Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?

Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis dažniau daugelį kelionės dokumentų bei kitų svarbių asmeninių duomenų saugo savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose įrenginiuose.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Jų praradimas automatiškai reiškia nemalonumus kelionės metu. Tad kaip apsaugoti savo telefonus, o tuo pačiu ir garantuoti ramybę keliaujant?

Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, keliautojai rizikuoja prarasti savo įrenginį ir jame saugomus duomenis dėl paties įrenginio vagystės arba įvairių incidentų, kai telefonas nebeatlieka savo funkcijų dėl vandens ir drėgmės, ugnies ir karščio ar mechaninio poveikio.

„Įsivaizduokime gana įprastą situaciją, kai kelionės lėktuvu bilietai, viešbučio rezervacijos, automobilio nuomos patvirtinimai ir kita kelionei svarbi informacija yra saugomi išmaniajame telefone. Praradus telefoną fiziškai arba nebegalint juo naudotis dėl, pavyzdžiui, vandens poveikio − streso lygis bus garantuotai maksimalus ir kelionės nuotaika sugadinta. Tokių situacijų keliautojams pasitaiko nuolat, tad būtina iš anksto pergalvoti, kaip nuo jų apsisaugoti“, − sako A. Juodeikis.

Pasak eksperto, paprasčiausia išeitis tokiu atveju – pasirūpinti, kad svarbūs kelionės dokumentai ir informacija būtų laikomi ir kituose įrenginiuose. Jei keliaujama šeimoje ar patikimų keliautojų grupėje, tokius duomenis ar prieigą prie jų galima laikyti artimiausių bendrakeleivių telefonuose. Rizika, kad visi kartu keliaujantys asmenys vienu metu praras savo išmaniuosius įrenginius, yra labai minimali.

„Norint neprarasti telefone esančių svarbių asmens duomenų, prieigos prie savo banko paskyros, asmeninio el. pašto, SMS žinučių siūloma ir kita rekomendacija − į kelionę vykti su kitu, „kelioniniu telefonu“. Jame turėtų būtų reikalinga programinė įranga, pavyzdžiui, taksi ir pavežėjimo paslaugų, apgyvendinimo, skrydžių bendrovės ar kelionių operatoriaus, žemėlapių programėlės. Ryšiui verta naudoti laikino mobiliojo ryšio plano užsienio tinkle eSIM kortelę“, − komentuoja A. Juodeikis.

Draudimo ekspertas pažymi, kad tokių saugiklių naudojimas jokiu būdu neturi sumažinti keliautojų budrumo užsienyje. Visų pirma, tai pasakytina apie vagyčių riziką – ilsėdamiesi ir keliaudami gyventojai atsipalaiduoja, „išjungia“ įprastą saugumo režimą, ir tampa labiau pažeidžiami. Pavyzdžiui, baruose, kavinėse, ypač lauke ir gatvėje, nerekomenduojama telefono laikyti matomoje vietoje ant stalo ar baro, nes jį lengva pagriebti ir pabėgti.

„Saugantis nuo galimo telefono praradimo siūloma turėti popierinį artimųjų žmonių ir kelionės draugų telefono numerių sąrašą. Kelionės bilietus, nakvynės rezervacijas irgi patariama turėti ir popieriniame variante. Nors tai nėra modernu, tačiau patikima ir suteikia papildomo saugumo“, − teigia „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Pasak A. Juodeikio, į telefoną gyventojai perkelia vis daugiau svarbios informacijos ir įrankių – tai el. paštas, e.piniginė su banko kortelėmis, asmeninė banko paskyra, kelionių draudimo informacija, prieiga prie nuotolinės gydytojo konsultacijos paslaugos, sveikatos parametrų stebėjimo priemonės ir panašiai. Tad asmeninio telefono praradimas kelionės metu būtų nemenkas galvos skausmas.

Kaip pabrėžia ekspertas, pagrindiniame savo įrenginyje paprastai yra ir asmens tapatybės patvirtinimo programėlės, naudojamos finansų, draudimo paslaugoms, viešojo sektoriaus paslaugoms gauti. Net ir laikinas šių tapatybės patvirtinimo įrankių praradimas sukeltų nemenkų problemų.

Keliaujant į užsienio šalis, būtina pagalvoti apie savo asmeninių duomenų telefone apsaugą ir dėl to, kad kai kuriose šalyse tikrinamas atvykstančių turistų elektronikos prietaisų turinys. Reikėtų įvertinti savo telefone laikomos informacijos turinio riziką − pagalvoti, kas esate, ką veikiate darbe, kokia potencialiai jautri ar svarbi informacija yra jūsų įrenginyje.

„Jei manote, kad telefone yra jautrios informacijos, išjunkite biometrinių duomenų, tokių kaip pirštų atspaudai ir veido atpažinimo jutikliai, naudojimą, paliekant galimybę įrenginį atrakinti tik slaptažodžiu. Naudoti tik slaptažodį yra veiksminga priemonė, nes teisiškai sunkiau priversti pasidalinti slaptažodžiu, nei pareigūnui paimti telefoną, palaikyti prieš jūsų veidą, kad jis atsirakintų. Nors galite atsisakyti pasakyti slaptažodį, tačiau tokiu atveju rizikuojate prarasti įrenginį ir būti neįleisti į šalį“, − sako A. Juodeikis.

Tobulėjant technologijoms ir augant išmaniųjų įrenginių skvarbai, auga ir skaitmeninių įrenginių žalos. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad gyventojai naudoja vis brangesnius išmaniuosius įrenginius, kuriuos praradus ar netikėtai sugadinus vidutinė žala 2024 m. siekė apie 460 eurų, tai yra 17 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Bendra išmaniųjų įrenginių žalų suma 2024 m. perkopė 1,3 mln. eurų sumą, rodo bendrovės duomenys. Įprastai gyventojai praneša apie dažniausiai buityje ir laisvalaikio metu naudojamų išmaniųjų įrenginių nuostolius, tai yra − išmaniųjų telefonų, kompiuterių, išmaniųjų laikrodžių ir apyrankių, planšetinių kompiuterių, ausinių.

Visgi A. Juodeikis pastebi, kad per pastarųjų trejų metų laikotarpį didžiausias žalų skaičius teko išmaniesiems telefonams − po daugiau nei 3 tūkst. telefonų žalų atvejų kasmet.

• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.
• Kaip pasirūpinti mirusio artimojo socialinių tinklų paskyromis?
• Naudotų hibridų bumas: kodėl jie tampa vis dažnesniu lietuvių pasirinkimu?
• Ar dantų implantai – visam gyvenimui? Mitai ir realybė.
• Vėlinių savaitgalį – daugiau pavojų: ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?
• Uždirbate solidžiai, bet sąskaita tuščia? Kaip pasiekti finansinį saugumą?
• Miške ne tik grybai ir paukščiai: kuo ypatingi auksavabaliai?
• Už ribojamojoje geografinėje zonoje pakeltą droną - administracinė bauda.
• Žieminių padangų sezonas prasideda: vairuotojai vis dar linkę delsti.
• Živilės istorija: nuo vėžio vaikystėje iki atsakymo po trijų dešimtmečių.
• Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai.
• Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti.
• Trumpesnė darbo diena prieš šventes: informacija darbuotojams ir darbdaviams.
• Restorano lygio kava namuose – taupiai ir kūrybiškai.
• Gavote palikimą su skolomis? Specialistas atskleidė, kaip sumažinti naštą.
• Prieš ir po: kaip vaiko kambarį paversti augančiu kartu su vaiku.
• Lietuva imasi griežtų veiksmų dėl kontrabandos gabenimo bepilotėmis priemonėmis.
• „Ignitis grupė“ užsitikrino finansavimą didžiausiam vėjo parkui Baltijos šalyse.
• Priešais automobilį iššoko stirna: tyrimas atskleidė kaip elgtųsi vairuotojai.
• Keisis nedarbo draudimo išmokų sistema: gerės priešpensinio amžiaus darbuotojams.
• Dezodorantai, liemenėlės, nakvišų aliejus: kas didina krūties vėžio riziką?
• Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?
• Priedangų įrengimas – ar sutiksime dėl saugumo už būstą mokėti daugiau?
• Graužikai kelia grėsmę – sandarinimas yra raktas į efektyvią apsaugą.
• Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar už elektrą mokame mažiau nei lenkai?
• Pirmieji kataraktos požymiai: kaip juos atpažinti laiku?
• Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
• VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
• Metas biudžetą pradėti skaičiuoti kaip suaugusiesiems.
• Amžėti nereiškia sustoti: kodėl judėti būtina visą gyvenimą.
• Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas.
• Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kaip tinkamai jas tvarkyti?
• Telecentras pradeda DI gamyklos įrengimo projektą.
• Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę.
• Anykščiai – lėtos gyvensenos miestas, atviras idėjoms.
• Auga nauja buitinės technikos kategorija – išmanieji automatiniai kačių tualetai.
• Nuo saldumynų iki svajonių pirkinių – kaip vaikai leidžia, taupo savo pinigus?
• Konservuoti, fermentuoti, šaldyti: kaip pasirūpinti sveikata rudenį.
• Daugėja gaisrų, kuriuos sukelia užsiliepsnojusios baterijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50