Atsakė, kodėl vieno bendravimo būdo dar neatsisakysime

Šiuo metu, kai bendravimo programėlės siūlo neribotą simbolių limitą, spalvotus paveikslėlius ir momentinius vaizdo skambučius, 160 simbolių ilgio trumposios SMS žinutės atrodo kaip technologinė seniena.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Vis dėlto SMS žinutės vis dar aktyviai naudojamos. Ekspertas papasakojo, kaip keitėsi trumposios žinutės ir kodėl taip greitai jų neatsisakysime, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Nors trumpųjų žinučių technologija pradėta kurti dar 1980-aisiais, pirmoji SMS žinutė išsiųsta tik 1992 metais. Tuo metu britų inžinierius Neilas Papworthas pasveikino savo kolegą, per kompiuterį į jo mobilųjį išsiųsdamas pranešimą „Merry Christmas“ – lietuviškai „su Kalėdomis“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.

Pasak jo, trumpųjų žinučių paslauga buvo sukurta kaip viena iš GSM mobiliojo ryšio standarto funkcijų – inžinieriai siekė pasiūlyti paprastą, greitą ir patikimą tekstinės informacijos perdavimo būdą. SMS iki šiol perduodamos ne įprastais balso ar duomenų, o signalizacijos kanalais, todėl jas gauname net jei kalbame telefonu ar esant silpnam ryšiui.

„Būtent tuo metu nustatytas iki šiol daugeliui pažįstamas maksimalus žinutės simbolių limitas – 160. Tiesa, šiuo metu galime siųsti ilgesnes žinutes, tačiau technologiškai jos vis dar skaidomos į atskirus segmentus, tik telefono ekrane matome vientisą žinutę. Tokį skaičių nulėmė technologiniai GSM tinklo apribojimai. Trumpos, lakoniškos žinutės savotiškai priminė telegramas – svarbu buvo perduoti esminę informaciją“, – pasakoja M. Rauba.

Įdomu tai, kad jei trumposioms žinutėms naudojame lietuviškas raides (pavyzdžiui, ą, č ir kt.), SMS žinutė koduojama nebe GSM-7, o UCS-2 koduote. Tokiu atveju viename žinutės segmente telpa nebe 160, o vos 70 simbolių.

Per 3 mėnesius – 100 mln. SMS

Nors Lietuvoje SMS žinučių era prasidėjo vėliau, susirašinėjimo paslauga sparčiai išpopuliarėjo.

„1997 m. lapkritį „Bitė“ gavo leidimą klientams siūlyti trumpųjų žinučių paslaugą. Vis tik vos per kelerius metus SMS tapo kasdienio bendravimo dalimi. Vien per pirmuosius metus buvo išsiųsta daugiau kaip 1,2 mln. trumpųjų žinučių, galiausiai tiek pranešimų buvo išsiunčiama kasdien. Tuo metu paslaugų paketus sudarė fiksuotas pokalbių minučių ir SMS žinučių kiekis. Šiuo metu situacija yra kardinaliai pasikeitusi – dauguma žmonių naudojasi neribotų pokalbių minučių ir žinučių planais, o paslaugų paketai matuojami gigabaitais (GB)“, – atskleidžia „Bitės“ technologijų direktorius.

Pasak jo, nors šiuo metu SMS žinutes baigia pakeisti susirašinėjimo programėlės, tokios kaip „Messenger“ ar „WhatsApp“, jos iki šiol aktyviai naudojamos. Vien šių metų pradžioje per tris mėnesius „Bitės“ klientai išsiuntė beveik 100 mln. SMS žinučių – apie 50-60 tūkst. pranešimų per vieną valandą. Itin greitai SMS žinutės prisimenamos, jei nebeveikia „Facebook“ – tokiais atvejais jų išsiunčiama net du kartus daugiau nei įprastai.

SMS mirė, tegyvuoja SMS!

Šiuo metu trumposios SMS žinutės išgyvena savotišką antrąjį kvėpavimą – tik jau ne privačiame, o verslo pasaulyje.

„Dauguma trumpųjų žinučių siunčiama automatizuotai. Gauname ne tik informaciją apie užsakymo patvirtinimą, kurjerių pristatomą siuntinį ar priminimus apie vizitą pas gydytoją. SMS žinutės sėkmingai naudojamos ir dviejų faktorių autentifikacijai (angl. 2FA) bei saugumo sprendimams“, – aiškina vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

Jo teigimu, vadinamieji A2P (application-to-person, liet. programėlė žmogui) pranešimai sudaro didžiąją dalį visų SMS žinučių.

„SMS žinutės pasiekia beveik kiekvieną mobiliojo ryšio naudotoją, nepriklausomai nuo jo telefono modelio ar interneto ryšio. Be to, SMS vis dar yra viena greičiausių žinučių formų: dažniausiai pasiekia vartotoją vos per kelias sekundes, žmonės jas greičiau pamato nei el. laišką“, – sako M. Rauba.

Per 30 metų pasikeitė ir pačios trumposios žinutės. Žmonės pradėjo naudoti emociukus, sutrumpinimus, simbolines nuorodas. Technologinė evoliucija taip pat paskatino pereiti prie kitokių žinučių formatų – dabar prie teksto galima pridėti paveiksliukus, garso įrašus ir nuorodas į interneto svetaines.

• 3 internautus sužavėję receptai su žuvimi ir krevetėmis: pigu, maistinga, skanu.
• Euro zonos infliacija ir EURIBOR: ko tikėtis artimiausiu metu?
• Kur lietuviams dažniausiai prireikia skubios medicininės pagalbos?
• Už pilietiškumą – baudžia, už visuomenės skaldymą – giria: botų veikla Lietuvoje.
• Vytaras Radzevičius į senelių namus norėjo jau būdamas 20-ies.
• Seimo narė Daiva Ulbinaitė siūlo 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams.
• Sąnario keitimo operacija: kaip ji kompensuojama ir ką turi žinoti pacientas.
• Mėgstate valgyti saldžiai? Varškėčių receptas, kuris dar ilgai nenusibos.
• Kaip tinkamai paruošti elektromobilį įkrovimui žiemą: praktinis gidas.
• 3 dalykai, kuriuos reikėtų įsivertinti prieš perkant būstą.
• Automobiliai šalčio gniaužtuose: kaip kovoti su apledėjimu.
• Kai speigas užsitęsia: 10 praktiškų sprendimų šildymo sąskaitai.
• Saugus internetas prasideda namuose: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti jau dabar.
• Atsakė, kodėl dalis senų telefonų Lietuvoje liko be ryšio.
• Valentino dieną ragina pasisaugoti „bučinių“ keliuose.
• Šiandien „kristi lygioje vietoje“ – lengviau nei atrodo: ypač slidu.
• Romantinis sukčiavimas išlieka vienu pavojingiausių sukčiavimo būdų Lietuvoje.
• Alergija šalčiui - kas už to slypi?
• Darbuotojo valia dėl darbo sutarties nutraukimo turi susiformuoti laisvai.
• Specialistas atskleidė, kodėl lietuviai pradeda pirkti elektromobilius.
• Poligono anatomija: kaip rengiami kariniai vienetai.
• „ChatGPT“ geba pasinaudoti tik kas trečias lietuvis: kas stabdo žmones?
• Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
• Vairuojant naudojate išmanųjį laikrodį? Atsakė, ar galima taip daryti.
• Elektros kainų krizė: ką tai reiškia ūkiams ir regionams.
• Nugaros skausmas: kada padės šiluma ir judesys, o kada – tik skubi pagalba?
• Ar jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui?
• Rekordinės elektros kainos – brangiausias sausis per beveik trejus metus.
• Sausio šaltis parodė, kaip kiauri daugiabučiai švaisto šilumą.
• Šalčiai ir vaikai namuose: kokias teises turi dirbantys tėvai?
• Artėjant dideliems šalčiams: kaip atsakingai naudoti elektrą.
• Ar būstą šiandien įsigyti sunkiau nei prieš 15–20 metų? Atsakymas nustebins.
• Cepelinai, kuriuos pasigamins kiekvienas: paprasti patarimai geram rezultatui.
• Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
• Lietuviai kovos su Nipah virusu - „Northway Biotech“ pasirinkta vakcinos gamybai.
• Dėl pensijų priemokos kai kurie gavėjai vasarį gali gauti mažesnę sumą nei sausį.
• Gydymo ligoninėje dažniausiai prireikia dėl gripo komplikacijų.
• Naujas gerbėjas ar sukčius? Dirbtinio intelekto romantinės apgavystės.
• Žiema džiugina sniegu, bet atneša ir traumų: sausį po 30 žalų per dieną.
• Ruošiatės į kalnus su automobiliu? Ką svarbu žinoti nuomojantis mašiną žiemą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128