Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?

Telefono ekrane įsižiebia pažįstamas numeris, bet pakėlus ragelį, kalba visai kitas žmogus? Deja, tai – ne techninė klaida, o gudrus sukčiavimo būdas. Suklastoję telefono numerį, aferistai taip bando iš lietuvių išvilioti jautrius duomenis.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Nors „Telia“ per 2024 m. užkirto kelią net 7,8 mln. tokių atakų, nusikaltėlių entuziazmas toliau bandyti šią schemą – nemažėja.

„Savo tinkle įdiegę suklastotų numerių (angl. Caller ID spoofing) filtrus tikėjomės, jog telefoniniai sukčiai nuleis rankas ir savo energiją nukreips kitur. Bet tokių atakų apimtys ir toliau išlieka milžiniškos. Nepaisant to, kad didžioji dalis bandymų mūsų klientų net nepasiekia, visada reikia turėti omenyje, kad telefonas apie skambinantįjį šiais laikais gali „pameluoti“. Todėl jokiais atvejais telefonu nereikėtų pateikinėti nei asmeninių duomenų, nei finansinės informacijos“, – įspėja „Telia“ tinklo architektas Tomas Grinevičius.

Išnaudoja teisėtą funkciją

Pasak T. Grinevičiaus, galimybės modifikuoti skambinančiojo telefono numerio laukelį egzistuoja seniai. Rodomo numerio keitimas reikalingas, kad žmonių neišgąsdintų iš užsienio skambinantys įmonių klientų aptarnavimo specialistai, ar tiesiog tam, kad klientams visada būtų rodomas bendras organizacijos telefono numeris, net skambinant skirtingiems jos darbuotojams.

Vis dėlto patogioje ir teisėtiems tikslams skirtoje funkcijoje potencialą netrukus įžvelgė sukčiai. Jie suprato, kad aukai skambinant iš užsienio, galima prisidengti norimos šalies numeriu ir sudaryti pasitikėjimo vertu pašnekovu. Tas jiems atriša rankas atakas vykdyti iš mūsų teisėsaugai sunkiai pasiekiamų Afrikos ar Azijos valstybių, kartu užmigdant niekuo dėto žmogaus budrumą.

„Pavyzdžiui, vieną dieną suskambęs telefonas gali rodyti, jog mums skambina mūsų bankas. Atsiliepus, malonus balsas paprašys save identifikuoti arba pateikti savo el. bankininkystės prisijungimus. Panašus scenarijus gali būti panaudotas prisidengiant policijos, operatoriaus ar net Valstybinės mokesčių inspekcijos vardu. O blogiausia, kad net internete patikrinus telefono ekrane rodomą numerį, jis dažnai iš tiesų sutaps su sukčiaus minimos įmonės ar įstaigos“, – teigia specialistas

Tokiu būdu apsisaugoma nuo bereikalingų aukos įtarimų ir laimima laiko, nes žmogus ilgai nenutuokia, kas jam skambino iš tiesų. Nukentėjusysis apie patekimą į bėdą neretai susivokia tik tada, kai nuo jo banko sąskaitos ar kredito kortelės nurašomi pinigai arba bandoma pasinaudoti pavogtais jo duomenimis.

Be filtrų – telefonai netiltų

Ne vienerius metus Lietuvos gyventojai kentėjo nuo sukčių, klastojančių telefono numerius, tačiau ši problema šalyje pradėjo spręstis dar 2023 m., kai „Telia“ pirmoji savo tinkle įdiegė automatizuotą suklastotų numerių filtravimą. Jau pačią pirmą dieną dešimtį tūkstančių apgavikiškų skambučių užblokavusi sistema leido lietuviams lengviau atsikvėpti, nes aferistų skambinimas adresato taip ir nepasiekdavo.

„Skambinimo iš suklastotų numerių apimtys išlieka milžiniškos – pernai kas dešimtas skambutis mūsų tinkle buvo būtent tokio tipo ataka. Tai reiškia, kad neturint specialių filtrų, progą pasikalbėti su sukčiumi turbūt būtų turėjęs kiekvienas mūsų klientas, ir greičiausiai – ne po vieną kartą. Tačiau net ir veikiant šioms apsaugoms, nusikaltėliai nenuleidžia rankų – pirmus tris 2024 m. ketvirčius fiksuotas beveik vienodas, šešių nulių ribą siekiantis apgavikiškų skambučių skaičius“, – konstatuoja „Telia“ atstovas.

Kita vertus, numerių klastojimą įvaldę aferistai nesitraukia be priežasties. Jie puikiai supranta, kad kiekvienas operatorius veiksmingiausiai gali užblokuoti tik tuos apgaulingus skambučius, kurie prisidengia jo tinkle registruotais numeriais, tačiau jei bandoma skambinti imituojant kito operatoriaus numerį, skambutis vis tiek gali pasiekti auką. Siekiant išvengti filtrų, bandomos ir naujos strategijos – pavyzdžiui, imituoti lietuvišką primenantį švedišką telefono numerį, tokį kaip +46 8600 00 000 arba +46 0600 00 000 ar naudoti neegzituojančią Kinijos numeraciją kuri primena Lietuvišką numerį +8600 00 000

Ne ką mažiau sukčius domina suklastotų numerių panaudojimas kituose kanaluose – SMS žinutėse, susirašinėjimu ir pokalbių programėlėse tokiose kaip Facebook messenger, Whasapp, Viber, iMessage, FaceTime ir daugelyje kitų. Todėl, apribojus vieno sukčiavimo būdo naudojimą, sukčiai nedelsdami pradeda naudoti kitą ir sparčiai prisitaiko sukurdami naują sukčiavimo schemą.

Telia kartu su kitais operatoriais, ryšio reguliavimo tarnybą ir teisėsaugos institucijomis nuolatos bendradarbiauja ir nuolatos siekia tobulinti priemones leidžiančias apsaugoti vartotojus nuo sukčių. Sulaukusi RRT patobulintos teisinės bazės, „Telia“ tikisi dar šiemet įdiegti patobulintą skambučių filtravimą, kuris turėtų reikšmingai sumažinti skambučių su suklastotais Lietuviškais numeriai pasiekiančias Lietuvos vartotojus.

Veiksmingiausia apsauga – budrumas

Bet kuriuo atveju, jokia sistema nėra efektyvi visu 100 proc., todėl „Telia“ tinklo architektas T. Grinevičius vartotojams pateikia keletą paprastų patarimų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo daugiau, nei 99% bandymų apgauti:

- Neperskambinti, jei numeris yra nepažįstamas ir nelaukiate skambučio;
- Niekada nespausti jokių SMS ir kitomis priemonėmis gautų prisegtų nuorodų, jei nepažįstate siuntėjo;
- Jei jau paspaudžiate nuorodą, reikia stebėti naršyklės saugumo pranešimus ir jokiu būdu nevesti jokių banko prisijungimų ar bankinės kortelės numerių ir vengti bet kokių tiesioginiu ar netiesioginių mokėjimų;
- Jei siuntėjas yra pažįstamas ir būtinai reikia atlikti mokėjimą ar autorizaciją, uždarykite puslapį ir iš naujo eikite į prašytojo savitarną patys tiesiai iš oficialaus puslapio, jei žinutė tikra, siuntėjo savitarnoje galėsite tą patį veiksmą atlikti saugiai;
- Jei atsiliepę sukčiui siūlo atgauti pinigus, autorizuotis, gauti siuntą ar tiesiog uždirbti – niekada nemokėkite už jokias paslaugas ir kartokite, kad uždarbiai jūsų nedomina, bei vienašališkai nutraukite pokalbį.
- Niekada nesidalinkite ir nepažįstamose svetainėse neveskite mokėjimo kortelės duomenų – taip kaip svetimiems žmonėms nepatikėtumėte savo namų raktų.
- Jei kylą bet kokia abejonė dėl bet kokių paslaugų tiekimo, nutraukite pokalbi ir kreipkitės į paslaugos tiekėją tiesiai iš oficialaus puslapio ar jums įprastais kontaktai inicijuodami naują skambutį ar paklausimą patys.

• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9