Miškais ateina ruduo: papasakojo, kaip prisijaukinti permainų sezoną

Rugpjūtį daugelis šeimų ima jausti artėjančio rudens nuotaikas – tiek vaikai, tiek suaugusieji turi vėl prisitaikyti prie mokyklos ar darbo režimo. Po vasaros dažnai išsibalansuojame: pasikeičia mūsų miego ritmas, mityba, o kai kuriuos pradeda varginti nerimas.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Specialistės pasakoja, kokie ženklai rodo, kad ruduo gali tapti iššūkiu, ir atskleidžia, kaip šį laiką paversti galimybe pasirūpinti savo psichologine bei fizine sveikata.

Rudens nuotaikos: kodėl sunku persiorientuoti?

„Rudens pradžioje dažnai skundžiamasi motyvacijos trūkumu, emociniu nuovargiu bei depresinėmis nuotaikomis – tai susiję su saulės šviesos sumažėjimu, grįžimu į darbą ar mokslus po vasaros atostogų. Organizmas būna atsipalaidavęs ir sunku prisitaikyti prie naujo tempo, tad labai svarbu pasirūpinti tinkama mityba, poilsiu ir emocine sveikata“, – sako BENU vaistininkė Eglė Petrulėnė.

Jai pritaria ir psichologė Ieva Dovidauskaitė-Bastienė. Pasak jos, vasarą – daug atostogų, daug pramogų ir mažiau atsakomybių, o dienos yra ilgesnės ir laisvesnės. „Mes natūraliai labiau mėgstame tai, kas malonu. Dabar tenka sugrįžti į tai, ką „reikia“ daryti ir pareigų atsiranda vis daugiau. Vėl tenka susidurti su didele grupe žmonių ir dalykais, kurie kėlė stresą prieš tai: dideliu krūviu, reikliais mokytojais ar dėstytojais, patyčiomis mokykloje“, – pastebi psichologė.

Kaip pasiruošti naujai rutinai?

Kad rudenį prisijaukintume lengviau, pasak E. Petrulėnės, svarbu iš anksto, bent dvi savaites prieš rugsėjį, imtis ruošti organizmą naujai rutinai. „Tuomet lengviau prisitaikysime prie naujo režimo. Svarbu laikytis dienos ritmo tvarkos: palaipsniui ankstinti miego laiką, planuoti subalansuotus valgius, vengti kavos bei cukraus turinčių produktų. Maisto papildus derėtų pradėti vartoti porą savaičių prieš aktyvaus sezono pradžią – ypač, jeigu jaučiamas nuovargis ir imunitetas yra nusilpęs“, – pataria vaistininkė.

Jai antrina ir I. Dovidauskaitė-Bastienė: anot psichologės, lengviau „įsivažiuoti“ po truputį, tačiau ir rudenį reikėtų nepamiršti į rutiną įtraukti poilsio ir malonių veiklų: „Šiltomis dienomis tikrai dar galima po darbų ar mokyklos pasimėgauti gamta, sportu, žaidimais lauke. Kartais galima pasėdėti prie ežero, taip po truputį atsisveikinant su vasara. Poilsis gali būti įvairus – tiek nieko neveikimas, tiek fizinės veiklos, hobiai, užsiėmimai su šeima ar draugais, dvasinės praktikos.“

Ribos, šviesa ir poilsis – sveikesnei kasdienybei

Pasak psichologės, ribų nusistatymas padės išvengti perdegimo ir pervargimo, o su vyresniais vaikais verta aptarti poilsiui ir laisvalaikiui skiriamą laiką – šitaip mokysite vaikus ateityje turėti poilsio ir darbo režimą.

„Nors temsta anksčiau, dienos šviesa svarbi emocinei būsenai palaikyti. Stenkitės kasdien bent trumpam pabūti dienos šviesoje, kad ir per pietų pertrauką. Pasirūpinkite savo fizine sveikata – pasistenkite, kad užtektų miego, skirkite dėmesio savo mitybai bei fiziniam aktyvumui. Taip pat galite išbandyti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip kvėpavimo pratimai, meditacijos, dienoraščio rašymas ar masažai. Svarbu surasti, kas padeda jums atsipalaiduoti“, – pataria I. Dovidauskaitė-Bastienė.

Emocinę sveikatą palaikyti, anot psichologės, padeda ir įvairios praktikos: dėkingumo praktika, geri darbai, dėmesingas mėgavimasis aplinka, juokas. I. Dovidauskaitė-Bastienė pabrėžia, kad ruduo taip pat gali būti tinkamas laikas refleksijai apie tai, ko norime iš ateinančių metų, kokių tikslų turime: „Tikslus galima suskirstyti į mažus žingsnelius, taip jie atrodys labiau pasiekiami ir jų įvykdymas suteiks pasitenkinimo jausmą. Motyvacijai svarbu pastebėti savo sėkmes, apdovanoti save ir už mažus pasiekimus.“

Kada kreiptis pagalbos?

Anot I. Dovidauskaitės-Bastienės, pereinamojo laikotarpio nerimas yra normali būsena, tačiau, jei jaučiate, kad jo įveikti nepavyksta, jei ilgiau nei dvi savaites vargina prasta nuotaika, energijos stygius ar miego sutrikimai, verta pasvarstyti apie specialistų pagalbą.

Vilniaus šeimos psichologijos centras kartu su Vilniaus visuomenės sveikatos biuru vykdo psichinės sveikatos gerinimo projektą „Vilnius sveikiau“ ir teikia nemokamą psichologinę pagalbą nuo vilniečiams nuo 16 metų.

Į specialistus, anot psichologės, taip pat verta kreiptis tuomet, jei sunku susikaupti, pasikeičia apetitas, nebedomina anksčiau malonumą kėlusios veiklos, sunku prisiversti atlikti lengvai įveikiamas užduotis, atsiranda beprasmybės jausmas.

Vitaminai ir natūralūs pagalbininkai

E. Petrulėnė primena, kad trumpėjant dienoms emocinę ir fizinę sveikatą palaikyti padeda vitaminas D – jo trūkumas siejamas su energijos stoka ir prastesne nuotaika bei miego sutrikimais. „Taip pat svarbūs yra B grupės vitaminai, ypač – vitaminai B6 ir B12 bei folio rūgštis. Šie mikroelementai padeda palaikyti nervų sistemos veiklą ir mažina nuovargį. Kitas svarbus mikroelementas yra magnis, kuris veikia atpalaiduojančiai, mažina stresą“, – teigia vaistininkė.

Pasak E. Petrulėnės, paauglių ir suaugusiųjų poreikiai pereinamuoju laikotarpiu skiriasi: vaikams ir paaugliams dažnai reikia su augimo, pažinimo, dėmesio koncentracijos funkcija susijusių vitaminų ir mikroelementų, todėl Omega-3 riebalų rūgštys, kalcis, geležis, magnis ir vitaminas D yra ypač svarbūs.

„Tuo tarpu suaugusiems svarbus platesnis spektras – nuo energiją palaikančių B grupės vitaminų iki antioksidantų bei adaptogenų. Juos renkantis, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku“, – sako E. Petrulėnė.

Vaistininkė pabrėžia, jog kovoti su stresu, nuovargiu ir gerinti nuotaiką padeda ir natūralios priemonės – adaptogeniniai augalai, tokie kaip rausvoji rodiolė, ašvaganda ar ženšenis. „Jie padeda organizmui lengviau prisitaikyti prie stresinių situacijų. Taip pat naudingi ir vaistažolių preparatai – melisos, levandos, valerijonai. Jie ramina ir gerina miego kokybę“, – teigia E. Petrulėnė.

„Tamro Baltics“ yra viena iš pirmaujančių farmacijos didmeninės ir mažmeninės prekybos farmacijos produktais įmonių Baltijos regione, vykdanti veiklą per beveik 440 BENU vaistinių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. BENU vaistinių klientai gali rinktis iš plataus nuosavo prekių ženklų produktų asortimento, taip pat pasinaudoti plačiu papildomų vaistinės teikiamų paslaugų spektru. BENU dirbantys specialistai savo lankytojus aptarnauja rūpestingai ir kvalifikuotai, teikia profesionalias konsultacijas sveikatos klausimais.

• Mėsa tiesiog kris nuo kaulų, o išleisite mažai: patarimai ir gudrybės.
• Pigūs pasiūlymai gali kainuoti brangiai: kaip atpažinti netikras e. parduotuves?
• Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
• Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą.
• Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos.
• „DPD Lietuva“ vilkikai pradėjo važiuoti atsinaujinančiu kuru.
• Vienas įvykis – dešimtys tūkstančių eurų nuostolių: gyventojai dažniau pasimoko.
• Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas.
• Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas.
• Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes.
• Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka.
• Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių.
• Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę.
• Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
• Mama brolį mylėjo labiau.
• Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių.
• Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
• 7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį. Kaip jų išvengti?
• Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
• LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas.
• Vienas rytinis įprotis, kurį pamiršta dauguma, gali pakeisti jūsų virškinimą.
• Į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę.
• Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
• Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis.
• Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos daugiau suklastotų skambučių.
• Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys.
• Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
• Estų ekonomistas apie ateinančius metus: Lietuva turi akivaizdžių pranašumų.
• S. Mačiulskytė apie Parkinsono ligą: „Mano mokslo kompasas – asmeninė patirtis“.
• LRT auditas: socialinės garantijos, turinio prieinamumas ir pirkimai.
• Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?
• 3 receptai su jūriniu ešeriu, kurie nustebins net tuos, kurie nemėgsta žuvies.
• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56