Nekilnojamojo turto rinkai toliau klestint, auga ir būsto įperkamumas

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumas antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Klestėjimas būsto rinkoje tęsiasi – butų sandorių skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo pat 2021 metų pabaigos.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Vis tik dėl įsibėgėjusio kainų augimo, būsto įperkamumas augo lėčiau, Vilniuje jis išlieka žemiau istorinio vidurkio ir yra žemiausias tarp Baltijos sostinių.

Įperkamumas auga lėčiau

„Swedbank“ skaičiavimais, vidutines pajamas gaunantys vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti kiek mažesnius nei 63 kv. m. dydžio butus, o per ketvirtį jų įperkamas plotas padidėjo 1 kvadratiniu metru. Kaune augimas buvo panašus, o gyventojų įperkamumas čia išlieka geriausias tarp didžiųjų miestų ir siekia 93 kv. m. Tuo metu Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali įsigyti kiek mažesnius, apie 91 kv. m. dydžio būstus.

Visgi, nepaisant gerėjančio įperkamumo, ekonomistai pripažįsta, kad bent kol kas gyventojų galimybės įsigyti būstą išliks prastesnės nei ilgalaikis istorinis vidurkis.

„Būsto rinkoje vis dar tęsiasi klestėjimo etapas – nuo praėjusių metų pabaigos stebime itin išaugusį rezervacijų bei sandorių skaičių. Visgi, dėl vis dar pakankamai žemo būsto įperkamumo, gyventojai neretai yra priversti koreguoti savo norus – pavyzdžiui, rinktis senesnės statybos būstus. Skaičiuojame, kad senesnės statybos būstai šiuo metu sudaro apie 70 proc. visų sandorių. Palyginimui, 2021 metais tokie sandoriai sudarė apie 50 proc. Negana to, gyventojai dažnai priversti rinktis ir mažesnius ar toliau nuo centro nutolusius būstus. Prie šių tendencijų prisideda ir gyventojų lūkesčiai, kad NT rinkoje kitais metais bus dar daugiau pirkėjų – o tai taip pat skatina ir paklausą, ir kainų augimą“ – tendencijas NT rinkoje komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

Būsto įperkamumas Vilniuje išlieka žemiausias tarp Baltijos valstybių. Taline gyventojai vidutiniškai gali įpirkti kiek daugiau nei 68 kv. m., o Rygoje, dėl itin didelio senų ir nerenovuotų daugiabučių skaičiaus, net 107 kv.m. Vis dėlto, nors įperkamumas Vilniuje ir mažiausias, sostinės pirkėjai būstą įsigyti skuba daugiausiai.

Kainų augimas paspartėjo

Nors sostinės pirminėje rinkoje neparduotų butų skaičius pasiekė rekordines aukštumas ir siekia beveik 6 tūkst., kainų augimas paspartėjo. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad liepą butai sostinėje butai buvo net 7 proc. brangesni nei prieš metus. Įsibėgėjantį būsto brangimą rodo ir Registrų Centro bei skelbimų duomenys.

„Nepaisant didelio neparduotų butų skaičiaus pirminėje rinkoje, dėl vis dar žemo įperkamumo, gyventojų dėmesys dažnai krypsta į antrinę rinką, tad čia pamažu matome ir didesnį spaudimą kainoms. Registrų Centro duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, naujų būstų kaina per metus Vilniuje augo apie 3 proc., tuo metu senesnės statybos – maždaug 8 proc.“, - komentuoja G. Ilekytė.

Panašios tendencijos matomos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei Baltijos valstybių sostinėse – sunkiai įperkama pirminė rinka lemia gerokai aktyvesnę antrinę rinką.

Nuomos grąža išlieka žemiau istorinio vidurkio

„Swedbank“ skaičiuojama nuomos grąža visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose išlieka žemesnė nei istorinis vidurkis. Šis rodiklis parodo, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės pajamos iš jo nuomos. Šiuo metu Vilniuje nuomos grąža siekia 4,7 proc., Kaune apie 5,5 proc., o Klaipėdoje – apie 5,7 procento.

„Dabartinė nuomos grąža Vilniuje ir Kaune išlieka maždaug procentiniu punktu mažesnė už istorinį vidurkį ir net sumažėjus palūkanoms nėra labai patraukli. Vis tik panašu, kad ne nuomos grąža šiuo metu yra lemiantis veiksnys investuoti į būstą. Rinkoje stiprėja lūkesčiai dėl tolimesnio kainų augimo, kurį gali paskatinti ir kitais metais išlaisvinti pensijoms taupyti pinigai“, – komentuoja N. Mačiulis.

Kaip keisis palūkanos ir būsto įperkamumas ateityje?

Prie būsto įperkamumo augimo prisidėjo ne tik sparčiai augantys atlyginimai, bet ir mažėjusios palūkanos. Su būsto paskolomis dažniausiai siejamas 6 mėnesių Euribor nuo metų pradžios sumažėjo beveik puse procentinio punkto ir šiuo metu siekia 2,1 procento. Vis tik, ekonomistų vertinimu palūkanų normos artėja prie dugno ir nebebus toks svarbus įperkamumą skatinantis veiksnys.

„Šiuo metu rinka tikisi, kad ECB bazines palūkanų normas sumažins dar vieną kartą. Vis tik stipresnis euras, atslūgstanti infliacija ir besitęsiančios eksportuotojų problemos gali paskatinti palūkanas sumažinti ir iki 1,5 procento. Tačiau labai realus scenarijus, kad kitais metais būstas brangs sparčiau nei didės vidutinis atlyginimas, tad įperkamumas gali ir nebegerėti“, – prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

• 3 internautus sužavėję receptai su žuvimi ir krevetėmis: pigu, maistinga, skanu.
• Euro zonos infliacija ir EURIBOR: ko tikėtis artimiausiu metu?
• Kur lietuviams dažniausiai prireikia skubios medicininės pagalbos?
• Už pilietiškumą – baudžia, už visuomenės skaldymą – giria: botų veikla Lietuvoje.
• Vytaras Radzevičius į senelių namus norėjo jau būdamas 20-ies.
• Seimo narė Daiva Ulbinaitė siūlo 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams.
• Sąnario keitimo operacija: kaip ji kompensuojama ir ką turi žinoti pacientas.
• Mėgstate valgyti saldžiai? Varškėčių receptas, kuris dar ilgai nenusibos.
• Kaip tinkamai paruošti elektromobilį įkrovimui žiemą: praktinis gidas.
• 3 dalykai, kuriuos reikėtų įsivertinti prieš perkant būstą.
• Automobiliai šalčio gniaužtuose: kaip kovoti su apledėjimu.
• Kai speigas užsitęsia: 10 praktiškų sprendimų šildymo sąskaitai.
• Saugus internetas prasideda namuose: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti jau dabar.
• Atsakė, kodėl dalis senų telefonų Lietuvoje liko be ryšio.
• Valentino dieną ragina pasisaugoti „bučinių“ keliuose.
• Šiandien „kristi lygioje vietoje“ – lengviau nei atrodo: ypač slidu.
• Romantinis sukčiavimas išlieka vienu pavojingiausių sukčiavimo būdų Lietuvoje.
• Alergija šalčiui - kas už to slypi?
• Darbuotojo valia dėl darbo sutarties nutraukimo turi susiformuoti laisvai.
• Specialistas atskleidė, kodėl lietuviai pradeda pirkti elektromobilius.
• Poligono anatomija: kaip rengiami kariniai vienetai.
• „ChatGPT“ geba pasinaudoti tik kas trečias lietuvis: kas stabdo žmones?
• Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
• Vairuojant naudojate išmanųjį laikrodį? Atsakė, ar galima taip daryti.
• Elektros kainų krizė: ką tai reiškia ūkiams ir regionams.
• Nugaros skausmas: kada padės šiluma ir judesys, o kada – tik skubi pagalba?
• Ar jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui?
• Rekordinės elektros kainos – brangiausias sausis per beveik trejus metus.
• Sausio šaltis parodė, kaip kiauri daugiabučiai švaisto šilumą.
• Šalčiai ir vaikai namuose: kokias teises turi dirbantys tėvai?
• Artėjant dideliems šalčiams: kaip atsakingai naudoti elektrą.
• Ar būstą šiandien įsigyti sunkiau nei prieš 15–20 metų? Atsakymas nustebins.
• Cepelinai, kuriuos pasigamins kiekvienas: paprasti patarimai geram rezultatui.
• Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
• Lietuviai kovos su Nipah virusu - „Northway Biotech“ pasirinkta vakcinos gamybai.
• Dėl pensijų priemokos kai kurie gavėjai vasarį gali gauti mažesnę sumą nei sausį.
• Gydymo ligoninėje dažniausiai prireikia dėl gripo komplikacijų.
• Naujas gerbėjas ar sukčius? Dirbtinio intelekto romantinės apgavystės.
• Žiema džiugina sniegu, bet atneša ir traumų: sausį po 30 žalų per dieną.
• Ruošiatės į kalnus su automobiliu? Ką svarbu žinoti nuomojantis mašiną žiemą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128