Miškais ateina ruduo: papasakojo, kaip prisijaukinti permainų sezoną

Rugpjūtį daugelis šeimų ima jausti artėjančio rudens nuotaikas – tiek vaikai, tiek suaugusieji turi vėl prisitaikyti prie mokyklos ar darbo režimo. Po vasaros dažnai išsibalansuojame: pasikeičia mūsų miego ritmas, mityba, o kai kuriuos pradeda varginti nerimas.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Specialistės pasakoja, kokie ženklai rodo, kad ruduo gali tapti iššūkiu, ir atskleidžia, kaip šį laiką paversti galimybe pasirūpinti savo psichologine bei fizine sveikata.

Rudens nuotaikos: kodėl sunku persiorientuoti?

„Rudens pradžioje dažnai skundžiamasi motyvacijos trūkumu, emociniu nuovargiu bei depresinėmis nuotaikomis – tai susiję su saulės šviesos sumažėjimu, grįžimu į darbą ar mokslus po vasaros atostogų. Organizmas būna atsipalaidavęs ir sunku prisitaikyti prie naujo tempo, tad labai svarbu pasirūpinti tinkama mityba, poilsiu ir emocine sveikata“, – sako BENU vaistininkė Eglė Petrulėnė.

Jai pritaria ir psichologė Ieva Dovidauskaitė-Bastienė. Pasak jos, vasarą – daug atostogų, daug pramogų ir mažiau atsakomybių, o dienos yra ilgesnės ir laisvesnės. „Mes natūraliai labiau mėgstame tai, kas malonu. Dabar tenka sugrįžti į tai, ką „reikia“ daryti ir pareigų atsiranda vis daugiau. Vėl tenka susidurti su didele grupe žmonių ir dalykais, kurie kėlė stresą prieš tai: dideliu krūviu, reikliais mokytojais ar dėstytojais, patyčiomis mokykloje“, – pastebi psichologė.

Kaip pasiruošti naujai rutinai?

Kad rudenį prisijaukintume lengviau, pasak E. Petrulėnės, svarbu iš anksto, bent dvi savaites prieš rugsėjį, imtis ruošti organizmą naujai rutinai. „Tuomet lengviau prisitaikysime prie naujo režimo. Svarbu laikytis dienos ritmo tvarkos: palaipsniui ankstinti miego laiką, planuoti subalansuotus valgius, vengti kavos bei cukraus turinčių produktų. Maisto papildus derėtų pradėti vartoti porą savaičių prieš aktyvaus sezono pradžią – ypač, jeigu jaučiamas nuovargis ir imunitetas yra nusilpęs“, – pataria vaistininkė.

Jai antrina ir I. Dovidauskaitė-Bastienė: anot psichologės, lengviau „įsivažiuoti“ po truputį, tačiau ir rudenį reikėtų nepamiršti į rutiną įtraukti poilsio ir malonių veiklų: „Šiltomis dienomis tikrai dar galima po darbų ar mokyklos pasimėgauti gamta, sportu, žaidimais lauke. Kartais galima pasėdėti prie ežero, taip po truputį atsisveikinant su vasara. Poilsis gali būti įvairus – tiek nieko neveikimas, tiek fizinės veiklos, hobiai, užsiėmimai su šeima ar draugais, dvasinės praktikos.“

Ribos, šviesa ir poilsis – sveikesnei kasdienybei

Pasak psichologės, ribų nusistatymas padės išvengti perdegimo ir pervargimo, o su vyresniais vaikais verta aptarti poilsiui ir laisvalaikiui skiriamą laiką – šitaip mokysite vaikus ateityje turėti poilsio ir darbo režimą.

„Nors temsta anksčiau, dienos šviesa svarbi emocinei būsenai palaikyti. Stenkitės kasdien bent trumpam pabūti dienos šviesoje, kad ir per pietų pertrauką. Pasirūpinkite savo fizine sveikata – pasistenkite, kad užtektų miego, skirkite dėmesio savo mitybai bei fiziniam aktyvumui. Taip pat galite išbandyti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip kvėpavimo pratimai, meditacijos, dienoraščio rašymas ar masažai. Svarbu surasti, kas padeda jums atsipalaiduoti“, – pataria I. Dovidauskaitė-Bastienė.

Emocinę sveikatą palaikyti, anot psichologės, padeda ir įvairios praktikos: dėkingumo praktika, geri darbai, dėmesingas mėgavimasis aplinka, juokas. I. Dovidauskaitė-Bastienė pabrėžia, kad ruduo taip pat gali būti tinkamas laikas refleksijai apie tai, ko norime iš ateinančių metų, kokių tikslų turime: „Tikslus galima suskirstyti į mažus žingsnelius, taip jie atrodys labiau pasiekiami ir jų įvykdymas suteiks pasitenkinimo jausmą. Motyvacijai svarbu pastebėti savo sėkmes, apdovanoti save ir už mažus pasiekimus.“

Kada kreiptis pagalbos?

Anot I. Dovidauskaitės-Bastienės, pereinamojo laikotarpio nerimas yra normali būsena, tačiau, jei jaučiate, kad jo įveikti nepavyksta, jei ilgiau nei dvi savaites vargina prasta nuotaika, energijos stygius ar miego sutrikimai, verta pasvarstyti apie specialistų pagalbą.

Vilniaus šeimos psichologijos centras kartu su Vilniaus visuomenės sveikatos biuru vykdo psichinės sveikatos gerinimo projektą „Vilnius sveikiau“ ir teikia nemokamą psichologinę pagalbą nuo vilniečiams nuo 16 metų.

Į specialistus, anot psichologės, taip pat verta kreiptis tuomet, jei sunku susikaupti, pasikeičia apetitas, nebedomina anksčiau malonumą kėlusios veiklos, sunku prisiversti atlikti lengvai įveikiamas užduotis, atsiranda beprasmybės jausmas.

Vitaminai ir natūralūs pagalbininkai

E. Petrulėnė primena, kad trumpėjant dienoms emocinę ir fizinę sveikatą palaikyti padeda vitaminas D – jo trūkumas siejamas su energijos stoka ir prastesne nuotaika bei miego sutrikimais. „Taip pat svarbūs yra B grupės vitaminai, ypač – vitaminai B6 ir B12 bei folio rūgštis. Šie mikroelementai padeda palaikyti nervų sistemos veiklą ir mažina nuovargį. Kitas svarbus mikroelementas yra magnis, kuris veikia atpalaiduojančiai, mažina stresą“, – teigia vaistininkė.

Pasak E. Petrulėnės, paauglių ir suaugusiųjų poreikiai pereinamuoju laikotarpiu skiriasi: vaikams ir paaugliams dažnai reikia su augimo, pažinimo, dėmesio koncentracijos funkcija susijusių vitaminų ir mikroelementų, todėl Omega-3 riebalų rūgštys, kalcis, geležis, magnis ir vitaminas D yra ypač svarbūs.

„Tuo tarpu suaugusiems svarbus platesnis spektras – nuo energiją palaikančių B grupės vitaminų iki antioksidantų bei adaptogenų. Juos renkantis, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku“, – sako E. Petrulėnė.

Vaistininkė pabrėžia, jog kovoti su stresu, nuovargiu ir gerinti nuotaiką padeda ir natūralios priemonės – adaptogeniniai augalai, tokie kaip rausvoji rodiolė, ašvaganda ar ženšenis. „Jie padeda organizmui lengviau prisitaikyti prie stresinių situacijų. Taip pat naudingi ir vaistažolių preparatai – melisos, levandos, valerijonai. Jie ramina ir gerina miego kokybę“, – teigia E. Petrulėnė.

„Tamro Baltics“ yra viena iš pirmaujančių farmacijos didmeninės ir mažmeninės prekybos farmacijos produktais įmonių Baltijos regione, vykdanti veiklą per beveik 440 BENU vaistinių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. BENU vaistinių klientai gali rinktis iš plataus nuosavo prekių ženklų produktų asortimento, taip pat pasinaudoti plačiu papildomų vaistinės teikiamų paslaugų spektru. BENU dirbantys specialistai savo lankytojus aptarnauja rūpestingai ir kvalifikuotai, teikia profesionalias konsultacijas sveikatos klausimais.

• Techninių įgūdžių negana: kaip darbdaviui pamatyti tai, ko neparodo CV?
• Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: nauja sukčiavimo schema.
• II pakopos lėšas atsiėmę gyventojai jų įdarbinti neskuba.
• Saugumo jausmas gali klaidinti: įspėja dėl dažnai nuvertinamų rizikų namuose.
• Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą.
• Kodėl privataus detektyvo paslaugų kainos gali labai skirtis?
• Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
• Energijos rijikas namuose gali būti ne senas prietaisas, o jo nustatymas.
• VU chemikų sukurtas metodas gali paspartinti naujų vaistų kūrimą.
• VU Fizikos fakulteto mokslininkai siekia įminti perovskitų paslaptis.
• Dyzelinui brangstant: kiek galima sutaupyti važiuojant elektra?
• Lietuva užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimtmečiui: didesnis kainų stabilumas.
• Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
• Atsistojus tenka įsikibti, nes aptemsta akyse? Šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
• DI bumas toliau brangina IT infrastruktūrą: kainos per metus šoktelėjo.
• Prezidentas: JAV kariai jau pakeliui į Lietuvą.
• Tekste nėra nė vieno žodžio. Ką jame perskaito vaikai?
• Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
• RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
• Tarp darbuotojų ryškėja atskirtis: kokių įgūdžių prireiks norint neatsilikti?
• Ukmergės gamykla ruošiasi auginti komandą iki 400 žmonių.
• Nelegalus darbas statybų sektoriuje: individualios veiklos pažyma neapsaugo.
• Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti stovėjęs automobilis?
• Darbo skelbimo nebeužtenka: kas veikia ieškant specialistų.
• Vaikas išvėmė vaistus: sugirdyti dozę dar kartą ar laukti kito vartojimo?
• Rusijos GPS trikdžiams suvaldyti „Bitė“ įsigijo atominį laikrodį.
• „Nėra ką valgyti“, nors šaldytuvas pilnas: kodėl taip nutinka ir ką daryti?
• Sukčiai apie jus gali žinoti daugiau, nei manote: įvardijo 5 pagrindines schemas.
• Verslo atsparumas „Dienai X“: nuo atsarginių kopijų iki veiklos tęstinumo.
• Kai vaikai moko senjorus, o senjorai – vaikus: skirtingos kartos kartu.
• Kodėl vaikas skriaudžia kitus?
• Pirmas nuosavas būstas: ką svarbu žinoti renkantis elektros tiekimo planą?
• Privačios gydymo įstaigos siekia toliau veikti su sistema.
• Jūsų televizorius – lyg meno kūrinys: profesionalus televizorių pakabinimas.
• DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo rizikas.
• Nauja šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
• Kaip paruošti mėgstamus patiekalus be mėsos? Nustebins skonis ir žema kaina.
• Darbuotojai išeina ne dėl atlyginimo: priežastis – prastas vadovavimas.
• Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
• Įrankis naujas, įpročiai seni: kodėl DI įdiegimas dar negarantuoja produktyvumo?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140