Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai

Nors Lietuvoje legaliai lytiškai santykiauti paaugliai gali nuo šešiolikos metų, specialistai atkriepia dėmesį, jog vis daugiau paauglių Lietuvoje lytinį gyvenimą pradeda ankstyvame amžiuje.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Deja, tik apie trečdalis vaikinų ir penktadalis merginų, pradėjusių ankstyvus lytinius santykius, jaučiasi laimingi. Daugelis jų patiria neigiamų sveikatos, emocinių ir socialinių pasekmių.

Tuo tarpu amerikiečių tyrėjai pateikia savo verdiktą – pradėti mylėtis idealiausia sulaukus 18-os.

Rizika plisti lytinėms ligoms

Anot gydytojos akušerės-ginekologės Akvilės Vilkaitienės, šalyje atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei penktadalis visų lytinių santykių turėjusių jaunuolių – vaikai iki penkiolikos metų amžiaus.

Itin ankstyvi lytiniai santykiai, anot specialistės, prasidedantys jau nuo dvylikos, išlieka viena aktualiausiu šių dienų visuomenės sveikatos problemų pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Ankstyva lytinė patirtis pirmiausia susijusi su rizikingu lytiniu elgesiu: nesaugiais lytiniais santykiais, partnerių gausa.

„Esant didelei partnerių kaitai, savaime didėja lytiniu keliu plintančių infekcijų, ŽIV, taip pat neplanuotų nėštumų, daugeliu atvejų ir nėštumo nutraukimų rizika. Rizikingas lytinis elgesys dažnai turi neigiamų socialinių bei psichologinių pasekmių. Dažnai paaugliai ima neigti savo pirmąjį kartą. Jei santykiai įvyko per prievartą ar jų neprisimenant dėl apsvaigimo, kankina savigrauža, nerimas, o pastojus – baimė, nežinomybė, gėda“, – dėsto A.Vilkaitienė.

Be to, Ankstyva lytinio gyvenimo pradžia ateityje gali turėti įtakos reprodukcinei sveikatai: didėja dubens uždegiminių ligų, vaginito, nevaisingumo ar impotencijos tikimybė. „Nevaisingumas gresia, kai lytiškai plintanti infekcija – gonorėja, chlamidiozė, trichomonozė, sifilis, mikoplazmozė, ureaplazmozė ar kt. – nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais, simptomai ignoruojami ir infekcija negydoma laiku. Infekcijų skaičius atvirkščiai proporcingas amžiui ir tiesiogiai – lytinių partnerių skaičiui“, – įspėja A.Vilkaitienė.

Kodėl tai daro, nežino

Tiriant paauglių lytinės elgsenos ypatumus, aiškėja tendencija, kad ankstyvas seksualinis gyvenimas anaiptol nesusijęs su laimingu gyvenimu. „Tyrimų duomenimis, tik beveik trečdalis vaikinų ir penktadalis merginų, pradėjusių ankstyvus lytinius santykius, jaučiasi laimingi. Kas penktas vaikinas ir kas dešimta mergina net negali įvardyti, kodėl pradėjo lytinius santykius“, – teigia gydytoja.

Tyrimais patvirtinta, kad ankstyvi lytiniai santykiai sukelia emocinę aklavietę. „Lytinis artumas nesuteikia emocinio artumo ir saugumo jausmo, komplikuoja santykius bei emocinę būseną. Pasak merginų, kurias tenka konsultuoti, vaikinai patiria mažesnį visuomenės spaudimą. Merginos dėl ankstyvų santykių dažniau smerkiamos, nuvertinamos, laikomos pasileidėlėmis, o vaikinai vertinami kaip „kieti“, nes, jų manymu, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia – norma. Statistika taip pat tai atspindi: vaikinai tris kartus dažniau nei merginos pradeda ankstyvą lytinį gyvenimą, merginos gi dažniau planuoja lytinio gyvenimo pradžią“, – pasakoja A.Vilkaitienė.

Tyrimais patvirtinta, kad ankstyvi lytiniai santykiai sukelia emocinę aklavietę. „Lytinis artumas nesuteikia emocinio artumo ir saugumo jausmo, komplikuoja santykius bei emocinę būseną. Pasak merginų, kurias tenka konsultuoti, vaikinai patiria mažesnę visuomenės „naštą:. Merginos dėl ankstyvų santykių dažniau smerkiamos, nuvertinamos, laikomos pasileidėlėmis, o vaikinai vertinami kaip „kieti“, nes, jų manymu, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia – norma. Statistika taip pat tai atspindi: vaikinai tris kartus dažniau nei merginos pradeda ankstyvą lytinį gyvenimą, merginos gi dažniau planuoja lytinio gyvenimo pradžią“, – sako A.Vilkaitienė.

Pokalbis – tėvų menas

Gydytoja ginekologė Brigita Vaigauskaitė-Mažeikienė pastebi, jog lytinio gyvenimo pradžia priklauso ir nuo brendimo laiko. Paauglių kūnas vystosi ne vienodai, taigi į klausimą reikėtų žiūrėti individuliai. Geriausiai tai aptarti šeimos rate. Kaip tai padaryti – tėvų menas.

„Klausimas apie lytinio gyvenimo pradžią pirmiausiai turėtų būti aptariamas tarpusavyje, tarp tėvų – kas jiems priimtina, atrodo teisinga – ir tada apie tai kalbėti su vaiku. Ne reikalauti, bet pasakyti savo nuomonę, savo šeimos vertybes. Geriausiu atveju turėtų eiti kalba apie meilę, jausmus, pasitikėjimą, kad partneriai turi pažinoti vienas kitą, kad tai būtų abipusiu sutikimu atliekamas veiksmas. Pirmiausiai reikėtų kalbėti apie tai, o paskui apie ribas“, – pataria B.Vaigauskaitė-Mažeikienė.

Amerikiečių siekis – 18-os

Amerikiečių tyrėjai nustatė, jog idealus amžius pradėti lytinį gyvenimą – 18-os. Tai grindžiama, kad būtent tokio amžiaus žmogus laikomas susiformavęs tiek fiziškai, tiek emociškai. Ar būtina iki tokio amžiaus išlikti skaisčiam ir kodėl neverta anksčiau pradėti mėgautis seksu bandė išsiaiškinti mokslininkai.

Amerikiečių tyrėjai sukvietė 5 tūkstančius savanorių nuo 14 iki 25 metų amžiaus. Jie turėjo atsakyti į intymaus pobūdžio klausimus, susijusius su lytiniais santykiais. Anketos buvo išnagrinėtos ir surūšiuotos į grupes.

Pasirodo, kad pusė savanorių lytinių santykių turėjo būdami jaunesni nei 16 metų. Be to, daugumos jų seksas buvo spontaniškas, dažnai apgirtus, be apsisaugojimo priemonių ir su mažai pažįstamu partneriu. Nenuostabu, kad pirmosios nakties įspūdžiai buvo ne patys maloniausi. Kai kurie respondentai prisipažino, kad po pirmojo karto jiems prireikė nemažai laiko, kad vėl galėtų užsiimti seksu.

Kita jaunų žmonių grupė (39 proc.) lytinį gyvenimą pradėjo 16-21 metų amžiaus. Jie pripažino, kad sueičiai ruošėsi iš anksto, galvojo apie apsisaugojimo priemones. 60 proc. šios grupės vaikinų pasirūpino prezervatyvais, o 40 proc. apklaustųjų pažinojo partnerį kelerius metus.

Seksualinės patirties po 21-erių įgijo vos 10 proc. jaunų žmonių. Pasak tyrėjų, vėlai pradėjus lytinį gyvenimą gali susiformuoti nepasitikėjimo savimi kompleksas, taip pat baimė būti išjuoktam.

Tiesa, ankstyvo sekso pasekmės skaudesnės – tai ir nepageidaujamas nėštumas, lytiškai plintančios ligos ar psichologinės traumos.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138