Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų

Vienatvę arba artumo stoką santykiuose padeda užpildyti virtualios seksualinės ar erotinės patirtys. Tačiau čia, kaip ir visur gyvenime, galioja taisyklė – jei pasiūlymas patrauklus, o kelias į palaimą itin lengvas – kažkas su tuo negerai.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Kad ir kaip norėtųsi nors kur gyvenime pasileisti plaukus, specialistai pataria būti atsargiems ir nepamesti galvos.

Virtualus seksas

Jei kadaise nuotolinės seksualinės patirtys apsiribojo pornografiniais žurnalais ar geismą žadinančiais pokalbiais telefonu, tai dabar jos gerokai patobulėjo. Virtualus seksas – tai nuotolinis seksualinis patyrimas, kuris gali būti kalbantis (raštu ar žodžiu), siuntinėjant nuotraukas, vaizdo medžiagą.

Virtualios realybės kūrėjai išnaudoja šią nišą ir siūlo savo klientams įspūdingas, kone tikrovei prilygstančias seksualines patirtis, kurias pastiprina realūs lytinį malonumą teikiantys įrenginiai.

Virtualiu seksu užsiima poros, kurios gyvena dideliu atstumu viena nuo kitos arba žmonės, kurie nėra vienas kito matę gyvai, susipažinę vien tikslui kartu pajausti kūnišką malonumą ir net turintys antrąsias puses. Kartais antrąja puse gali tapti ir dirbtinis intelektas.

Virtualus seksas gali kelti įvairių rizikų, ypač, jei įsivelia tikri asmenys, asmuo turi šeimą ir panašiai. Skirtingos rizikos priklauso nuo amžiaus, įsitraukimo į virtualius nuotykius laipsnį. Vieniems tai gyvenimo prieskonis, o kitiems gali tapti ir pagrindiniu patiekalu, ypač, jei žmogus nemoka užmegzti arba palaikyti santykių.

Lietuvoje nelegalu

Ryšių reguliavimo tarnybos komunikacijos projektų vadovas Egidijus Steponavičius pasakoja, seksualinis turinys yra platinamas daugeliu kanalų – tiek uždarose svetainėse ar grupėse, tiek socialiniuose tinkluose ar per programėles.

Tačiau jis pažymi, kad Lietuvoje pornografija ir jos platinimas yra draudžiama. Vis tik daugumoje pasaulio valstybių pornografija yra legali. „Tačiau net ir tokiu atveju, pornografiją, pasiekiamą vaikams, daugelis pasaulio šalių (Australija, Latvija, Prancūzija, Vokietija) draudžia“, - pažymi jis.

Nepaisant to, kad Lietuvoje tokios platformos nelegalios, internetas sienų neturi ir lietuviai nevaržomai naudojasi pasaulinėmis malonumų industrijos galimybėmis.

Kad ir kaip norėtųsi pamesti galvą, ir čia tenka paisyti atsargumo norint apsaugoti savo piniginę ir tapatybę.

Saugumo patarimai

„Didžiausios rizikos, su kuriomis susiduria internautai, yra galimybė atsisiųsti kenkėjiškas programas arba finansiniai nuostoliai, atskleidus mokėjimo duomenis“, - teigia E. Steponavičius. Jis pažymi, kad šiuo atveju galioja tos pačios saugaus elgesio internete taisyklės, kaip ir visais atvejais.

Tiems, kurie vis tik ryžtasi ieškoti virtualių seksualinių malonumų, jis primygtinai rekomenduoja naudoti stiprią ir nuolat atnaujinamą antivirusinę programą. Taip pat patariama lankytis tik patikimose interneto svetainėse, riboti perteklinių asmens duomenų pateikimą.

Ne paskutinėje vietoje ir registracija – jei jos reikia, privaloma naudoti sudėtingus ir kompleksinius slaptažodžius.

„Vartotojai turėtų atidžiai vertinti pranešimus, reikalaujančius atskleisti mokėjimo duomenis, apmokant už paslaugas privalu laikytis saugumo reikalavimų (pvz., naudoti pirkimui internete skirtas kreditines korteles)“, - patarė E. Steponavičius ir apibendrino, kad galiausiai reikia vengti priimti pasiūlymus, kurie atrodo... pernelyg patrauklūs.

Nepraeina be pėdsako

Virtualios seksualinės pramogos gali pakenkti žmogaus dvasiniam pasauliui.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ psichologė Sandra Zorina konstatuoja, kad tikriausiai daugelis, ypač paauglystėje, neskiria laiko įvertinti rizikas ar naudą prieš pradėdami vartoti kažką, kas gali atrodyti visiškai nekalta – pornografija.

„Tačiau turime didelį kiekį mokslinių tyrimų, kurie leidžia teigti, jog dažnas pornografijos vartojimas visgi turi įtakos įvairiose mūsų gyvenimo srityse“, - tvirtina ji.

Mažina dopamino išsiskyrimą

„Vienas reikšmingiausių aspektų yra priklausomybės rizika, - sako psichologė Sandra Zorina. - Pornografija gali turėti panašų poveikį mūsų smegenų veiklai kaip ir įvairios narkotinės medžiagos ar alkoholis.“

Psichologė paaiškina, kad taip yra todėl, kad pornografijos vartojimas turi įtakos mūsų motyvacinei sistemai. „Dopaminas išskiriamas kai užsiimame mums malonumą keliančiomis veiklomis. Tai gali būti valgymas, hobiai, šiuo metu ypatingai aktuali veikla – socialinės medijos. Taigi kuo dažniau vartojame pornografiją, tuo labiau didėja mūsų tolerancija šiai veiklai ir dopamino išskyrimas mažėja. Ko pasėkoje turime augantį poreikį vartoti daugiau įvairaus seksualinio turinio, kad pajaustumėme malonumą“, - teigė ji.

Realybė vs virtualybė

„Dažnas pornografijos vartojimas turi įtakos asmens požiūriui į seksą: nujautrinimas, kuomet realus seksas gali nebejaudinti, nerealistiški lūkesčiai partneriui ir sau, moterų seksualizavimas“, - vardijo psichologė S. Zorina.

Mėgaujantis virtualiomis pramogomis lengva nutolsti nuo realybės. „Ten moterys visuomet sutinka su seksu ir jam nesipriešina, vaizduojami personažai gali neturėti ribų, nepastoja, nesusiduria su kasdieniais konfliktais ar buitimi – tai yra fikcinis turinys, kuris, ypatingai paauglystėje, formuoja mūsų seksualines fantazijas, seksualinį elgesį ir požiūri į partnerius bei į save kaip į potencialų partnerį.

Dažnai vartodami pornografiją galime jausti parasocialų ryšį su aktoriais, jausti, tarsi tai ką matome ekrane yra skirta mums, esame geidžiami ir įtraukti į procesą. Tačiau realybėje galime stipriai nusivilti susidūrus su tikrais žmonėmis, kurie elgiasi ne taip, kaip esame įpratę matyti pornografiniame turinyje“, - konstatavo psichologė.

Būdas spręsti problemas

„Matome, kokią įtaką socialinės medijos ir virtualus pasaulis turi socializavimo įgūdžiams realiame gyvenime: augantis socialinis nerimas, sunkumai sprendžiant konfliktus gyvai ar atsiverti santykiuose su kitais“, - konstatuoja S. Zorina.

„Pornografija taip pat turi įtakos mažinant gyvo, intymaus kontakto poreikį, santykio ar bendrystės poreikį. Tyrimai rodo, jog pornografijos vartojimas gali būti naudojamas kaip vienas iš būdų išvengti problemų sprendimo“, - atkreipė dėmesį psichologė.

Virtuali meilė – tikrai ne tik vyrų užsiėmimas, kaip kad įprasta manyti. Tiesa, psichologė teigia, jog vis tik didesnis skaičius pornografijos vartotojų būtent vyrai.

„Seksualinį turinį vartoja įvairaus amžiaus asmenys. Priežasčių gali būti įvairių. Paauglystėje – smalsumas, seksualinio identiteto formavimas. Suaugystėje susidūrę su vienišumu, nepasitenkinimu savo intymiu gyvenimu, jaučiantys gėdą ar kaltę dėl seksualinių pomėgių ar fantazijų, nesijaučiantys galintys dalintis tuo su savo partneriu“, - priežastis, dėl stumiančias į virtualių malonumų glėbį vardijo psichologė.

Didina išdavystės riziką

S. Zorina teigia, kad pornografijos įtaka pasireiškia santykyje su kitu žmogumi. „Virtualaus seksualinio turinio vartojimas esant santykiuose gali būti šaunus įrankis suartėti su partneriu ir pagerinti intymų gyvenimą, jei į veiklą yra įsitraukę abu partneriai, kartu“, - pastebi psichologė.

„Tačiau problemos kyla kai stengiamasi nuslėpti šį pomėgį nuo partnerio, vengiama atvirai komunikuoti apie žiūrimą turinį ir jo poreikį. Pornografijos vartojimas gali sumažinti intymumo poreikį su partneriu (sumažėjęs libido), skatinti savęs ar savo partnerio lyginimą su aktoriais, sukelti įvairių fizinių disfunkcijų sekso metu ar net padidinti išdavystės riziką“, - vardijo psichologė.

Kaip grįžti į realybę?

Įvertinus, kad virtuali meilė kiša koją tikriems santykiams arba trukdo sukurti naujus, gali tekti bandyti save atpratinti nuo virtualių seksualinių pramogų ar bent sumažinti naudojimąsi jomis. Kaip tai padaryti?

„Visų pirma svarbu įsivertinti pornografijos vartojimo priežastis, kokią tai turi įtaką įvairiose gyvenimo srityse ir skirti laiko savišvietai apie tokio turinio riziką“, - pataria psichologė S. Zorina.

„Tuomet galime įsivardinti tikslą – ar norime visiškai sustoti, ar mažinti vartojimą? Apsibrėžus tikslą galime formuoti planą, ieškoti alternatyvų (aktyvus laisvalaikis, meditacija, tikrų santykių kūrimas) ar siekti profesionalios pagalbos“, - užbaigė ji.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138