Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta

Jei kada nors aiškinote savo tėvams, kaip prisijungti prie „Zoom“, arba stebėjote, kaip jūsų paauglys stebisi laidiniu telefonu, tikriausiai įsitikinote milžiniškais šių kartų skirtumais.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Tačiau egzistuoja žmonių grupė, kuri natūraliai sugeba užpildyti šią laiko prarają – tai pereinamoji arba „Xennials“ vadinama karta, gimusi 1977–1983 metais. Jie vaikystėje dar spėjo išmiklinti plunksną ranka rašydami laiškus ir padainuoti pagal kasetes, o suaugę tapo pirmaisiais socialinių tinklų bei išmaniųjų technologijų ekspertais.

„Šie žmonės yra unikalūs tuo, kad gerai prisimena, kaip viskas veikė anksčiau, ir kartu puikiai supranta šiuolaikines technologijas. Tai jiems suteikia neprilygstamą pranašumą – jie gali būti savotiškais vertėjais tarp skirtingų kartų ir padėti visiems geriau suprasti vieni kitus. „Xennials“ karta yra tarsi kultūrinis tiltas, sujungiantis analoginį ir skaitmeninį pasaulius, o jų patirtis tampa ypač vertinga organizacijose, kur skirtingos kartos turi išmokti dirbti kartu“, – teigia „Telia“ mobilaus ir fiksuoto ryšio vadovė Eglė Sonata Padagaitė

Adaptyvumo čempionai

„Xennials“ yra paskutinioji karta, kuri žino, ką reiškia augti be interneto, mobiliųjų telefonų ir socialinių tinklų. Jų vaikystėje nuotykiai vyko ne virtualioje realybėje, o kieme su draugais, informacijos reikėjo ieškoti ne „Google“, bet bibliotekose. O paskambinti draugui reiškė ne paspausti kontaktą telefone, bet atsiminti jo numerį ir tikėtis, kad jis bus namie. Tai buvo laikas, kai filmai buvo žiūrimi per VHS grotuvus, o muzika klausoma iš kasečių.

Taip šios kartos žmonės gavo progą išvysti visą technologinę revoliuciją – nuo pirmųjų žaidimų konsolių iki virtualios realybės akinių, nuo kasečių iki muzikos transliavimo platformų, nuo pirmųjų „Nokia“ telefonų iki išmaniųjų įrenginių. Jie pradėjo nuo „dial-up“ interneto, kai ryšį užmegzti užtrukdavo net kelias minutes, ir sulaukė šviesolaidinio ryšio, leidžiančio akimirksniu perduoti net keletą gigabaitų informacijos.

„Xennials“ yra technologinių pokyčių karta, kuri geba vienu metu prisitaikyti prie inovacijų, bet kartu išlaikyti ir tradicinius darbo įpročius. Jie matė, kaip pasaulis keitėsi iš analoginių laikų į skaitmeninę erą, ir jų patirtis yra unikali. Jie nebijo naujovių, nes jau yra ne kartą perėję iš vienos technologinės realybės į kitą – todėl jie lengvai priima naujus įrankius, sistemas ir darbo metodus, net lyginant su jaunimu“, – sako E. S. Padagaitė.

Visą pereinamosios kartos gyvenimą lydėjęs pokyčių šleifas jų pasirinkimus veikia iki šių dienų. „Telia“ duomenys rodo, kad „Xennials" karta, artimiausia 35-44 m. amžiaus grupei, pasižymi unikaliomis mobiliojo interneto vartojimo tendencijomis. Šie asmenys vidutiniškai per mėnesį suvartoja 79,91 GB interneto duomenų – tai beveik tiek pat, kiek ir jaunesnė 25-34 metų karta (80,02 GB). Toks rezultatas gerokai viršija vyresniosios, 45-54 metų grupės rodiklius (58,75 GB) ir išsiskiria bendrame statistikos kontekste.

Tai tik patvirtina, kad pereinamoji karta, nepaisant subrendimo analoginiame pasaulyje, demonstruoja tokius pat aktyvius skaitmeninius įpročius, kaip ir skaitmeniniai čiabuviai.

Gyvenimas be „Google“ išmokė tikrinti informaciją

Dirbtinis intelektas šiandien panaikina bet kokius informacijos barjerus – įvedę vos kelis žodžius, jo laukelyje išvystame tai, ką surasti „Google“ prireikę ne vienos valandos. Tačiau „Xennials“ prisimena dar ankstesnius laikus, kai norint sužinoti faktą tekdavo nueiti į biblioteką, vartyti enciklopedijas arba netgi kreiptis į specialistus. Jie augo pasaulyje, kuriame informacija buvo pasiekiama lėčiau, bet kartu buvo kruopščiau patikrinta.

Pereinamojo laikotarpio atstovai taip pat stebėjo interneto virsmą iš žinių šaltinio į dezinformacijos kanalą. Jie matė, kaip atsirado socialiniai tinklai, kaip susiformavo melagienų fenomenas ir kaip gimė paspaudimus bet kokia kaina medžiojantis turinys. Toks patyrimas suformavo jų natūralų įprotį tikrinti faktus ir nepasitikėti bet kokia informacija vien dėl to, kad ji lengvai prieinama.

„Priešingai, nei Z kartai priskiriamas jaunimas, „Xennials“ yra išmokę, kad tikrosios tiesos paieškos reikalauja pastangų, o „ant lėkštutės“ padėta sensacija daugeliu atveju yra tik masalas. Tuo pat metu internetas jiems nėra neklystantis ir magiškas autoritetas, koks dažnai jis atrodo vyresniajai kartai. Dėl šios priežasties jie mažiau linkę susigundyti lengvo uždarbio aferomis virtualioje erdvėje, o gavę įtartiną el. laišką – nepuls daryti pavedimų ir dažniau pasiskambins į banką ar sukčiaus „atstovaujamai“ institucijai. Tai jiems suteikia išskirtinį kibernetinį imunitetą“, – pastebi „Telia“ atstovė.

„Dvikalbio“ bendravimo meistrai

„Xennials“ unikalumas pasižymi gebėjimu išlaikyti balansą tarp tradicinio ir skaitmeninio bendravimo. Jie dar prisimena laikus, kai norint susitikti su draugu reikėdavo iš anksto suderinti laiką laidiniu telefonu arba tiesiog pasirodyti sutartoje vietoje be galimybės paskutinę minutę atšaukti planų. Tai buvo laikai, kai bendravimas buvo labiau apgalvotas ir vertinamas, nes nebebuvo įmanoma vienu mygtuko paspaudimu pranešti apie savo buvimo vietą ar besikeičiančią situaciją.

Bet pereinamoji karta nemažiau puikiai prisitaikė ir prie šiuolaikinės realybės. Vieni pirmųjų „nėrę“ į ankstyvuosius socialinius tinklus, jie šiandien sklandžiai dalyvauja virtualiose konferencijose ir dirbta nuotoliniu būdu. Dėl šio gebėjimo prisitaikyti jie geba kurti darbo kultūrą, kurioje technologijos yra pagalbinė priemonė, o ne barjeras, skiriantis žmones.

„Xennial“ turi retą savybę – jie moka išlaikyti žmogišką ryšį net skaitmeniniame pasaulyje. Jie intuityviai jaučia, kada geriau taupyti laiką ir nurodymus duoti „Slack“ žinute, o kada – užkirsti kelią beprasidedančiam konfliktui, ranka pasibeldus į kolegos duris. Nebijodami išnaudoti visų komunikacijos kanalų, jie tarp vyresnių ir jaunesnių darbuotojų tampa savotišku tiltu, padedančiu abiem pusėms suprasti vieniems kitus“, – aiškina „Telia“ mobilaus ir fiksuoto ryšio vadovė.

Todėl ši karta atlieka ypatingą vaidmenį šiandieninėse organizacijose. Jų pastangomis inovacijos iš šalto efektyvumo įrankio tampa visiems komandos nariams tarnaujančiu ištekliumi, o skirtingos kartos išmoksta kalbėti viena kalba ir siekti bendrų tikslų.

• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?
• Kruvini blyneliai ant kelio: kaip apsaugoti varliagyvius?
• Patyčioms persikeliant į elektroninę erdvę, „Vaikų linija“ imasi naujo vaidmens.
• Auksinis taupymo patarimas: pirmiausia susimokėkite sau.
• Įsibėgėja pavasarinė gyvūnų migracija, kaip išvengti susidūrimų kelyje?
• Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
• Seksualinį priekabiavimą darbe patiria kas penkta lietuvė.
• EK atstovė: gebėjimas persiorientuoti tampa būtinybe darbo rinkoje.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137