Auksiniai antrankiai. Ar ne per daug aukojame dėl pinigų?

Šiandien profesinėje aplinkoje vis dažniau girdima metafora „auksiniai antrankiai“. Kai kurie darbdaviai, dažniausiai startuoliai, stengiasi paskatinti nuomonę, kad darbuotojai, norintys pakeisti darbo vietą ar netgi karjeros kryptį, rizikuoja prarasti per daug, ir todėl šie geriau renkasi likti.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Taip kai kurie žmonės, nors jaučia nepasitenkinimą ar nori siekti kitų galimybių, tampa lyg pririšti prie darbo vietos. Tik ar kartais ne per daug aukojame dėl pinigų?

Auksinius antrankius gali uždėti ir įmonė, ir pats darbuotojas

„Auksinių antrankių“ metafora gali būti suprantama skirtingai. Kai kuriais atvejais tai yra tiesiog nemėgstama karjeros kryptis. „Baltic Assist“ vadovas Andžej Rynkevič teigia pastebinti, kad dalis žmonių pradeda karjerą, tikėdamiesi, jog ilgainiui pamėgs pasirinktą kryptį: „Kartais klaida padaroma jau renkantis studijas, o kartais – vėliau, bet viltis visuomet – ta pati. Tačiau jeigu profesija nepatiko iš pradžių, vėliau situacija dažniausiai tik blogėja. Tokiu atveju, turint kelerių metų patirtį, jau galima uždirbti solidų atlyginimą, o nusprendus keisti karjeros kryptį – viską tektų pradėti nuo nulio. Dažnai tam nesiryžtama.“

Na, o startuoliai savo darbuotojus itin dažnai „įkalina“ panaudodami opcionus. Gautas opcionas suteikia darbuotojui teisę per tam tikrą laiką pirkti bendrovės akcijų už sutartą kainą. Jeigu startuoliui sekasi ir jo vertė kyla, žmonės gali jaustis esantys priversti ir toliau dirbti įmonėje vien tam, kad galėtų gauti visus opcionus, kurių neabejotinai negautų kitoje įmonėje.

Tokiais atvejais gali būti susitaikoma ne tik su nemėgstama karjeros kryptimi, bet ir, pavyzdžiui, su prastesnėmis darbo sąlygomis: viršvalandžiais biure ar ne pačia maloniausia vadovybe. „Kartais žmonės netgi jaučia kaltę, jeigu pagalvoja, kad galbūt reikėtų keisti gerai mokamą darbo vietą. Tai natūralu, ypač jeigu tenka išlaikyti ne tik save, bet ir artimuosius“, – priduria A. Rynkevič.

Keičia gyvenimo būdą, bet kenkia psichologinei būklei

Išsilaisvinti iš darbo „auksinių antrankių“ gali būti itin sunku. Didelės pajamos dažnai lemia gyvenimo būdo infliaciją: padidėja išlaidos būstui, transporto priemonėms, atostogoms ir t. t. Kylant gyvenimo lygiui, žmonėms jau sunku svarstyti apie mažesnį atlyginimą už kitą darbą, kuris teiktų didesnį pasitenkinimą arba labiau atitiktų asmenines aistras.

Tokį pasyvumą gali lemti ir visuomenės, ypač artimųjų, lūkesčiai. Deja, dažnai finansinė sėkmė prilyginama asmeninei sėkmei, todėl gali būti didžiulis spaudimas išlaikyti tam tikrą gyvenimo būdą ar statusą. Karjeros pokyčiai gali skatinti tarsi prarasti dalį savęs. Tačiau toliau dirbant netenkinančia karjeros kryptimi, taip pat kyla pavojų.

„BMC Health Services“ paskelbtas tyrimas rodo, kad profesinis identitetas turi didelę reikšmę pasitenkinimui darbu. Be šio identiteto žmonės dažnai gali daug greičiau perdegti, pritrūkti pilnatvės ir laimės jausmo. Na, o jeigu žmogus suvokia, kad dirba tik dėl pinigų, gali itin sustiprėti nepasitenkinimas ir stresas.

Daugelis anksčiau ar vėliau išsilaisvina, bet priežastys – skirtingos

Dažnai įsipainiojus į tokį pasitenkinimo nekeliantį darbą, užsibrėžiamas konkretus tikslas: įsigyti būstą, sukaupti tam tikrą sumą pinigų arba pasiekti visišką finansinę laisvę, o tada nemėgstamą darbo vietą – palikti.

Knygos apie perdegimą „Geltonas Feniksas“ autorius Almantas Dulkys pastebi, kad žmonės, trumpuoju laikotarpiu parduodami savo siekį dirbti mėgstamą ir prasmingą darbą, tikisi, jog nemėgstamame darbe uždirbta finansinė grąža bus didesnė nei negautas moralinis pasitenkinimas. „Tačiau laimės jausmas ateityje dažnai neatperka šiandienos kančios, laimė – tik čia ir dabar. Blogiausia, ką galima padaryti, tai parduoti savęs įprasminimą už daiktus. Vienintelė išimtis yra pirkiniai, kurie yra aukštos moralinės vertės. Pavyzdžiui, už uždirbtus pinigus atžalos išleidžiamos studijuoti universitete. Tada, matant dėkingumą vaikų akyse, tai gali atsipirkti, be to, tokiu atveju aiškus ir kančių pabaigos terminas.“

Vis dėlto pasiseka ne visiems – kai kurie galiausiai palūžta ir išeina iš darbo dėl psichologinių problemų darbe ar dėl pašlijusių santykių namuose, kiti tiesiog nusprendžia, kad aukoti riboto gyvenimo laiko tam, kad užsiimtų nemėgstama veikla dėl pinigų, – neverta.

Iš tiesų JAV darbo departamento duomenimis, net 32 proc. amerikiečių, išėję iš darbo 2020–2022 m., pasirinko poziciją su mažesniu atlyginimu. Kitaip tariant, dalis nusprendė pakeisti karjeros kryptį arba tiesiog skyrė pirmenybę geresnei darbo aplinkai, o ne didesniam atlyginimui. A. Dulkys pastebi, kad tokiais atvejais dažnai pasikeičia ir socialinis ratas, tačiau dėl to išgyventi nereikia, nes su kai kuriais žmonėmis ryšys tik sutvirtėja.

A. Rynkevič teigimu, norintys išsisukti iš panašios padėties ir patiriantys dėl to sunkumų turėtų paisyti šių patarimų, kad jų išsilaisvinimas būtų sklandesnis:

· Kalbėkite apie problemas. Komunikacija tarp darbdavio ir darbuotojo visada turėtų būti atvira – įmonės privalėtų darbuotojams suteikti kad ir anoniminę grįžtamojo ryšio galimybę, o darbuotojai turėtų nebijoti išsakyti savo minčių.

· Naudokitės esama darbo vieta naujai pradžiai finansuoti. Skirkite dalį savo esamų pajamų „išėjimo fondui“. Šį fondą laikykite investicija į savo ateitį, kad galėtumėte, išėję iš darbo, keisti karjeros kryptį ar įmonę ir nesijaudinti dėl finansų. Jeigu jums patinka įmonė, kurioje dirbate, bet neteikia pasitenkinimo pats darbas, pabandykite pareigas keisti pačioje įmonėje.

· Prieš išeidami iš darbo, įsitikinkite, ar renkatės tinkamą kryptį. Dar dirbdami, pradėkite ieškoti naujų karjeros galimybių arba verslo idėjų. Jeigu pereinate į kitą įmonę – pasidomėkite atsiliepimais apie įmonės kultūrą. Jeigu keičiate karjeros kryptį, pradėkite mokytis jau dabar. Imkitės laisvai samdomo darbo ar netgi išbandykite įsidarbindami daliniu etatu. Tai padės jums priimti tinkamą sprendimą ateityje.

· Nustatykite savo dabartinio etapo pabaigos datą. Užuot likę nemėgstamoje darbo vietoje neribotą laiką, nustatykite tvirtą „galiojimo pabaigos datą“ (pvz., po 6 mėnesių) – iki tol arba dairykitės naujo darbo, arba ruoškitės keisti esamą darbą formuodami naujus įgūdžius.

· Dirvą ruoškite jau šiandien. Atsižvelgiant į tai, kokį esminį pokytį planuojate, reikia atitinkamai ir pasiruošti. Gilinkite žinias, lankykite kursus, plėskite pažinčių ratą, būkite aktyvesni socialiniuose tinkluose (pavyzdžiui, „LinkedIn“).

• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9