Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?

Telefono ekrane įsižiebia pažįstamas numeris, bet pakėlus ragelį, kalba visai kitas žmogus? Deja, tai – ne techninė klaida, o gudrus sukčiavimo būdas. Suklastoję telefono numerį, aferistai taip bando iš lietuvių išvilioti jautrius duomenis.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Nors „Telia“ per 2024 m. užkirto kelią net 7,8 mln. tokių atakų, nusikaltėlių entuziazmas toliau bandyti šią schemą – nemažėja.

„Savo tinkle įdiegę suklastotų numerių (angl. Caller ID spoofing) filtrus tikėjomės, jog telefoniniai sukčiai nuleis rankas ir savo energiją nukreips kitur. Bet tokių atakų apimtys ir toliau išlieka milžiniškos. Nepaisant to, kad didžioji dalis bandymų mūsų klientų net nepasiekia, visada reikia turėti omenyje, kad telefonas apie skambinantįjį šiais laikais gali „pameluoti“. Todėl jokiais atvejais telefonu nereikėtų pateikinėti nei asmeninių duomenų, nei finansinės informacijos“, – įspėja „Telia“ tinklo architektas Tomas Grinevičius.

Išnaudoja teisėtą funkciją

Pasak T. Grinevičiaus, galimybės modifikuoti skambinančiojo telefono numerio laukelį egzistuoja seniai. Rodomo numerio keitimas reikalingas, kad žmonių neišgąsdintų iš užsienio skambinantys įmonių klientų aptarnavimo specialistai, ar tiesiog tam, kad klientams visada būtų rodomas bendras organizacijos telefono numeris, net skambinant skirtingiems jos darbuotojams.

Vis dėlto patogioje ir teisėtiems tikslams skirtoje funkcijoje potencialą netrukus įžvelgė sukčiai. Jie suprato, kad aukai skambinant iš užsienio, galima prisidengti norimos šalies numeriu ir sudaryti pasitikėjimo vertu pašnekovu. Tas jiems atriša rankas atakas vykdyti iš mūsų teisėsaugai sunkiai pasiekiamų Afrikos ar Azijos valstybių, kartu užmigdant niekuo dėto žmogaus budrumą.

„Pavyzdžiui, vieną dieną suskambęs telefonas gali rodyti, jog mums skambina mūsų bankas. Atsiliepus, malonus balsas paprašys save identifikuoti arba pateikti savo el. bankininkystės prisijungimus. Panašus scenarijus gali būti panaudotas prisidengiant policijos, operatoriaus ar net Valstybinės mokesčių inspekcijos vardu. O blogiausia, kad net internete patikrinus telefono ekrane rodomą numerį, jis dažnai iš tiesų sutaps su sukčiaus minimos įmonės ar įstaigos“, – teigia specialistas

Tokiu būdu apsisaugoma nuo bereikalingų aukos įtarimų ir laimima laiko, nes žmogus ilgai nenutuokia, kas jam skambino iš tiesų. Nukentėjusysis apie patekimą į bėdą neretai susivokia tik tada, kai nuo jo banko sąskaitos ar kredito kortelės nurašomi pinigai arba bandoma pasinaudoti pavogtais jo duomenimis.

Be filtrų – telefonai netiltų

Ne vienerius metus Lietuvos gyventojai kentėjo nuo sukčių, klastojančių telefono numerius, tačiau ši problema šalyje pradėjo spręstis dar 2023 m., kai „Telia“ pirmoji savo tinkle įdiegė automatizuotą suklastotų numerių filtravimą. Jau pačią pirmą dieną dešimtį tūkstančių apgavikiškų skambučių užblokavusi sistema leido lietuviams lengviau atsikvėpti, nes aferistų skambinimas adresato taip ir nepasiekdavo.

„Skambinimo iš suklastotų numerių apimtys išlieka milžiniškos – pernai kas dešimtas skambutis mūsų tinkle buvo būtent tokio tipo ataka. Tai reiškia, kad neturint specialių filtrų, progą pasikalbėti su sukčiumi turbūt būtų turėjęs kiekvienas mūsų klientas, ir greičiausiai – ne po vieną kartą. Tačiau net ir veikiant šioms apsaugoms, nusikaltėliai nenuleidžia rankų – pirmus tris 2024 m. ketvirčius fiksuotas beveik vienodas, šešių nulių ribą siekiantis apgavikiškų skambučių skaičius“, – konstatuoja „Telia“ atstovas.

Kita vertus, numerių klastojimą įvaldę aferistai nesitraukia be priežasties. Jie puikiai supranta, kad kiekvienas operatorius veiksmingiausiai gali užblokuoti tik tuos apgaulingus skambučius, kurie prisidengia jo tinkle registruotais numeriais, tačiau jei bandoma skambinti imituojant kito operatoriaus numerį, skambutis vis tiek gali pasiekti auką. Siekiant išvengti filtrų, bandomos ir naujos strategijos – pavyzdžiui, imituoti lietuvišką primenantį švedišką telefono numerį, tokį kaip +46 8600 00 000 arba +46 0600 00 000 ar naudoti neegzituojančią Kinijos numeraciją kuri primena Lietuvišką numerį +8600 00 000

Ne ką mažiau sukčius domina suklastotų numerių panaudojimas kituose kanaluose – SMS žinutėse, susirašinėjimu ir pokalbių programėlėse tokiose kaip Facebook messenger, Whasapp, Viber, iMessage, FaceTime ir daugelyje kitų. Todėl, apribojus vieno sukčiavimo būdo naudojimą, sukčiai nedelsdami pradeda naudoti kitą ir sparčiai prisitaiko sukurdami naują sukčiavimo schemą.

Telia kartu su kitais operatoriais, ryšio reguliavimo tarnybą ir teisėsaugos institucijomis nuolatos bendradarbiauja ir nuolatos siekia tobulinti priemones leidžiančias apsaugoti vartotojus nuo sukčių. Sulaukusi RRT patobulintos teisinės bazės, „Telia“ tikisi dar šiemet įdiegti patobulintą skambučių filtravimą, kuris turėtų reikšmingai sumažinti skambučių su suklastotais Lietuviškais numeriai pasiekiančias Lietuvos vartotojus.

Veiksmingiausia apsauga – budrumas

Bet kuriuo atveju, jokia sistema nėra efektyvi visu 100 proc., todėl „Telia“ tinklo architektas T. Grinevičius vartotojams pateikia keletą paprastų patarimų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo daugiau, nei 99% bandymų apgauti:

- Neperskambinti, jei numeris yra nepažįstamas ir nelaukiate skambučio;
- Niekada nespausti jokių SMS ir kitomis priemonėmis gautų prisegtų nuorodų, jei nepažįstate siuntėjo;
- Jei jau paspaudžiate nuorodą, reikia stebėti naršyklės saugumo pranešimus ir jokiu būdu nevesti jokių banko prisijungimų ar bankinės kortelės numerių ir vengti bet kokių tiesioginiu ar netiesioginių mokėjimų;
- Jei siuntėjas yra pažįstamas ir būtinai reikia atlikti mokėjimą ar autorizaciją, uždarykite puslapį ir iš naujo eikite į prašytojo savitarną patys tiesiai iš oficialaus puslapio, jei žinutė tikra, siuntėjo savitarnoje galėsite tą patį veiksmą atlikti saugiai;
- Jei atsiliepę sukčiui siūlo atgauti pinigus, autorizuotis, gauti siuntą ar tiesiog uždirbti – niekada nemokėkite už jokias paslaugas ir kartokite, kad uždarbiai jūsų nedomina, bei vienašališkai nutraukite pokalbį.
- Niekada nesidalinkite ir nepažįstamose svetainėse neveskite mokėjimo kortelės duomenų – taip kaip svetimiems žmonėms nepatikėtumėte savo namų raktų.
- Jei kylą bet kokia abejonė dėl bet kokių paslaugų tiekimo, nutraukite pokalbi ir kreipkitės į paslaugos tiekėją tiesiai iš oficialaus puslapio ar jums įprastais kontaktai inicijuodami naują skambutį ar paklausimą patys.

• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.
• Kaip pasirūpinti mirusio artimojo socialinių tinklų paskyromis?
• Naudotų hibridų bumas: kodėl jie tampa vis dažnesniu lietuvių pasirinkimu?
• Ar dantų implantai – visam gyvenimui? Mitai ir realybė.
• Vėlinių savaitgalį – daugiau pavojų: ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?
• Uždirbate solidžiai, bet sąskaita tuščia? Kaip pasiekti finansinį saugumą?
• Miške ne tik grybai ir paukščiai: kuo ypatingi auksavabaliai?
• Už ribojamojoje geografinėje zonoje pakeltą droną - administracinė bauda.
• Žieminių padangų sezonas prasideda: vairuotojai vis dar linkę delsti.
• Živilės istorija: nuo vėžio vaikystėje iki atsakymo po trijų dešimtmečių.
• Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai.
• Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti.
• Trumpesnė darbo diena prieš šventes: informacija darbuotojams ir darbdaviams.
• Restorano lygio kava namuose – taupiai ir kūrybiškai.
• Gavote palikimą su skolomis? Specialistas atskleidė, kaip sumažinti naštą.
• Prieš ir po: kaip vaiko kambarį paversti augančiu kartu su vaiku.
• Lietuva imasi griežtų veiksmų dėl kontrabandos gabenimo bepilotėmis priemonėmis.
• „Ignitis grupė“ užsitikrino finansavimą didžiausiam vėjo parkui Baltijos šalyse.
• Priešais automobilį iššoko stirna: tyrimas atskleidė kaip elgtųsi vairuotojai.
• Keisis nedarbo draudimo išmokų sistema: gerės priešpensinio amžiaus darbuotojams.
• Dezodorantai, liemenėlės, nakvišų aliejus: kas didina krūties vėžio riziką?
• Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?
• Priedangų įrengimas – ar sutiksime dėl saugumo už būstą mokėti daugiau?
• Graužikai kelia grėsmę – sandarinimas yra raktas į efektyvią apsaugą.
• Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar už elektrą mokame mažiau nei lenkai?
• Pirmieji kataraktos požymiai: kaip juos atpažinti laiku?
• Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
• VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
• Metas biudžetą pradėti skaičiuoti kaip suaugusiesiems.
• Amžėti nereiškia sustoti: kodėl judėti būtina visą gyvenimą.
• Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas.
• Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kaip tinkamai jas tvarkyti?
• Telecentras pradeda DI gamyklos įrengimo projektą.
• Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę.
• Anykščiai – lėtos gyvensenos miestas, atviras idėjoms.
• Auga nauja buitinės technikos kategorija – išmanieji automatiniai kačių tualetai.
• Nuo saldumynų iki svajonių pirkinių – kaip vaikai leidžia, taupo savo pinigus?
• Konservuoti, fermentuoti, šaldyti: kaip pasirūpinti sveikata rudenį.
• Daugėja gaisrų, kuriuos sukelia užsiliepsnojusios baterijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50