Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai

Nors Lietuvoje legaliai lytiškai santykiauti paaugliai gali nuo šešiolikos metų, specialistai atkriepia dėmesį, jog vis daugiau paauglių Lietuvoje lytinį gyvenimą pradeda ankstyvame amžiuje.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Deja, tik apie trečdalis vaikinų ir penktadalis merginų, pradėjusių ankstyvus lytinius santykius, jaučiasi laimingi. Daugelis jų patiria neigiamų sveikatos, emocinių ir socialinių pasekmių.

Tuo tarpu amerikiečių tyrėjai pateikia savo verdiktą – pradėti mylėtis idealiausia sulaukus 18-os.

Rizika plisti lytinėms ligoms

Anot gydytojos akušerės-ginekologės Akvilės Vilkaitienės, šalyje atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei penktadalis visų lytinių santykių turėjusių jaunuolių – vaikai iki penkiolikos metų amžiaus.

Itin ankstyvi lytiniai santykiai, anot specialistės, prasidedantys jau nuo dvylikos, išlieka viena aktualiausiu šių dienų visuomenės sveikatos problemų pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Ankstyva lytinė patirtis pirmiausia susijusi su rizikingu lytiniu elgesiu: nesaugiais lytiniais santykiais, partnerių gausa.

„Esant didelei partnerių kaitai, savaime didėja lytiniu keliu plintančių infekcijų, ŽIV, taip pat neplanuotų nėštumų, daugeliu atvejų ir nėštumo nutraukimų rizika. Rizikingas lytinis elgesys dažnai turi neigiamų socialinių bei psichologinių pasekmių. Dažnai paaugliai ima neigti savo pirmąjį kartą. Jei santykiai įvyko per prievartą ar jų neprisimenant dėl apsvaigimo, kankina savigrauža, nerimas, o pastojus – baimė, nežinomybė, gėda“, – dėsto A.Vilkaitienė.

Be to, Ankstyva lytinio gyvenimo pradžia ateityje gali turėti įtakos reprodukcinei sveikatai: didėja dubens uždegiminių ligų, vaginito, nevaisingumo ar impotencijos tikimybė. „Nevaisingumas gresia, kai lytiškai plintanti infekcija – gonorėja, chlamidiozė, trichomonozė, sifilis, mikoplazmozė, ureaplazmozė ar kt. – nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais, simptomai ignoruojami ir infekcija negydoma laiku. Infekcijų skaičius atvirkščiai proporcingas amžiui ir tiesiogiai – lytinių partnerių skaičiui“, – įspėja A.Vilkaitienė.

Kodėl tai daro, nežino

Tiriant paauglių lytinės elgsenos ypatumus, aiškėja tendencija, kad ankstyvas seksualinis gyvenimas anaiptol nesusijęs su laimingu gyvenimu. „Tyrimų duomenimis, tik beveik trečdalis vaikinų ir penktadalis merginų, pradėjusių ankstyvus lytinius santykius, jaučiasi laimingi. Kas penktas vaikinas ir kas dešimta mergina net negali įvardyti, kodėl pradėjo lytinius santykius“, – teigia gydytoja.

Tyrimais patvirtinta, kad ankstyvi lytiniai santykiai sukelia emocinę aklavietę. „Lytinis artumas nesuteikia emocinio artumo ir saugumo jausmo, komplikuoja santykius bei emocinę būseną. Pasak merginų, kurias tenka konsultuoti, vaikinai patiria mažesnį visuomenės spaudimą. Merginos dėl ankstyvų santykių dažniau smerkiamos, nuvertinamos, laikomos pasileidėlėmis, o vaikinai vertinami kaip „kieti“, nes, jų manymu, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia – norma. Statistika taip pat tai atspindi: vaikinai tris kartus dažniau nei merginos pradeda ankstyvą lytinį gyvenimą, merginos gi dažniau planuoja lytinio gyvenimo pradžią“, – pasakoja A.Vilkaitienė.

Tyrimais patvirtinta, kad ankstyvi lytiniai santykiai sukelia emocinę aklavietę. „Lytinis artumas nesuteikia emocinio artumo ir saugumo jausmo, komplikuoja santykius bei emocinę būseną. Pasak merginų, kurias tenka konsultuoti, vaikinai patiria mažesnę visuomenės „naštą:. Merginos dėl ankstyvų santykių dažniau smerkiamos, nuvertinamos, laikomos pasileidėlėmis, o vaikinai vertinami kaip „kieti“, nes, jų manymu, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia – norma. Statistika taip pat tai atspindi: vaikinai tris kartus dažniau nei merginos pradeda ankstyvą lytinį gyvenimą, merginos gi dažniau planuoja lytinio gyvenimo pradžią“, – sako A.Vilkaitienė.

Pokalbis – tėvų menas

Gydytoja ginekologė Brigita Vaigauskaitė-Mažeikienė pastebi, jog lytinio gyvenimo pradžia priklauso ir nuo brendimo laiko. Paauglių kūnas vystosi ne vienodai, taigi į klausimą reikėtų žiūrėti individuliai. Geriausiai tai aptarti šeimos rate. Kaip tai padaryti – tėvų menas.

„Klausimas apie lytinio gyvenimo pradžią pirmiausiai turėtų būti aptariamas tarpusavyje, tarp tėvų – kas jiems priimtina, atrodo teisinga – ir tada apie tai kalbėti su vaiku. Ne reikalauti, bet pasakyti savo nuomonę, savo šeimos vertybes. Geriausiu atveju turėtų eiti kalba apie meilę, jausmus, pasitikėjimą, kad partneriai turi pažinoti vienas kitą, kad tai būtų abipusiu sutikimu atliekamas veiksmas. Pirmiausiai reikėtų kalbėti apie tai, o paskui apie ribas“, – pataria B.Vaigauskaitė-Mažeikienė.

Amerikiečių siekis – 18-os

Amerikiečių tyrėjai nustatė, jog idealus amžius pradėti lytinį gyvenimą – 18-os. Tai grindžiama, kad būtent tokio amžiaus žmogus laikomas susiformavęs tiek fiziškai, tiek emociškai. Ar būtina iki tokio amžiaus išlikti skaisčiam ir kodėl neverta anksčiau pradėti mėgautis seksu bandė išsiaiškinti mokslininkai.

Amerikiečių tyrėjai sukvietė 5 tūkstančius savanorių nuo 14 iki 25 metų amžiaus. Jie turėjo atsakyti į intymaus pobūdžio klausimus, susijusius su lytiniais santykiais. Anketos buvo išnagrinėtos ir surūšiuotos į grupes.

Pasirodo, kad pusė savanorių lytinių santykių turėjo būdami jaunesni nei 16 metų. Be to, daugumos jų seksas buvo spontaniškas, dažnai apgirtus, be apsisaugojimo priemonių ir su mažai pažįstamu partneriu. Nenuostabu, kad pirmosios nakties įspūdžiai buvo ne patys maloniausi. Kai kurie respondentai prisipažino, kad po pirmojo karto jiems prireikė nemažai laiko, kad vėl galėtų užsiimti seksu.

Kita jaunų žmonių grupė (39 proc.) lytinį gyvenimą pradėjo 16-21 metų amžiaus. Jie pripažino, kad sueičiai ruošėsi iš anksto, galvojo apie apsisaugojimo priemones. 60 proc. šios grupės vaikinų pasirūpino prezervatyvais, o 40 proc. apklaustųjų pažinojo partnerį kelerius metus.

Seksualinės patirties po 21-erių įgijo vos 10 proc. jaunų žmonių. Pasak tyrėjų, vėlai pradėjus lytinį gyvenimą gali susiformuoti nepasitikėjimo savimi kompleksas, taip pat baimė būti išjuoktam.

Tiesa, ankstyvo sekso pasekmės skaudesnės – tai ir nepageidaujamas nėštumas, lytiškai plintančios ligos ar psichologinės traumos.

• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9