Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų

Vienatvę arba artumo stoką santykiuose padeda užpildyti virtualios seksualinės ar erotinės patirtys. Tačiau čia, kaip ir visur gyvenime, galioja taisyklė – jei pasiūlymas patrauklus, o kelias į palaimą itin lengvas – kažkas su tuo negerai.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Kad ir kaip norėtųsi nors kur gyvenime pasileisti plaukus, specialistai pataria būti atsargiems ir nepamesti galvos.

Virtualus seksas

Jei kadaise nuotolinės seksualinės patirtys apsiribojo pornografiniais žurnalais ar geismą žadinančiais pokalbiais telefonu, tai dabar jos gerokai patobulėjo. Virtualus seksas – tai nuotolinis seksualinis patyrimas, kuris gali būti kalbantis (raštu ar žodžiu), siuntinėjant nuotraukas, vaizdo medžiagą.

Virtualios realybės kūrėjai išnaudoja šią nišą ir siūlo savo klientams įspūdingas, kone tikrovei prilygstančias seksualines patirtis, kurias pastiprina realūs lytinį malonumą teikiantys įrenginiai.

Virtualiu seksu užsiima poros, kurios gyvena dideliu atstumu viena nuo kitos arba žmonės, kurie nėra vienas kito matę gyvai, susipažinę vien tikslui kartu pajausti kūnišką malonumą ir net turintys antrąsias puses. Kartais antrąja puse gali tapti ir dirbtinis intelektas.

Virtualus seksas gali kelti įvairių rizikų, ypač, jei įsivelia tikri asmenys, asmuo turi šeimą ir panašiai. Skirtingos rizikos priklauso nuo amžiaus, įsitraukimo į virtualius nuotykius laipsnį. Vieniems tai gyvenimo prieskonis, o kitiems gali tapti ir pagrindiniu patiekalu, ypač, jei žmogus nemoka užmegzti arba palaikyti santykių.

Lietuvoje nelegalu

Ryšių reguliavimo tarnybos komunikacijos projektų vadovas Egidijus Steponavičius pasakoja, seksualinis turinys yra platinamas daugeliu kanalų – tiek uždarose svetainėse ar grupėse, tiek socialiniuose tinkluose ar per programėles.

Tačiau jis pažymi, kad Lietuvoje pornografija ir jos platinimas yra draudžiama. Vis tik daugumoje pasaulio valstybių pornografija yra legali. „Tačiau net ir tokiu atveju, pornografiją, pasiekiamą vaikams, daugelis pasaulio šalių (Australija, Latvija, Prancūzija, Vokietija) draudžia“, - pažymi jis.

Nepaisant to, kad Lietuvoje tokios platformos nelegalios, internetas sienų neturi ir lietuviai nevaržomai naudojasi pasaulinėmis malonumų industrijos galimybėmis.

Kad ir kaip norėtųsi pamesti galvą, ir čia tenka paisyti atsargumo norint apsaugoti savo piniginę ir tapatybę.

Saugumo patarimai

„Didžiausios rizikos, su kuriomis susiduria internautai, yra galimybė atsisiųsti kenkėjiškas programas arba finansiniai nuostoliai, atskleidus mokėjimo duomenis“, - teigia E. Steponavičius. Jis pažymi, kad šiuo atveju galioja tos pačios saugaus elgesio internete taisyklės, kaip ir visais atvejais.

Tiems, kurie vis tik ryžtasi ieškoti virtualių seksualinių malonumų, jis primygtinai rekomenduoja naudoti stiprią ir nuolat atnaujinamą antivirusinę programą. Taip pat patariama lankytis tik patikimose interneto svetainėse, riboti perteklinių asmens duomenų pateikimą.

Ne paskutinėje vietoje ir registracija – jei jos reikia, privaloma naudoti sudėtingus ir kompleksinius slaptažodžius.

„Vartotojai turėtų atidžiai vertinti pranešimus, reikalaujančius atskleisti mokėjimo duomenis, apmokant už paslaugas privalu laikytis saugumo reikalavimų (pvz., naudoti pirkimui internete skirtas kreditines korteles)“, - patarė E. Steponavičius ir apibendrino, kad galiausiai reikia vengti priimti pasiūlymus, kurie atrodo... pernelyg patrauklūs.

Nepraeina be pėdsako

Virtualios seksualinės pramogos gali pakenkti žmogaus dvasiniam pasauliui.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ psichologė Sandra Zorina konstatuoja, kad tikriausiai daugelis, ypač paauglystėje, neskiria laiko įvertinti rizikas ar naudą prieš pradėdami vartoti kažką, kas gali atrodyti visiškai nekalta – pornografija.

„Tačiau turime didelį kiekį mokslinių tyrimų, kurie leidžia teigti, jog dažnas pornografijos vartojimas visgi turi įtakos įvairiose mūsų gyvenimo srityse“, - tvirtina ji.

Mažina dopamino išsiskyrimą

„Vienas reikšmingiausių aspektų yra priklausomybės rizika, - sako psichologė Sandra Zorina. - Pornografija gali turėti panašų poveikį mūsų smegenų veiklai kaip ir įvairios narkotinės medžiagos ar alkoholis.“

Psichologė paaiškina, kad taip yra todėl, kad pornografijos vartojimas turi įtakos mūsų motyvacinei sistemai. „Dopaminas išskiriamas kai užsiimame mums malonumą keliančiomis veiklomis. Tai gali būti valgymas, hobiai, šiuo metu ypatingai aktuali veikla – socialinės medijos. Taigi kuo dažniau vartojame pornografiją, tuo labiau didėja mūsų tolerancija šiai veiklai ir dopamino išskyrimas mažėja. Ko pasėkoje turime augantį poreikį vartoti daugiau įvairaus seksualinio turinio, kad pajaustumėme malonumą“, - teigė ji.

Realybė vs virtualybė

„Dažnas pornografijos vartojimas turi įtakos asmens požiūriui į seksą: nujautrinimas, kuomet realus seksas gali nebejaudinti, nerealistiški lūkesčiai partneriui ir sau, moterų seksualizavimas“, - vardijo psichologė S. Zorina.

Mėgaujantis virtualiomis pramogomis lengva nutolsti nuo realybės. „Ten moterys visuomet sutinka su seksu ir jam nesipriešina, vaizduojami personažai gali neturėti ribų, nepastoja, nesusiduria su kasdieniais konfliktais ar buitimi – tai yra fikcinis turinys, kuris, ypatingai paauglystėje, formuoja mūsų seksualines fantazijas, seksualinį elgesį ir požiūri į partnerius bei į save kaip į potencialų partnerį.

Dažnai vartodami pornografiją galime jausti parasocialų ryšį su aktoriais, jausti, tarsi tai ką matome ekrane yra skirta mums, esame geidžiami ir įtraukti į procesą. Tačiau realybėje galime stipriai nusivilti susidūrus su tikrais žmonėmis, kurie elgiasi ne taip, kaip esame įpratę matyti pornografiniame turinyje“, - konstatavo psichologė.

Būdas spręsti problemas

„Matome, kokią įtaką socialinės medijos ir virtualus pasaulis turi socializavimo įgūdžiams realiame gyvenime: augantis socialinis nerimas, sunkumai sprendžiant konfliktus gyvai ar atsiverti santykiuose su kitais“, - konstatuoja S. Zorina.

„Pornografija taip pat turi įtakos mažinant gyvo, intymaus kontakto poreikį, santykio ar bendrystės poreikį. Tyrimai rodo, jog pornografijos vartojimas gali būti naudojamas kaip vienas iš būdų išvengti problemų sprendimo“, - atkreipė dėmesį psichologė.

Virtuali meilė – tikrai ne tik vyrų užsiėmimas, kaip kad įprasta manyti. Tiesa, psichologė teigia, jog vis tik didesnis skaičius pornografijos vartotojų būtent vyrai.

„Seksualinį turinį vartoja įvairaus amžiaus asmenys. Priežasčių gali būti įvairių. Paauglystėje – smalsumas, seksualinio identiteto formavimas. Suaugystėje susidūrę su vienišumu, nepasitenkinimu savo intymiu gyvenimu, jaučiantys gėdą ar kaltę dėl seksualinių pomėgių ar fantazijų, nesijaučiantys galintys dalintis tuo su savo partneriu“, - priežastis, dėl stumiančias į virtualių malonumų glėbį vardijo psichologė.

Didina išdavystės riziką

S. Zorina teigia, kad pornografijos įtaka pasireiškia santykyje su kitu žmogumi. „Virtualaus seksualinio turinio vartojimas esant santykiuose gali būti šaunus įrankis suartėti su partneriu ir pagerinti intymų gyvenimą, jei į veiklą yra įsitraukę abu partneriai, kartu“, - pastebi psichologė.

„Tačiau problemos kyla kai stengiamasi nuslėpti šį pomėgį nuo partnerio, vengiama atvirai komunikuoti apie žiūrimą turinį ir jo poreikį. Pornografijos vartojimas gali sumažinti intymumo poreikį su partneriu (sumažėjęs libido), skatinti savęs ar savo partnerio lyginimą su aktoriais, sukelti įvairių fizinių disfunkcijų sekso metu ar net padidinti išdavystės riziką“, - vardijo psichologė.

Kaip grįžti į realybę?

Įvertinus, kad virtuali meilė kiša koją tikriems santykiams arba trukdo sukurti naujus, gali tekti bandyti save atpratinti nuo virtualių seksualinių pramogų ar bent sumažinti naudojimąsi jomis. Kaip tai padaryti?

„Visų pirma svarbu įsivertinti pornografijos vartojimo priežastis, kokią tai turi įtaką įvairiose gyvenimo srityse ir skirti laiko savišvietai apie tokio turinio riziką“, - pataria psichologė S. Zorina.

„Tuomet galime įsivardinti tikslą – ar norime visiškai sustoti, ar mažinti vartojimą? Apsibrėžus tikslą galime formuoti planą, ieškoti alternatyvų (aktyvus laisvalaikis, meditacija, tikrų santykių kūrimas) ar siekti profesionalios pagalbos“, - užbaigė ji.

• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9