Sukčiai tampa gudresni, o aukos – vis dar tyli

Finansinio sukčiavimo schemos tampa vis išradingesnės – sukčiai pasitelkia pažangias technologijas ir psichologines manipuliacijas, kad apgautų kuo daugiau žmonių. Auka gali tapti kiekvienas, tačiau visuomenėje vis labiau suvokiama, kad tai – ne jų silpnumo, o patyrusių nusikaltėlių veiksmų pasekmė.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Banko „Citadele“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad dauguma lietuvių jau nesigėdytų prisipažinti tapę finansinio sukčiavimo aukomis, nors viešai apie tai kalbėti vis dar ryžtųsi tik nedaugelis.

Skaudžia patirtimi drąsiau dalintųsi artimųjų rate

Apklausa parodė, kad 54 proc. lietuvių nebūtų gėda pripažinti, jog tapo finansinio sukčiavimo aukomis. Vis dėlto 24 proc. žmonių teigia, kad tokioje situacijoje jaustų gėdą, o 22 proc. nėra tikri, kaip reaguotų. Nepaisant to, tik 27 proc. būtų pasirengę apie tai kalbėti viešai. Dauguma dalintųsi tokia patirtimi tik su artimiausiais šeimos nariais ar draugais – taip darytų 36 proc. Lietuvos gyventojų.

Nors finansinio sukčiavimo problema aktuali visoms Baltijos šalims, lietuviai šiuo atžvilgiu yra atviresni nei kaimynai. Latvijoje 44 proc., o Estijoje tik 37 proc. gyventojų teigia, kad nebūtų gėda prisipažinti tapus sukčių aukomis. Tuo metu gėdą jaustų 33 proc. latvių ir net 39 proc. estų.

Pasak „Citadele“ banko plėtros vadovo Romo Čereškos, šie duomenys rodo vis didesnį visuomenės atvirumą.

„Žmonės pradeda suprasti, kad tapti sukčių auka – tai ne asmeninė silpnybė, o dažnai labai profesionaliai suplanuota apgaulė. Tačiau vis dar matome tam tikrą atsargumą, kuris lemia, kad apie tokius atvejus dažniau kalbama tik už uždarų durų“, – sako jis.

Įdomu tai, kad pagal amžių atviriausi yra 60–74 metų lietuviai – net 32 proc. jų būtų pasirengę viešai pasidalinti savo patirtimi. Priešingai – tarp jauniausių (18–29 m.) gyventojų tokių yra tik 22 proc. Ši tendencija leidžia manyti, kad didesnė gyvenimiška patirtis gali skatinti drąsiau kalbėti apie patirtą žalą, o jaunimui vis dar būdinga baimė dėl aplinkinių nuomonės.

Supratę, kad tai – apgaulė, pirmiausia kreiptųsi į policiją

Nepaisant emocinių kliūčių, didžioji dauguma Lietuvos gyventojų žino, kaip elgtis susidūrus su sukčiavimu. 81 proc. teigia, kad kreiptųsi į policiją, o 78 proc. – į savo banką. Mažesnė dalis žmonių (16 proc.) pagalbos ieškotų institucijose, tokiose kaip Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o kas dešimtas (12 proc.) – tartųsi su artimaisiais ar informacijos ieškotų internete.

Vis dėlto 6 proc. respondentų pripažino, kad nežino, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje. Estijoje nežinančiųjų – vos 4 proc., tačiau Latvijoje tokių yra dvigubai daugiau.

Banko atstovas primena, jog susidūrus su įtartina situacija internete svarbu nedelsti – kuo greičiau kreiptis į policiją ir savo banką, siekiant užkirsti kelią tolesniems nuostoliams.

„Sukčiavimo schemos tampa vis sudėtingesnės – nusikaltėliai pasitelkia dirbtinį intelektą, klastoja interneto svetaines, telefono numerius, o kartais net imituoja oficialių institucijų kontaktus. Todėl būtina išlikti budriems. Jei sukčiavimas vis dėlto įvyksta, kuo skubesnis pranešimas policijai ir bankui yra ypač svarbus“, – sako R. Čereška.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų liepą. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?
• Ne ten pervedėte pinigus? Juos susigrąžinti gali būti ne taip paprasta.
• 5 dažniausios naujakurių klaidos planuojant interjerą: ką verta apgalvoti.
• „Eurovizijos“ belaukiant: kiek elektros energijos suvartojama konkurso metu?
• Kodėl vieni pomidorai tirpte tirpsta burnoje, o kiti – be skonio?
• Norite išskirtinio telefono numerio? Atsakė, kiek tai kainuoja.
• Nelieskite laukinių gyvūnų jauniklių: tai gali lemti jų žūtį.
• Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius.
• LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
• Prireiks daugiau nei vien tik kalendoriaus: kaip ūkininkauti keičiantis klimatui.
• Nauja tvarka: bus užtikrintos sąžiningos laivų techninių apžiūrų kainos.
• Kai peržengiama riba: kaip suprasti, kad tai – seksualinis priekabiavimas?
• Saulės elektrinių bumas turi ir kitą pusę: jau dabar daugėja pavojingų atliekų.
• Kiek pinigų galima skirti atostogoms? Ekspertė pateikė paprastą formulę.
• Kuras nepinga: kokie vairavimo įpročiai gali sumažinti degalų sąnaudas.
• Ko mus gali išmokyti mokslinė fantastika?
• Vienu automobiliu vairuotojai dažniausiai naudojasi 3–5 metus.
• Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?
• Ką daryti su sodo ir daržo atliekomis, jei jų deginti negalima?
• Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
• Tūkstančiai lietuvių grįžta į II pensijų pakopą: štai ką rodo naujausi duomenys.
• Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
• Atostogų sezonui artėjant: 4 dalykai, kurių prireiks kiekvienoje kelionėje.
• „Enefit“ 2025 m.: nuostolingų metų kontekste – stabili rinkos dalis.
• VERT suderino naują įkainį už elektros energijos apskaitos prietaiso keitimą.
• Kodėl kaimyno kiauliena ant grilio visada sultingesnė: svarbiausios taisyklės.
• Kas dažniausiai sukelia santechnikos gedimus namuose?
• Invazinių šliužų apgultis jau čia pat: vienas lauke – ne karys.
• „Ignitis gamyba“ modernizavo Kauno hidroelektrinės valdymo sistemas.
• Psichologė: seksualinė sveikata nėra tik apie lytinę funkciją.
• Sugalvojau pirmas, bet praradau: kaip delsimas gali kainuoti verslo vardą.
• Jei neliktų interneto: kas sustotų pirmiausia ir kaip tam ruoštis.
• Apklausa atskleidė – pasirodo, šaltibarščių sezonas prasideda visai ne vasarą.
• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138