Tyrimas atskleidžia: atlyginimų IT sektoriuje augimo tempas – lėtėja

Lietuva ir toliau išlieka lydere Baltijos šalyse pagal atlyginimų informacinių technologijų (IT) sektoriaus darbuotojams augimą. Nuo jos tik keliais procentiniais punktais atsilieka Estija, o Latvija – trečia.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Tačiau pastaraisiais metais pastebima tendencija: atlyginimų augimas šiame sektoriuje lėtėja, rašoma „Figure Baltic Advisory“ pranešime žiniasklaidai.

„Lietuva jau ne vienerius metus pirmauja tarp Baltijos šalių pagal IT sektoriaus darbuotojams mokamo atlygio augimą: jis kasmet lenkia Estijos ir Latvijos. Tam daugiausiai įtakos turėjo sparčiau augusi šalies ekonomika, verslų ir vartotojų pasitikėjimas ekonomine aplinka ir įtempta konkurencija dėl darbo jėgos“, – teigia darbo rinkos tyrimų ir konsultacijų agentūros „Figure Baltic Advisory“ vykdantysis konsultantas Povilas Blusius.

Agentūros duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių fiksuotas atlygis IT sektoriuje Lietuvoje vidutiniškai kilo 6,3 proc., Estijoje – 6,4 proc., Latvijoje – 4,8 proc. Tuo metu bendras metinis (fiksuotas atlygis ir priedai) atlygis Lietuvoje augo 8,2 proc., Estijoje – 8,0 proc., Latvijoje – 5,7 proc. Nurodytu laikotarpiu atlygis augo net 87 proc. tirtų ir analizuotų specialistų Lietuvoje, o Estijoje – 80 proc. Palyginti, Latvijoje atlygis augo vos 67 proc. IT sektoriaus darbuotojų.

„Vertinant istoriškai, IT srityje atlyginimai kasmet augdavo panašiame lygmenyje – apie 7–8 proc., ir tik 2022 m. bei 2023 m. matėme 11–13 proc. siekusį tempą. Po šio piko situacija normalizuojasi, augimas nuosaikesnis“, – sako P. Blusius.

Baltijos šalių IT sektoriaus atlygio tyrimas atliktas 2025 m. birželį. Tyrime dalyvavo 109 įmonės iš Lietuvos, 88 iš Latvijos ir 114 iš Estijos. Duomenys analizuoti iš daugiau nei 20,5 tūkst. IT sektoriaus darbuotojų Lietuvoje (apie 40 proc. visų sektoriaus darbuotojų), 13 tūkst. Latvijoje ir 18 tūkst. Estijoje.

Atlygio augimą lemia skirtingi veiksniai

Kaip paaiškina darbo rinkos analitikas, minimi atlygių pokyčiai atspindi tuos darbuotojus, kurie per pastaruosius 12 mėnesių nekeitė savo pareigų – dirba toje pačioje organizacijoje ir atlieka tas pačias funkcijas. Tačiau tyrime buvo įvertinti ir darbuotojų, kurie nurodytu laikotarpiu pozicijas keitė – buvo paaukštinti ar persikvalifikavo, atlygių pokyčiai: per pastaruosius metus Lietuvoje tokiems darbuotojams fiksuotas ir bendras metinis atlygiai vidutiniškai pakito atitinkamai 18,6 proc. ir 20,9 proc.

„Gavus paaukštinimą ar persikvalifikavus, teigiamas atlygio pokytis – beveik garantuotas, ir tipiškai svyruoja tarp 4 ir 40 proc., priklausomai nuo to, kokio tai lygio karjeros pokytis“, – paaiškina P. Blusius.

Analitikas įvardijo ir pareigybes, kurių atlygis per pastaruosius metus augo sparčiausiai. Labiausiai išsiskiria dirbantieji pradiniais serverio programuotojais (angl. „Entry Back-End Developer“): jų vidutinis bazinis mėnesio atlygis augo net ketvirtadaliu. Kitos pareigybės, kurioms atlygis augo daugiau nei 15 proc. yra vyresniojo biuro administratoriaus, jaunesniojo IT konsultanto bei jaunesniojo „front-end“ programuotojo.

Atlygio rinkos konsultantas taip pat pabrėžia ir skirtumus tarp Vilniaus, Kauno bei likusios Lietuvos. Anot jo, didžiausi procentiniai darbo užmokesčio pokyčiai jau kelerius metus pastebimi Kaune. Šiame mieste dirbantiems IT specialistams per pastaruosius 12 mėnesių atlygiai vidutiniškai pakito 7,6 proc., kitur Lietuvoje – 7,4 proc., o Vilniuje – 6,1 proc. Kaunas išsiskiria ir didžiausiu vidutiniu metinio atlygio pokyčiu – jis siekia net 11,4 proc.

„Santykiniai atlygio pokyčiai sparčiausi yra Kaune, tačiau reikėtų įvertinti, nuo kokio atlygio vyksta šie pokyčiai. Vilniuje vidutinis fiksuotas atlyginimas sektoriuje yra 4,5 tūkst. Eur, kai Kaune – mažesnis ir siekia 4 tūkst. Eur. Kitose Lietuvos vietose – 3,7 tūkst. Eur“ – paaiškina tyrimo vadovas.

Ateities prognozės: atlyginimai augs toliau, bet lėčiau

Atliktame IT bendrovių tyrime pateiktos ir prognozės, kurios sudaromos pagal įmonių atlygio valdymo planus. Teigiama, jog vidutinio atlygio šiame sektoriuje augimas kitąmet turėtų siekti apie 5,8 proc. Jei ši prognozė pasitvirtins, tai būtų vienas mažiausių augimo rodiklių per pastarąjį dešimtmetį: tik 2020 m. atlygio augimas buvo mažesnis ir siekė 4,9 proc.

„Prognozės gali atrodyti ne tokios optimistinės darbuotojams, tačiau tiek sektoriaus atžvilgiu, tiek šalies lygmeniu toks atvėsimas būtų naudingas. Ilgametis augimas, kuris yra per daug spartus ir neatspindi kitų verslo rodiklių, iškreipia rinką ir ženkliai mažina Lietuvos patrauklumą investiciniu atžvilgiu. Kur kas geriau – nuosaikesnis, bet ilgalaikis ir tvarus augimas“, – teigia P. Blusius.

Keičiasi požiūris į papildomas naudas

Nors pagrindinis darbdavių dėmesys ir resursai sutelkti į darbo užmokesčio valdymą, ekspertai seka ir pokyčius papildomų naudų srityje. Vidutinis įmonių skiriamas lėšų krepšelis papildomoms naudoms šiemet siekia 1960 Eur, kai pernai – 1700 Eur vienam darbuotojui per metus.

„Drastiškų pokyčių per pastaruosius metus neįvyko, bet galime įžvelgti, kad greitesnio poveikio naudų, pavyzdžiui, kompensacijų už automobilių stovėjimą bei vienkartinių dovanų populiarumas šiek tiek sumažėjo. Pastebimai didesnė dalis įmonių siūlo ilgalaikes finansines bei sveikatinimo naudas: papildomą kaupimą III pakopos pensijų fonduose, studijų finansavimą, kvalifikacijos kėlimą bei sveikos gyvensenos skatinimą. Visa tai skirta didinti pasitenkinimą dabartine darbo vieta ir stiprinti ilgalaikį lojalumą darbdaviui“, – sako „Figure Baltic Advisory“ vykdantysis konsultantas P. Blusius.

• Saugus internetas prasideda namuose: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti jau dabar.
• Atsakė, kodėl dalis senų telefonų Lietuvoje liko be ryšio.
• Valentino dieną ragina pasisaugoti „bučinių“ keliuose.
• Šiandien „kristi lygioje vietoje“ – lengviau nei atrodo: ypač slidu.
• Romantinis sukčiavimas išlieka vienu pavojingiausių sukčiavimo būdų Lietuvoje.
• Alergija šalčiui - kas už to slypi?
• Darbuotojo valia dėl darbo sutarties nutraukimo turi susiformuoti laisvai.
• Specialistas atskleidė, kodėl lietuviai pradeda pirkti elektromobilius.
• Poligono anatomija: kaip rengiami kariniai vienetai.
• „ChatGPT“ geba pasinaudoti tik kas trečias lietuvis: kas stabdo žmones?
• Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
• Vairuojant naudojate išmanųjį laikrodį? Atsakė, ar galima taip daryti.
• Elektros kainų krizė: ką tai reiškia ūkiams ir regionams.
• Nugaros skausmas: kada padės šiluma ir judesys, o kada – tik skubi pagalba?
• Ar jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui?
• Rekordinės elektros kainos – brangiausias sausis per beveik trejus metus.
• Sausio šaltis parodė, kaip kiauri daugiabučiai švaisto šilumą.
• Šalčiai ir vaikai namuose: kokias teises turi dirbantys tėvai?
• Artėjant dideliems šalčiams: kaip atsakingai naudoti elektrą.
• Ar būstą šiandien įsigyti sunkiau nei prieš 15–20 metų? Atsakymas nustebins.
• Cepelinai, kuriuos pasigamins kiekvienas: paprasti patarimai geram rezultatui.
• Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
• Lietuviai kovos su Nipah virusu - „Northway Biotech“ pasirinkta vakcinos gamybai.
• Dėl pensijų priemokos kai kurie gavėjai vasarį gali gauti mažesnę sumą nei sausį.
• Gydymo ligoninėje dažniausiai prireikia dėl gripo komplikacijų.
• Naujas gerbėjas ar sukčius? Dirbtinio intelekto romantinės apgavystės.
• Žiema džiugina sniegu, bet atneša ir traumų: sausį po 30 žalų per dieną.
• Ruošiatės į kalnus su automobiliu? Ką svarbu žinoti nuomojantis mašiną žiemą.
• Seimo opozicijos įstatymo projektą: LRT depolitizuoti ir atskirti ūkio valdymą.
• Šildymo sąskaitos už sausį gali būti didesnės dėl žemesnės oro temperatūros.
• Gydytoja ragina nesibaiminti menopauzės: stresas, mitai, efektyviausi sprendimai.
• Šalčiai tęsiasi ir keičia taisykles: kaip prižiūrimi miestai spaudžiant speigui?
• Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas.
• Kokiais interneto ryšio mitais vis dar tikime?
• DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
• Šaltasis sezonas odai – tikras iššūkis: rekomenduojama priemonė nustebins.
• ESO pataria: kaip žiemą naudoti elektrą protingai ir sutaupyti.
• Infliacija grįžta, o už padidėjusius mokesčius sumokės galutiniai vartotojai.
• Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
• Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122