Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką

Vagystės iš parduotuvių – ne pavieniai nusikaltimai, o įsitvirtinęs, organizuotas ir paplitęs reiškinys. Pavogtos prekės atsiduria šešėlinėje rinkoje – dėl to nuostolių patiria ne tik verslas, bet ir valstybė: mažėja biudžeto pajamos, o teisėsaugos pareigūnai priversti skirti daug laiko pasikartojantiems iškvietimams ir protokolų pildymui.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Prekybos sektoriaus ir teisės ekspertai ragina rasti sprendimus, kaip sustiprinti atsakomybę bei prevenciją.

Vagysčių mastai auga: reali bausmė – vis dar išimtis

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ Apsaugos departamento vadovo Rolando Masalsko, vagysčių skaičius per pastaruosius metus išaugo dvigubai – nuo 8,5 tūkst. atvejų 2021 m. iki daugiau nei 17 tūkst. 2024-aisiais. Augimo tempai lėtėja, tačiau pati problema gilėja.

„Didžiausias iššūkis – sisteminės vagystės. Nusikaltimus dažniausiai vykdo jau ne kartą teisti asmenys, kurie, net sulaikyti, toliau tęsia veiklą. Esame susidūrę su atvejais, kai tas pats asmuo per trumpą laiką įvykdo dešimtis vagysčių skirtingose tinklo parduotuvėse,“ – sako R. Masalskas.

Nepaisant modernių apsaugos sistemų, analitinių įrankių bei dirbtinio intelekto sprendimų, realią grėsmę kelia tai, kad verslas negali pilnai išnaudoti technologijų dėl duomenų apsaugos teisinių ribojimų, o teisėsaugai trūksta instrumentų, leidžiančių veiksmingai identifikuoti ir izoliuoti sisteminius nusikaltėlius.

Šešėlinė pavogtų prekių rinka – organizuota ir gyvybinga

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ apsaugos vadovo Gintaro Aleknos, didžioji dalis vagysčių nėra atsitiktinės – tai sąmoninga veikla, skirta perpardavimui.

„Pavogtos prekės patenka į šešėlinę rinką – kosmetika, alkoholis, kava, sūriai, jūros gėrybės, skalbimo priemonės. Tokias prekes lengva realizuoti – turguose, kioskuose, net restoranuose ar per pažįstamus. Pirkėjai dažnai žino, kad prekė vogta, bet dėl žemesnės kainos sąmoningai dalyvauja nusikalstamoje grandinėje“, – teigia G. Alekna.

Anot jo, tokia veikla daro tiesioginę žalą ne tik prekybininkams, bet ir valstybės biudžetui – nesumokami mokesčiai, iškreipta konkurencija, o šešėlio toleravimas palaiko nusikalstamos veiklos grandinę.

Baudžiamoji atsakomybė – būtina, bet nepakankama

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) teisininkas Arkadij Freidenzon pabrėžia – problema ne bausmės griežtume, bet jos neišvengiamume. Nors Aukščiausiasis Teismas 2023 m. aiškiai įtvirtino, kad net ir smulkios, bet tęstinės vagystės turi būti traktuojamos kaip nusikaltimas, o ne administracinis nusižengimas, realybėje teisėsaugos praktika vis dar fragmentiška.

„Kai kurie komisariatai nagrinėja vagysčių atvejus tik savo teritorijoje, taip nesuvokdami veikų sistemiškumo. Dėl to sisteminiai vagys išvengia baudžiamosios atsakomybės. Be to, prekybininkai neturi teisinių instrumentų neįleisti žinomų vagių – teismų praktikoje parduotuvės laikomos viešomis vietomis“, – aiškina A. Freidenzon.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija siūlo keisti Administracinių nusižengimų kodeksą ir įvesti papildomą poveikio priemonę – draudimą tam tikrą laiką lankytis konkretaus prekybos tinklo parduotuvėse tiems, kurie jose sistemingai vagia. Tai galėtų tapti efektyvia prevencine priemone.

Asociacija: vagystės – tai ne prekybos, o visuomenės problema

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė Rūta Vainienė pabrėžia, kad sisteminės vagystės iš prekybos vietų jau seniai peržengė vien tik prekybos sektoriaus ribas.

„Tai, su kuo susiduriame, – ne smulkūs incidentai, o tęstinė veikla, turinti organizuotumo požymių, veikianti šešėlinėje ekonomikoje ir kenkianti visiems: valstybei, vartotojui, verslui. Tikrai džiugu, kad per pastaruosius metus pasikeitė požiūris – vagystės iš parduotuvių nebelaikomos mažareikšmiais nusižengimais, suformuota gera teismų praktika. Vis tik didėjantis tokių vagysčių skaičius rodo, kad kažkurioje grandyje – prevencijoje ar įgyvendinime – turime silpnų vietų. Turime tas vietas identifikuoti ir jas pašalinti – ir čia sveikintume visas priemones: nuo galimybės neįleisti šių asmenų į parduotuves iki procesų peržiūros“, – sako R. Vainienė.

Šiandien vyksta diskusija apie veiksmingas prevencines priemones, skirtas mažinti vagystes parduotuvėse ir stabdyti šešėlinę pavogtų prekių rinką. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos nuomone, siūlomos priemonės turi realius precedentus ir yra įrodytos kaip veiksmingos. Svarbu, kad bet kokie nauji ar papildomi sprendimai, ypač siekiant labiau koordinuoti tyrėjų darbą ir stiprinti bendradarbiavimą tarp teisėsaugos institucijų, stipriai padidins saugumą parduotuvėse ir leis veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu.

• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9