Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta

Jei kada nors aiškinote savo tėvams, kaip prisijungti prie „Zoom“, arba stebėjote, kaip jūsų paauglys stebisi laidiniu telefonu, tikriausiai įsitikinote milžiniškais šių kartų skirtumais.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Tačiau egzistuoja žmonių grupė, kuri natūraliai sugeba užpildyti šią laiko prarają – tai pereinamoji arba „Xennials“ vadinama karta, gimusi 1977–1983 metais. Jie vaikystėje dar spėjo išmiklinti plunksną ranka rašydami laiškus ir padainuoti pagal kasetes, o suaugę tapo pirmaisiais socialinių tinklų bei išmaniųjų technologijų ekspertais.

„Šie žmonės yra unikalūs tuo, kad gerai prisimena, kaip viskas veikė anksčiau, ir kartu puikiai supranta šiuolaikines technologijas. Tai jiems suteikia neprilygstamą pranašumą – jie gali būti savotiškais vertėjais tarp skirtingų kartų ir padėti visiems geriau suprasti vieni kitus. „Xennials“ karta yra tarsi kultūrinis tiltas, sujungiantis analoginį ir skaitmeninį pasaulius, o jų patirtis tampa ypač vertinga organizacijose, kur skirtingos kartos turi išmokti dirbti kartu“, – teigia „Telia“ mobilaus ir fiksuoto ryšio vadovė Eglė Sonata Padagaitė

Adaptyvumo čempionai

„Xennials“ yra paskutinioji karta, kuri žino, ką reiškia augti be interneto, mobiliųjų telefonų ir socialinių tinklų. Jų vaikystėje nuotykiai vyko ne virtualioje realybėje, o kieme su draugais, informacijos reikėjo ieškoti ne „Google“, bet bibliotekose. O paskambinti draugui reiškė ne paspausti kontaktą telefone, bet atsiminti jo numerį ir tikėtis, kad jis bus namie. Tai buvo laikas, kai filmai buvo žiūrimi per VHS grotuvus, o muzika klausoma iš kasečių.

Taip šios kartos žmonės gavo progą išvysti visą technologinę revoliuciją – nuo pirmųjų žaidimų konsolių iki virtualios realybės akinių, nuo kasečių iki muzikos transliavimo platformų, nuo pirmųjų „Nokia“ telefonų iki išmaniųjų įrenginių. Jie pradėjo nuo „dial-up“ interneto, kai ryšį užmegzti užtrukdavo net kelias minutes, ir sulaukė šviesolaidinio ryšio, leidžiančio akimirksniu perduoti net keletą gigabaitų informacijos.

„Xennials“ yra technologinių pokyčių karta, kuri geba vienu metu prisitaikyti prie inovacijų, bet kartu išlaikyti ir tradicinius darbo įpročius. Jie matė, kaip pasaulis keitėsi iš analoginių laikų į skaitmeninę erą, ir jų patirtis yra unikali. Jie nebijo naujovių, nes jau yra ne kartą perėję iš vienos technologinės realybės į kitą – todėl jie lengvai priima naujus įrankius, sistemas ir darbo metodus, net lyginant su jaunimu“, – sako E. S. Padagaitė.

Visą pereinamosios kartos gyvenimą lydėjęs pokyčių šleifas jų pasirinkimus veikia iki šių dienų. „Telia“ duomenys rodo, kad „Xennials" karta, artimiausia 35-44 m. amžiaus grupei, pasižymi unikaliomis mobiliojo interneto vartojimo tendencijomis. Šie asmenys vidutiniškai per mėnesį suvartoja 79,91 GB interneto duomenų – tai beveik tiek pat, kiek ir jaunesnė 25-34 metų karta (80,02 GB). Toks rezultatas gerokai viršija vyresniosios, 45-54 metų grupės rodiklius (58,75 GB) ir išsiskiria bendrame statistikos kontekste.

Tai tik patvirtina, kad pereinamoji karta, nepaisant subrendimo analoginiame pasaulyje, demonstruoja tokius pat aktyvius skaitmeninius įpročius, kaip ir skaitmeniniai čiabuviai.

Gyvenimas be „Google“ išmokė tikrinti informaciją

Dirbtinis intelektas šiandien panaikina bet kokius informacijos barjerus – įvedę vos kelis žodžius, jo laukelyje išvystame tai, ką surasti „Google“ prireikę ne vienos valandos. Tačiau „Xennials“ prisimena dar ankstesnius laikus, kai norint sužinoti faktą tekdavo nueiti į biblioteką, vartyti enciklopedijas arba netgi kreiptis į specialistus. Jie augo pasaulyje, kuriame informacija buvo pasiekiama lėčiau, bet kartu buvo kruopščiau patikrinta.

Pereinamojo laikotarpio atstovai taip pat stebėjo interneto virsmą iš žinių šaltinio į dezinformacijos kanalą. Jie matė, kaip atsirado socialiniai tinklai, kaip susiformavo melagienų fenomenas ir kaip gimė paspaudimus bet kokia kaina medžiojantis turinys. Toks patyrimas suformavo jų natūralų įprotį tikrinti faktus ir nepasitikėti bet kokia informacija vien dėl to, kad ji lengvai prieinama.

„Priešingai, nei Z kartai priskiriamas jaunimas, „Xennials“ yra išmokę, kad tikrosios tiesos paieškos reikalauja pastangų, o „ant lėkštutės“ padėta sensacija daugeliu atveju yra tik masalas. Tuo pat metu internetas jiems nėra neklystantis ir magiškas autoritetas, koks dažnai jis atrodo vyresniajai kartai. Dėl šios priežasties jie mažiau linkę susigundyti lengvo uždarbio aferomis virtualioje erdvėje, o gavę įtartiną el. laišką – nepuls daryti pavedimų ir dažniau pasiskambins į banką ar sukčiaus „atstovaujamai“ institucijai. Tai jiems suteikia išskirtinį kibernetinį imunitetą“, – pastebi „Telia“ atstovė.

„Dvikalbio“ bendravimo meistrai

„Xennials“ unikalumas pasižymi gebėjimu išlaikyti balansą tarp tradicinio ir skaitmeninio bendravimo. Jie dar prisimena laikus, kai norint susitikti su draugu reikėdavo iš anksto suderinti laiką laidiniu telefonu arba tiesiog pasirodyti sutartoje vietoje be galimybės paskutinę minutę atšaukti planų. Tai buvo laikai, kai bendravimas buvo labiau apgalvotas ir vertinamas, nes nebebuvo įmanoma vienu mygtuko paspaudimu pranešti apie savo buvimo vietą ar besikeičiančią situaciją.

Bet pereinamoji karta nemažiau puikiai prisitaikė ir prie šiuolaikinės realybės. Vieni pirmųjų „nėrę“ į ankstyvuosius socialinius tinklus, jie šiandien sklandžiai dalyvauja virtualiose konferencijose ir dirbta nuotoliniu būdu. Dėl šio gebėjimo prisitaikyti jie geba kurti darbo kultūrą, kurioje technologijos yra pagalbinė priemonė, o ne barjeras, skiriantis žmones.

„Xennial“ turi retą savybę – jie moka išlaikyti žmogišką ryšį net skaitmeniniame pasaulyje. Jie intuityviai jaučia, kada geriau taupyti laiką ir nurodymus duoti „Slack“ žinute, o kada – užkirsti kelią beprasidedančiam konfliktui, ranka pasibeldus į kolegos duris. Nebijodami išnaudoti visų komunikacijos kanalų, jie tarp vyresnių ir jaunesnių darbuotojų tampa savotišku tiltu, padedančiu abiem pusėms suprasti vieniems kitus“, – aiškina „Telia“ mobilaus ir fiksuoto ryšio vadovė.

Todėl ši karta atlieka ypatingą vaidmenį šiandieninėse organizacijose. Jų pastangomis inovacijos iš šalto efektyvumo įrankio tampa visiems komandos nariams tarnaujančiu ištekliumi, o skirtingos kartos išmoksta kalbėti viena kalba ir siekti bendrų tikslų.

• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9