Radijas prieš sparčiai populiarėjančias tinklalaides: kuriam atiteks mūsų ausys?

Šiomis dienomis radiją galime vadinti savotiška laiko mašina. Jo bangos mūsų imtuvus pasiekia lygiai tokiu pačiu būdu, kaip ir 1926 m., į eterį išsiunčiant pirmąją radijo laidą iš Kauno Žaliakalnio.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Tačiau nors radijas sėkmingai atsilaikė tiek prieš televiziją, tiek prieš ankstyvąsias interneto medijas, į jo vietą kėsinasi pastaruoju metu žaibiškai populiarėjančios tinklalaidės (angl. podcasts). „Telia“ atstovai prognozuoja, jog šių kanalų kova bus daug nuožmesnė, bet radijui saulėlydžio nežada.

Rinkos tyrimų agentūros „eMarketer“ duomenimis, 2024 m. tinklalaidžių klausėsi 546,7 milijono pasaulio gyventojų. Nuo pernai jų skaičius pakilo beveik 8 proc., tad tokiais tempais 2030 m. tinklalaidžių klausytoju taps kas dešimtas žmogus mūsų planetoje.

„Didžiausia tinklalaidžių stiprybė yra tai, kad šis formatas buvo įkvėptas radijo ir kryptingai tobulėjo, kad atitiktų šiuolaikinio žmogaus poreikius. Jų galime klausyti mums patogiu metu, vaizdo įraše matyti pokalbio dalyvius ir gilintis į netradicines temas. Tuo metu tradicinio radijo veikla kur kas griežčiau reguliuojama, kas jo turinį įspraudžia į kūrybinius rėmus ir trukdo atliepti jaunosios kartos interesus. Bet radijas užantyje vis dar turi slaptą ginklą – savo lengvą prieinamumą ir universalumą, kurie jam padėjo išlikti šimtą metų ir, tikėtina, užtikrins jo egzistavimą dar ne vieną dešimtmetį“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.

Tinklalaidės – ateities radijas?

Tinklalaidės 2003 m. „gimė“ kaip entuziastų projektas, kai programuotojas Deivas Wineris sukūrė garso perdavimui skirtą RSS technologiją, o vėliau kartu su MTV žvaigžde Adamu Curry išvystė „iPodder“ programą, leidusia į „iPod“ grotuvus įsikelti radijo tinklalaides. Vis dėlto į plačius vandenis tinklalaidės išplaukė tik 2005 m., kai pokalbių įrašuose potencialą įžvelgė pats „Apple“ įkūrėjas Styvas Džobsas ir tinklalaidžių prenumeratos funkcionalumą įdiegė į „iTunes“ turinio platformą.

Šiandien pasaulyje jau egzistuoja 414 milijonų tinklalaidžių, o jų klausymas tapo įprastu reiškiniu pačiose įvairiausiose aplinkose. Žmonės jas pasileidžia bėgdami ant takelio sporto klube, važiuodami automobiliu, vedžiodami šunį ar net dirbdami. Tinklalaidžių populiarumas šiandien masina net kitų kanalų autoritetus – jas vis dažniau pradeda kurti dideles auditorijas renkantys socialinių tinklų turinio kūrėjai, žurnalistai, komikai ir net tie patys naujienų portalai. Daliai jų į savo tinklalaides žinomus žmones pokalbiui pavyksta prisikviesti lengviau, negu televizijos ar radijo laidų vedėjams.

„Daugėjant tinklalaidžių kūrėjų, klausytojams atsiveria galimybė su jomis „nerti“ į pačias įvairiausias temas. Žmonės gali rasti specializuotų laidų apie ilgaamžiškumą, ekspertų komentarų psichinės sveikatos klausimais, kompiuterinių žaidimų naujienų aptarimo, politikos įvykių apžvalgų ir kitų originalių pokalbių. Be to, kadangi tinklalaidžių kūrėjų neriboja nei laiko, nei formato rėmai, kiekvienas jų epizodas kartais gali trukti net kelias valandas, todėl temos išnagrinėjamos itin išsamiai. Žinoma, toli gražu ne visi klausytojai geba tiek ilgai sutelkti dėmesį, todėl tinklalaides tapo įprasta pabaigti klausyti per keletą kartų, kam reikalingas technines galimybes tradicinis radijas ne visada negali pasiūlyti iki šiol“, – aiškina M. Baltušis.

Dar vienas tinklalaidžių pranašumas – sėkmingai išnaudojamas video komponentas. Vien nuo pernai vaizdo įrašą turinčių pokalbių laidų „Spotify“ platformoje nuo 100 tūkst. padaugėjo iki 150 tūkst., o tarp populiariausių tinklalaidžių sunkiai rastume tokią, kurios dalyvių negalėtume stebėti ekrane. Tai tinklalaidėms suteikia papildomo universalumo, kadangi jomis galima mėgautis ne tik fone, veikiant kažką kita, bet ir penktadienio vakarais – vietoje filmo ar „YouTube“ peržiūros.

Radijas – ne vien nostalgiškas garsas

Nepaisant to, kad tinklalaidės laikomos modernesne radijo atmaina, jų „protėvis“ išlieka daug universalesne medija. Įsijungę kurią nors iš didžiųjų radijo stočių, klausytojai per kelias valandas gali išklausyti žinias, palinguoti į taktą, klausydamiesi muzikos, paklausyti kalbinamo pašnekovo minčių ar net sudalyvauti organizuojamoje viktorinoje, turint galimybę laimėti vieną ar kitą prizą. Palyginimui – labai reta tinklalaidė klausytojui be pokalbių gali pasiūlyti net muzikinį intarpą.

Radijas taip pat yra vienas operatyviausių kanalų. Ne veltui juo pranešama informacija apie besiformuojančias spūstis ar jo eteryje komentuojamos įvairios aktualijos. Tuo metu ne retai kelių valandų trukmės tinklalaides užtrunka daug laiko įrašyti, o vėliau – ir sumontuoti, todėl jos negali taip greitai reaguoti į sparčiai kintančią informaciją. Be viso to, radijas dar yra ir interaktyvesnis – realiu laiku transliuojamų laidų vedėjai klausytojams suteikia galimybę paskambinti į studiją ir gyvai užduoti klausimą pašnekovui, pokalbį galimai pakreipiant kita linkme.

„Bet čia radijo privalumai daugeliui ir baigiasi. Priešingai, nei tinklalaidės, kurias gali įrašinėti kiekvienas išmanųjį telefoną turintis žmogus, radijas yra aktyviai reguliuojama sfera. Transliuoti norinčios radijo stotys turi įgyti specialią licenciją, o taip pat – laikytis griežtų etikos normų. Tai radijo laidų vedėjams sutrukdo užduoti provokuojančių klausimų, riboja pašnekovų galimybės aštriau pasisakyti kontraversiškomis temomis ar vartoti madingą, jaunimui priimtiną nenorminę leksika. Radijo patrauklumą jaunimui dar labiau mažina negalėjimas transliacijos sustabdyti ir tęsti patogiu metu bei griežti laiko rėmai, neleidžiantys taip detaliai išnagrinėti įdomių temų“, – trūkumus vardina „Telia“ atstovas.

Tinklalaidės prieš radiją – kuris nugalės?

Tinklalaidžių populiarumas pasaulyje auga dideliais tempais, bet dar toli gražu negali lygintis su radiju. Įvairiais skaičiavimais, Europos šalyse tinklalaidžių klauso tik kas trečias arba kas ketvirtas žmogus, kai radijo bangos pasiekia du trečdalius visuomenės. JAV rinkos duomenimis, didžiąją dalį tinklalaidžių klausytojų iki šio sudaro Y ir Z kartų atstovai, kas rodo, jog šiai naujai medijai dar kol kas sunkiai sekasi pritraukti technologijose taip smarkiai nepažengusią vyresniąją kartą.

Norint klausytis tinklalaidžių, išmaniajame reikia turėti „Spotify“, „YouTube“, „Apple Podcasts“ ar kokią kitą programėlę, taip pat tenka investuoti nemažai savo laiko ir perklausyti tam tikrą kiekį tinklalaidžių, kad atsirinktum ir užsiprenumeruotum sau patinkančius jų kūrėjus. Deja, vis daugiau tinklalaidžių autorių, norėdami užtikrinti veiklos tęstinumą, savo turinį nusprendžia apmokestinti per „Patreon“ ar kitą sistemą, todėl vartotojui neišvengiamai tenka riboti savo prenumeruojamų laidų sąrašą. Šiuo aspektu radijas turi didelį pranašumą – jis pasiekiamas vos vienu mygtuko paspaudimu ir iki šių dienų išlieka visiškai nemokamas

„Netflix“ nenužudė televizijos, todėl labai sunku patikėti, kad tinklalaidėms pavyks iš mūsų gyvenimo eliminuoti šimtą metų gyvuojantį radiją. Kur kas didesnė tikimybė, kad radijo stotys greitu metu pačios pradės kurti tinklalaides ir jas transliuoti tiek radijo bangomis, tiek internete, o didžiausi tinklalaidžių kanalai, sekdami radijo pavyzdžiu, nuspręs dalį turinio trumpinti ir jį kelti reguliariau. Tai bus panašiau į draugišką, visoms pusėms naudingą šių dviejų platformų sugyvenimą, klausytojams suteiksiantį dar didesnį turinio spektrą – nuo greitų naujienų iki ilgų, išsamių pokalbių“, – apibendrina „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.

• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.
• Vasaros pavojai akims: traumos, kurios gali sugadinti atostogas.
• Prasideda vasaros derliaus banga: TOP 5 birželio dabar skaniausios gėrybės.
• Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
• Ką apie valstybės valdymą sako Registrų centro valdomų duomenų vagystės atvejis?
• Būsimam pirmokui būtina?
• Planuojate aktyvias atostogas? Ką reikėtų žinoti apie kelionių draudimą.
• Elektromobiliams įsigyti per 4 metus išdalinta 35 mln. eurų paramos.
• Pristatytas 3 „MICHELIN Guide Lithuania“ leidimas: sąraše – 44 restoranai.
• „OpenAI“ dirbantis lietuvis: DI amžiuje žmogiškumas tampa didžiausia vertybe.
• Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
• Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
• Ekspertas pagaliau padėjo tašką, ar telefonas gali pritraukti žaibą?
• Dirbantiems pensijų gavėjams – atnaujintos pensijos.
• Kada vadovui už įmonės nemokumą gali tekti mokėti iš savo kišenės?
• Sukčių apgaulės keičiasi greičiau nei žmonių budrumas – pasakė, kaip apsisaugoti.
• Atostogų sezonas – darbymetis sukčiams: 7 dažniausios apgavystės keliaujant.
• Jauni darbuotojai nenori tapti vadovais: statusą keičia laisvė, gyvenimo kokybė.
• TV vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos.
• Sezoninis „vabzdžių siaubas“ prasideda!
• Geriausia dovana priešui yra savo pareigų tinkamai neatliekanti Vyriausybė.
• Nutekėjo RC duomenys: ką sukčiai gali nuveikti su jūsų adresu ir asmens kodu.
• Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su laiku?
• Elektromobiliai jau pigesni nei dyzeliniai? Kada jie iš tiesų atsiperka?
• Registrų centro vadovo pasitraukimo negana – atsakomybė ir ministrams.
• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138