek Jums svarbi ši tema?

Ši tema man labai įdomi. Ji parodo žmogaus patirties sudėtingumą ir ploną ribą, skiriančią kūrybiškumą ir chaosą. Genialumas gali nulemti izoliaciją, bet gali skatinti ir kilti į kovą. Norėjau sukurti aplinką, kuri atspindėtų šią įtampą, kad ir žiūrovai susimąstytų apie savo pačių požiūrį į genialumą ir beprotybę.

Mokslo galia yra dviprasmiška, mokslas gali ir kurti, ir griauti. Iš kokios perspektyvos žvelgėte į šiuos pjesės klausimus?

Nagrinėdamas mokslą kaip kūrybos ir griovimo jėgą, siekiau parodyti jo dvilypę prigimtį. Mokslas gali pakeisti mūsų supratimą, bet kartu kelia ir etinių iššūkių. Suprojektavau erdvę, kurioje atsispindi ir atradimų grožis, ir rizika, greta tamsesnių elementų naudodamas modernias formas ir dinamišką apšvietimą.

Ar kurdamas scenovaizdį rėmėtės konkrečiais pastatais, pavyzdžiui, Šveicarijos ar Austrijos viešbučiais, ar viską kūrėte iš savo vaizduotės?

Įkvėpimo sėmiausi iš Šveicarijos viešbučių, tačiau didžiąją dalį scenovaizdžio kūriau savo vaizduotėje. Norėjau sukurti erdvę, kuri atspindėtų spektaklio temas, o ne kopijuoti konkretų pastatą. Žvelgiau į šių viešbučių žavesį ir funkcionalumą, naudojau švarias linijas ir art deco bei monumentalių elementų derinį. Mano tikslas buvo sukurti aplinką, kuri perteiktų istoriją. Scenovaizdyje reali architektūra derinama su abstrakčiomis idėjomis, todėl tai unikali erdvė.

Kuo jums svarbus režisierius Łukaszas Twarkowskis ir kodėl?

Łukaszas man yra brangus draugas ir bendradarbis. Jo vizijos daro įtaką mano scenografijai, mes puikiai bendradarbiaujame. Jis skatina mane ieškoti naujų idėjų ir padeda mums abiem pasiekti novatoriškų rezultatų. Jo supratimas apie spektaklio naratyvą sujungia vizualinius elementus su emocine spektaklio šerdimi.

Kokiam teatrui teikiate pirmenybę? Ar apskritai randate laiko žiūrėti teatro spektaklius?

Randu šiek tiek laiko – nors nedažnai. Man patinka įvairus teatras. Mane ypač traukia eksperimentiniai ir įtraukiantys spektakliai. Man patinka, kai spektakliai laužo ribas ir kviečia žiūrovus įsitraukti. Tokio tipo teatre nagrinėjamos sudėtingos temos ir kuriami stiprūs emociniai ryšiai.

Kuo Jums svarbus Lietuvos nacionalinis dramos teatras, kuriame jau sukūrėte keturis spektaklius – „Lokis“, „Respublika“, „Soliaris 4“ ir „Quanta“?

Lietuvos nacionalinis dramos teatras man svarbus ir asmeniškai, ir profesine prasme. Dalyvavimas kuriant keturis spektaklius padėjo man atskleisti menines vizijas. Šis teatras skatina bendradarbiavimą su talentingais menininkais ir remia ambicingus sumanymus, o tai padeda man tobulėti kaip scenografui. Laikas, praleistas šiame teatre, mane pakeitė, todėl labai vertinu čia užsimezgusią draugystę ir ryšius.

Kadangi su Twarkowskiu esate bendradarbiavęs ir kituose teatruose, kuo Lietuvos nacionalinio dramos teatro gamybos skyrius skiriasi nuo kitų jums pažįstamų teatrų? Kuo skiriasi Jūsų bare – įgyvendinant scenografijos idėjas – dirbantys žmonės?

Darbas su Łukaszu Lietuvos nacionaliniame dramos teatre buvo ypatingas. Prodiuserinė komanda orientuojasi į naujoves ir stipriai remia kūrybinius projektus. Bendradarbiavimo atmosfera yra unikali, visi labai atsakingai žiūri į darbą, o tai stiprina mūsų kūrybiškumą. Kitų teatrų ištekliai, komandos kitokios, tačiau čia tvyranti atvirumo atmosfera sukuria stiprią bendruomenę.

Kaip manote, ar įmanoma į teatrą perkelti tai, ką nagrinėja mokslas? Teatre visada kalbama apie jausmus, tačiau susidūrus su faktais, su mokslo objektais užduotis tampa neįmanomai sudėtinga.

Manau, kad mokslo idėjas į teatrą galime perkelti, kad sukurtume prasmingas patirtis. Teatras sutelkia dėmesį į emocijas, o mokslas siūlo temas, kurios pagilina mūsų supratimą apie tuos jausmus. Nelengva užduotis – sujungti mokslo sąvokas į emociškai rezonuojančias istorijas. Pavyzdžiui, kvantinės fizikos ar aplinkosaugos temos gali padėti nagrinėti svarbius klausimus. Susiedami mokslą ir teatrą, galime skatinti žmonių kritinį mąstymą ir emocinį įsitraukimą į spektaklius.

Darbo proceso metu atliekama daugybė atradimų, tačiau scenografas turi sukurti eskizus pirmiesiems pristatymams. Kiek šioje srityje jums padeda režisierius?

Łukaszas mane palaiko ir padeda suprasti temas, kurias norime nagrinėti. Jis komentuoja mano idėjas, įsitikina, kad jos atitinka spektaklio nuotaiką. Jo įžvalgos lemia scenografiją. Apskritai mūsų bendras darbas skatina kūrybiškumą ir padeda sukurti stiprų galutinį rezultatą.

Kodėl nekuriate kostiumų? Dažnai scenografai patys kuria kostiumus – dėl spektaklio vientisumo ir stiliaus.

Daugiausia dėmesio skiriu scenografijai, nes jaučiu, kad šioje srityje galiu dirbti geriausiai. Bet nuolat tariamės su kostiumų dailininkais, kad viskas derėtų tarpusavyje. Kalbamės apie tai, kaip derės kostiumai ir scenografija.

Kokie yra LNDT aktoriai? Dabar galite juos palyginti su kitų šalių aktoriais. To klausiu todėl, kad menininkai paprastai į aktorius žiūri šiek tiek kitaip.

Jūsų teatro aktoriai yra aistringi ir įvairiapusiški. Jie įsigilina į medžiagą, dirba kartu, o tai padeda kūrybai. Kai kuriuose teatruose aktoriai daugiausia dėmesio skiria techniniams įgūdžiams, o šiame teatre jie pasižymi giliomis emocijomis, dėl kurių jų vaidmenys atrodo tikri. Labai žaviuosi tuo, ką šio teatro aktoriai sukuria scenoje.

Kas buvo sunkiausia kuriant „Quanta“?

Sunkiausia buvo sudėtingas kvantinės fizikos temas sudėti į jaudinančią istoriją. Mums reikėjo suderinti mokslines idėjas su žmonių išgyvenimais. Taip pat buvo sunku užtikrinti, kad apšvietimas gerai derėtų su scenografija. Turėdami nedaug laiko, turėjome greitai prisitaikyti prie galimybių ir kartu laikytis savo vizijos. Geras komandinis darbas lėmė, kad galutinis pastatymas buvo tikrai paveikus.

Ką naujo patyrėte kurdamas „Quanta“?

Dirbdamas dar daugiau sužinojau apie scenografiją. Taip pat tyrinėjau kvantinės fizikos idėjas, kurios pakeitė mano požiūrį į erdvę. Darbas su aktoriais ir kitais spektaklio kūrėjais buvo labai naudingas, nes pokalbiai su jais padėjo formuoti galutinius scenovaizdžių pavidalus. Apskritai ši patirtis paskatino mane išbandyti naujus dalykus, todėl ir spektaklis tapo įtaigesnis.

Pagal profesiją esate architektas. Kaip matote Vilnių, kai jame gyvenate ir dirbate?

Kaip dailininkas matau Vilnių per jo spalvas ir besikeičiančią šviesą. Senų ir naujų pastatų derinys tikrai įkvepia, o naujų idėjų suteikia gatvėse tvyranti gyva atmosfera.

Ši naujiena peržiūrėta 8105 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Kultūra: kitos panašios naujienos
       2025-12-08 11:25:06

Populizmas stiprėja visur, atsipalaiduoti negalima

Savaitgalį pasibaigė pirmasis Kultūros asamblėjos surengtas tarptautinis demokratinio pasipriešinimo forumas „Kaip iššokti iš verdančio puodo?“. Švietimo mėnesiui skirtame renginyje pranešimus apie demokratijos atsparumą ardančias tendencijas skaitė ekspertai iš 15 šalių.
       2025-11-24 13:41:45

Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį

Po lapkričio 21 d. mitingo „Kokios valstybės mes norime?“, subūrusio daugiau nei 5000 žmonių, pirmadienį spaudos konferencijoje Kultūros asamblėja pristatė tolesnius savo žingsnius. Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį ir kviečia į tarptautinį demokratinio pasipriešinimo forumą.
       2025-11-19 17:36:41

Lapkričio 21 d. mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ suvienys sektorius

Lapkričio 21 d. 12–16 val. Vilniuje įvyks Kultūros asamblėjos rengiamas mitingas „Kokios valstybės mes norime?“. Tai – finalinis protesto mėnesio „Visi mes esame kultūra“ įvykis, kuriuo raginama prisiimti atsakomybę už valstybės ateitį.
       2025-10-08 11:39:28

Konkursą vadovauti LNDT laimėjo Martynas Budraitis

Konkursą eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas laimėjo Martynas Budraitis, dabartinis šio teatro vadovas.
       2025-10-06 17:31:56

Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas

Keistas jausmas apima, kai galvoji ką norėtum pasakyti ir staiga tavo mintis garsiai įvardina asmuo, kurio balsą Lietuva puikiai pažįsta ir turėtų išgirsti. Taip įvyko, kai, pasibaigus MKČ „Jūrai“, VU Didžiajame kieme į sceną pakilo dainininkas Andrius Mamontovas.
       2025-09-30 20:43:58

LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą

Pirmą kartą per 35 Nepriklausomybės metus kultūros bendruomenė kaip niekad gausiai ir vieningai susirinko į protestą, siekdami apginti ne tik savo sektorių, bet ir svarbiausias šalies vertybes, siekdami priminti politikams, kad duotų pažadų reikia laikytis, kad žodis (bent jau kol kas) Lietuvoje yra ne tik laisvas, bet ir atskaitingas.
       2025-08-30 12:06:41

LNDT pasitinka 86 sezoną šūkiu „Mes negalime vienas be kito“

Lietuvos nacionalinis dramos teatras, sukvietęs žiniasklaidos atstovus ir žiūrovus į Didžiąją sale, kur tuo metu vyko pertrauka tarp premjeros „Ronja plėšiko duktė“ repeticijų, pristatė 86-ąjį sezoną.
       2024-04-27 14:00:25

LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) yra vienas daugiausiai pastaruoju metu po užsienį gastroliuojančių šalies teatrų ir artimiausiu metu ruošiasi į ketverias gastroles, kur savo spektaklius pristatys Atėnų, Briuselio, Torunės ir Rakverės žiūrovams.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2023-05-17 19:41:10

Kodėl Lietuvoje vis dar keistai žiūrima į apsinuoginusias moteris scenoje?

Toma Vaškevičiūtė: „Kodėl Lietuvoje vis dar keistai žiūrima į apsinuoginusias moteris scenoje?“ „Nebūdama manekenės figūros scenoje įkvepiu daugybę žmonių. Kabaretas moko mane ne tik priimti gyvenimą su visomis jo spalvomis, išlaisvinti savo moteriškumą, bet ir įkvepia tuo dalintis su kitomis Lietuvos moterimis.
       2023-03-26 21:09:29

Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai

Kovo 26 d. įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ bei Padėkos premija.
       2022-09-21 12:01:15

LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną

Daug kam atrodo, kad teatras yra iliuzijos menas. Iš tiesų visais laikais teatras siekia tikrumo ir realybės, bet ne tos buitinės, matomos akimis, o vidinės, skverbiasi į žiūrovų sąmonės gelmes, kur ir glūdi tikroji realybė. Teatras vyksta ne scenoje, o žiūrovų galvose.
       2022-07-06 18:55:09

Chriso Normano koncertas sudrebino Biržus

Pirmą kartą Biržų krašto istorijoje, liepos 2-ąją, Kilučių pusiasalyje įvyko legendinio britų roko atlikėjo Chriso Normano pasaulinio lygio koncertas, į Kilučių pusiasalį sukvietęs tūkstančius žiūrovų ne tik iš Biržų, bet ir visos Lietuvos bei Latvijos.
       2022-02-02 09:48:55

Undinėles myli visas pasaulis

Vasario 25–27 dienomis Klaipėdos Žvejų rūmuose įvyksianti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Antoníno Dvořáko operos „Undinė“ premjera muzikos kalba publikai papasakos ne tik jaudinančią meilės dramą.
       2021-12-19 15:53:54

Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas

Grandiozinė Williamo Kentridge’o paroda (kuratorė Virginija Vitkienė) „Tai, ko nepamename“ (That Which We Do Not Remember), vyksianti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pažymėtina, kaip vienas svarbiausių įvykių kitų metų „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje.
       2021-11-22 13:53:25

VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“

Šiemet minimos iškilaus prancūzų kompozitoriaus Camille‘io Saint-Saënso šimtosios mirties metinės. Vilniaus universiteto (VU) chorai „Gaudeamus“, „Virgo“, „Pro musica“ kartu su VU kameriniu orkestru šia proga surengs ypatingą koncertą Paryžiaus širdyje – Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje, kurioje kadaise dirbo ir kūrė pats C. Saint-Saënsas.
       2021-09-30 07:36:14

„Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas

Rugsėjo 9, 10 ir 11 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, naujai pastatytoje Naujojoje salėje, vyko pirmoji premjera „Soliaris 4“.
       2021-09-12 12:44:50

Venecijos kino festivalyje – Lauryno Bareišos filmo „Piligrimai“ triumfas

78-ajame Venecijos kino festivalyje lietuvių režisieriaus Lauryno Bareišos ilgametražis filmas „Piligrimai“ šeštadienio vakarą buvo išrinktas geriausiu konkursinės programos „Horizontai“ filmu.
       2021-09-08 17:09:40

Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rugsėjo 17, 18, 19 dienomis Žvejų rūmuose pristatys Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjerą.
       2021-06-09 20:04:31

Nepraleiskite knygų naujienų

Tikriausiai girdėjote posakį, jog norint perskaityti visas parašytas knygas, reikia nugyventi ne vieną gyvenimą? Tai tikra tiesa. Ypač šiomis dienomis. Knygynų lentynos lūžta nuo naujų knygų, o skaitytojams sunku išsirinkti tą pačią geriausią.
       2021-02-03 10:24:24

Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką

Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) direktorius Martynas Budraitis naujojoje savo vadovavimo teatrui programoje numatė į teatro meno vadovo pareigas pakviesti režisierių Oskarą Koršunovą, o į dramaturgo – Marių Ivaškevičių.
       2020-12-15 16:10:51

LNDT nuotolinės pamokos pabudino moksleivių kūrybiškumą

Didžiulio susidomėjimo pavasarį sulaukusios Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) nuotolinės pamokos, buvo organizuojamos ir rudenį. Ne mažiau užklausų sulaukta ir dabar.
       2020-01-10 09:08:00

R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas

Fotomenininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis lemtingus Sausio 13-osios įvykius stebėjo ir fiksavo slapta įsprukęs į Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Jo teigimu, tą naktį sprendėsi Lietuvos likimas.
       2019-12-20 18:22:37

„Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ – Susisiekimo ministerijos parama

Susisiekimo ministerija, siekdama užtikrinti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ veiklos tęstinumą, skyrė įstaigai papildomą 41 tūkst. eurų finansavimą. „Siekiame, kad „Siaurukas“ toliau tęstų savo misiją bei būtų užtikrinta stabili šios įstaigos veikla.
       2019-12-18 15:44:10

Ar esate matę šiuos kalėdinius filmus?

Prasidėjus šventiniam laikotarpiui televizijos tinklelį užpildo Kalėdinę nuotaiką žadinanti programa – šventiniai koncertai, laidos ir klasika tapę kalėdiniai filmai. Amerikiečių filmą „Vienas namuose“ daugelis yra matę ne vieną ir greičiausiai ne du kartus.
Daugiau naujų naujienų
       2026-06-17 15:36:09

Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?

Šviežia kiaulienos mentė yra vienas universaliausių ir nebrangiausių mėsos variantų. „Iki“ mėsos technologas Vitold Fedaravičius pastebi, kad mentė kartais nuvertinama, baiminantis jos tvirtumo – tačiau tinkamai paruošta, šios rūšies mėsa yra itin minkšta ir sultinga.
       2026-06-17 15:21:53

Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) informuoja, kad per nemokamos eterinės TV tinklą pradėjo siųsti Lietuvos Respublikos Seimo informacinę TV programą „Seimas tiesiogiai“.
       2026-06-17 15:17:06

Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?

Žinutė mamai iš 10 kilometrų aukščio skrendant atostogų prie Viduržemio jūros – įveikiama užduotis. Interneto ryšį keleiviams šiandien jau siūlo daug didžiųjų Europos oro bendrovių, tarp jų „Lufthansa“, KLM, „Air France“, „airBaltic“, „Turkish Airlines“, SAS ir kitos.
       2026-06-17 15:05:18

Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą

2023 m. Norvegijoje buvo uždrausta įrengti naujus elektromobilių įkrovimo taškus naudojant įprastus elektros lizdus. Šis draudimas buvo priimtas dėl to, kad iš pažiūros nekaltas sprendimas prijungti automobilį prie įprasto buitinio elektros lizdo gali virsti realiu pavojumi.
       2026-06-17 14:57:42

Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?

Gyvenimas kartu daugeliui porų jau nebėra etapas pakeliui į santuoką. Juvelyrikos namų „Factory by Ribas“ užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 37 proc. lietuvių mano, jog žmonėms šiandien pakanka tiesiog gyventi kartu, todėl santuoka tampa nebūtina.
       2026-06-17 14:54:04

Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį

Telefonas šiandien kelionėse kone svarbesnis už lagaminą – juo atsiskaitome, planuojame maršrutus, rezervuojame viešbučius ir saugome svarbiausius dokumentus.
       2026-06-17 14:50:36

Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?

Daugybinės pilietybės klausimas Lietuvoje diskusijas kelia jau daug metų. Visai neseniai žiniasklaidoje nuogąstavimus dėl savo vaikų pilietybės viešumoje yra išsakęs Lietuvos krepšininkas ir treneris Šarūnas Jasikevičius, kiti savo sričių profesionalai, vystantys savo karjeras svetur.
       2026-06-17 14:43:55

Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?

Nestabilios energijos kainos ir geopolitiniai iššūkiai iš esmės keičia Lietuvos pramonės veidą. Požiūris, kad energija yra standartinė ir prognozuojama sąnaudų eilutė – baigėsi.
       2026-06-15 11:23:15

Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau

Didelio masto duomenų nutekėjimai įprastai sulaukia daugiausia dėmesio pirmosiomis dienomis po incidento. Vis dėlto sukčiams tai dažnai tėra pradžia. „Tele2“ IT saugumo ekspertas Mantas Užupis sako, kad būtent po tokių įvykių nutekinti duomenys gali būti panaudojami kuriant labiau suasmenintus skambučius, SMS žinutes ar el. laiškus.
       2026-06-15 10:50:27

Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai

Elektra gali dingti ne tik tada, kai audra pažeidžia linijas ar sugenda įranga. Vis dažniau energetikos saugumas priklauso ir nuo kur kas mažiau pastebimų veiksnių: kas turi prieigą prie valdymo sistemų, ar elektrinė apsaugota nuo nepageidaujamų prisijungimų iš interneto, ir ar organizacija žino, kaip elgtųsi įvykus incidentui.
       2026-06-13 12:08:05

Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume

Z karta (gimę 1997–2012 metais) dažnai apibūdinama kaip drąsi, atvira ir nebijanti kalbėti apie emocinę sveikatą. Tačiau pirmasis Baltijos šalyse atliktas Z kartos draudimo raštingumo tyrimas atskleidė kitą tendenciją.
       2026-06-13 11:56:24

Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje

Saldžios, sultingos ir ilgai lauktos – trešnės jau sugrįžo į parduotuvių lentynas. Šių vasaros favoričių sezonas jau įsibėgėja, todėl dabar pats metas mėgautis jų skoniu.
       2026-06-13 11:47:20

Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“

Profesionaliame sporte žiūrovai dažniausiai mato tai, kas vyksta aikštelėje – pergales, pralaimėjimus, emocijas ir rezultatą švieslentėje. Tačiau už kiekvieno pasirodymo slypi gerokai mažiau matoma sportininko kasdienybė: treniruotės, disciplina, poilsis, mityba, atsistatymas ir gebėjimas išgirsti savo kūną.
       2026-06-12 21:42:52

Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu

100 metų sukaktį nuo pirmųjų radijo transliacijų iš Kauno Radiofono švenčiantis Telecentras sveikina radijo inžinerijos veteranus, taip pat visus techninius dabartinių radijo stočių ir siuntimo tinklų darbuotojus, be kurių kasdieninės veiklos radijas negalėtų funkcionuoti kaip visuomenės informavimo priemonė.
       2026-06-12 17:13:46

Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas

Šiandien apie 16:30 val sutriko puslapis Facebook net ir prie jo jau prisijungusiems vartotojams. Apie sutrikimus skelbiama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
       2026-06-12 12:48:19

Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams

Pastarųjų savaičių kibernetiniai incidentai dar kartą priminė, kad tokios krizės gali paliesti ne tik technologijų įmones ar valstybės registrus. Po incidentų Registrų centre ir Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje vis daugiau organizacijų vadovų nebekelia klausimo: ar tai gali nutikti ir mums?
       2026-06-12 12:42:44

Masturbacija: tai daro net kūdikiai

„Gėda, kurią dėl masturbacijos jaučiame šiandien, nėra atsitiktinė ar įgimta – tai šimtmečius trukusio sistemingo gėdinimo pasekmė.“ Kodėl kovai su masturbacija žmonija griebėsi visko – nuo skalpelio iki žymiųjų „Kellogg's“ kukurūzų dribsnių – ir kaip šis elgesys pasireiškia visais gyvenimo etapais, pasakoja psichologė seksologė Nikol Švaistienė.
       2026-06-12 12:36:28

Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere

Šiemet Lietuvos lazerių pramonė mini 60-metį. Per šį laiką iš akademinių laboratorijų išaugęs sektorius tapo viena aukščiausios pridėtinės vertės eksporto sričių. Inovacijų agentūros duomenimis, net 90–95% lietuviškos lazerių produkcijos eksportuojama į daugiau nei 80 šalių, o sektorius kasmet auga virš 16%.
       2026-06-12 12:31:17

Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį

Vasarą gerą futbolo rungtynių patirtį lemia ne tik žaidimas, bet ir tai, kaip jį matome namuose. Ryški saulės šviesa, ekrano atspindžiai ar netikėtai pasikeitusios kambario sąlygos gali sutrukdyti pastebėti svarbiausias rungtynių akimirkas.
       2026-06-12 12:23:56

Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio

Šiandien, birželio 12-ąją, minint Lietuvos radijo gimtadienį, Lietuvos bankas pradeda išankstinį kolekcinės monetos „Lietuvos radijui – 100“ pardavimą. Moneta išleidžiama į apyvartą 2026 m. birželio 19 d.
       2026-06-12 12:17:45

Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“

Žmonės į telefoną atsisiunčia įvairių neva įrenginio valymo programėlių tikėdamiesi pagreitinti jo veikimą, atlaisvinti vietos ar apsisaugoti nuo virusų. Vis dėlto dalis tokių programėlių gali padaryti daugiau žalos nei naudos – rinkti asmeninius duomenis, rodyti įkyrias reklamas ar net padėti sukčiams pasiekti įrenginį.
       2026-06-10 13:55:55

Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šiemet išlaiko aktyvumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius šalyje įregistruota 6,1 proc. daugiau sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo Registrų centro duomenys.
       2026-06-09 08:42:18

Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių

Mados industrija įprastai asocijuojasi su nuolat kintančiomis tendencijomis ir spindinčiais podiumais, tačiau gilesniame jos lygmenyje vyksta intriguojanti technologinė revoliucija.
       2026-06-09 08:34:53

Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?

Šylant orams daugelis šeimų planuoja vaikų stovyklas, keliones ir aktyvų laisvalaikį gamtoje. Ruošiantis vasaros nuotykiams dažniausiai galvojama apie daiktus, maršrutus ar pramogas, tačiau specialistai primena nepamiršti ir vaikų sveikatos.
       2026-06-09 08:31:54

Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą

Vasarą galvos skausmą dažnai siejame su nuovargiu, stresu, hormonų svyravimais ar pasikeitusiu dienos ritmu. Vis dėlto karštomis dienomis viena dažniausių jo priežasčių yra paprastesnė – organizmui ima trūkti skysčių ir elektrolitų.
       2026-06-09 08:26:22

Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu

Įsivaizduokite: gaminate vakarienę, rankos šlapios, o telefone reikia atsakyti į žinutę, perjungti dainą ar atsidaryti programėlę. Tokiose situacijose šiandien dažnai net nereikia liesti ekrano – tiek „Android“, tiek „iPhone“ telefonai leidžia nemažą dalį veiksmų valdyti balsu.
       2026-06-09 08:20:15

„Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius

Paskelbtas pirmosios tiriamosios žurnalistikos premijos „Pamatai“ laimėtojas. 200 tūkst. eurų premija skirta Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimų ciklo „Sureikšminkim“ autoriams – Andriui Tapinui ir Šarūnui Černiauskui.
       2026-06-08 12:56:58

Vasaros pavojai akims: traumos, kurios gali sugadinti atostogas

Vasarą daugelis leidžia laiką poilsiaudami gamtoje, keliaudami ar užsiimdami aktyviu laisvalaikiu. Būtent šiuo metų laiku akių ligų gydytojai pastebi išaugantį pacientų, patyrusių įvairias akių traumas, skaičių.
       2026-06-08 12:51:40

Prasideda vasaros derliaus banga: TOP 5 birželio dabar skaniausios gėrybės

Birželis – vienas dosniausių mėnesių šviežių vaisių ir daržovių mėgėjams. Šiuo metu susitinka pavasario pabaigos ir ankstyvos vasaros derlius: lentynose gausėja lietuviškų braškių, agurkų, pomidorų, šviežių salotų, o iš šiltesnių kraštų atkeliauja trešnės, persikai, nektarinai, abrikosai.
       2026-06-08 12:24:02

Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams

Nors katės laikomos gana savarankiškais gyvūnais, jų gerovė tiesiogiai priklauso nuo šeimininkų sprendimų, įskaitant ir mitybą. Skysčių suvartojimas – neatsiejama jos dalis. Jei jūsų katė – iš tų, kurios laka nedaug arba vandens dubenėlį apskritai ignoruoja, gali tekti paieškoti būdų jai įtikti.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.