Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?

Prasidedant mokslo metams daugelis tėvų ima svarstyti, kiek kišenpinigių skirti savo vaikams ir kaip išmokyti juos tinkamai elgtis su pinigais. Patarimais, kaip palaipsniui įtraukti vaikus į atsakingą pinigų valdymą, dalijasi „Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Anot ekspertės, svarbu kuo anksčiau pradėti vaikams pasakoti apie kasdienius pirkinius, patiriamas išlaidas ir taupymo galimybes. Jos įsitikinimu, finansinės temos turėtų būti aptariamos ne tada, kai pastebimas neatsakingas elgesys, o gerokai anksčiau.

„Didžiausią įtaką vaikų finansinio raštingumo ugdymui daro tėvai. Pokalbius apie pinigus verta įtraukti į kasdienes situacijas, kad vaikas finansų pasaulį pažintų natūraliai, o ne tik spręsdamas problemas. Suprasdamas, kaip šeimoje planuojamos išlaidos, vaikas gali pasijusti svarbus, įsitraukti į sprendimų priėmimą, ilgainiui tai augina finansinę atsakomybę ir pasitikėjimą savimi“, – teigia A. Mincienė.

Tinkamiausias metas – pramokus skaičiuoti

Pasak A. Mincienės, nėra vieno teisingo amžiaus, kada pradėti vaikui duoti kišenpinigių. Vis dėlto tinkamiausias metas – kai jis ar ji jau geba skaičiuoti ir suprasti paprasčiausius pinigų mainų principus. Tuomet kiekvienas kasdienis pirkinys ar pokalbis apie šeimos išlaidas tampa puikia galimybe paaiškinti, kaip veikia finansai, kodėl išlaidas verta planuoti ir pinigus taupyti.

„Kur kas vertingiau vaiką paskatinti pačiam taupyti konkrečiam pirkiniui, pavyzdžiui, dviračiui ar telefonui, nei tuoj pat patenkinti visus jo norus. Taip formuojamas suvokimas, kad didesniems daiktams reikia taupyti ilgiau, o jų pirkimo metas priklauso nuo atidėtos sumos ir daikto vertės. Vaikui įsigijus trokštamą daiktą iš savo sutaupytų pinigų, pasitenkinimas būna didesnis, kartu geriau suvokiama pinigų bei daiktų vertė“, – aiškina A. Mincienė.

Be to, su savo atžala galite sutarti, kokius darbus jis atliks už atlygį. Mažesniems vaikams labiau tinka ne piniginis, o simbolinis skatinimas – žvaigždutės, „šypsenėlės“, pliusiukai ar bet kokia kita simbolinė valiuta. Ją galima sukaupti ir iškeisti į mažą prizą, pavyzdžiui, naują žaislą ar animacinio filmo peržiūrą.

Kartu išsikelkite finansinius tikslus

Vėliau, kad vaikai pradėtų dar labiau domėtis finansais, galite juos įtraukti į bendrus šeimos finansinius tikslus. Geras to pavyzdys – kelionės planavimas. Su vaiku galima susitarti, kokią išlaidų dalį jis ar ji padengs iš savo santaupų.

„Kišenpinigiai yra tinkamiausia priemonė finansiniam raštingumui lavinti, kadangi jie leidžia vaikui pažinti pinigų vertę ir valdyti savo išlaidas. Nustatydami jų dydį atsižvelkite į šeimos biudžetą. Pinigus galima duoti kartą per mėnesį arba padalyti į kelias mažesnes sumas ir duoti dažniau. Kiekis ir davimo dažnumas turėtų priklausyti nuo vaiko amžiaus – jaunesniems vaikams patartina pradėti nuo kelių dienų sumos“, – teigia ekspertė.

A. Mincienė priduria, kad jei vaikas išleidžia kišenpinigius anksčiau nei numatyta, papildomai jų duoti nereikėtų. Svarbu nuosekliai laikytis susitarimo dėl sumos ir davimo laiko.

„Stebėkite, kaip vaikas leidžia savo pinigus. Jei mėnesiui skirtą sumą jis išleidžia per savaitę, pasikalbėkite, kaip geriau suplanuoti savo biudžetą ir vengti neapgalvotų pirkinių. Labai svarbu, kad vaikai nuo mažens suprastų: atsakingas pinigų valdymas yra būtina mūsų kasdienybės dalis“, – pabrėžia „Luminor“ banko ekspertė.

• Mėsa tiesiog kris nuo kaulų, o išleisite mažai: patarimai ir gudrybės.
• Pigūs pasiūlymai gali kainuoti brangiai: kaip atpažinti netikras e. parduotuves?
• Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
• Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą.
• Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos.
• „DPD Lietuva“ vilkikai pradėjo važiuoti atsinaujinančiu kuru.
• Vienas įvykis – dešimtys tūkstančių eurų nuostolių: gyventojai dažniau pasimoko.
• Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas.
• Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas.
• Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes.
• Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka.
• Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių.
• Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę.
• Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
• Mama brolį mylėjo labiau.
• Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių.
• Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
• 7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį. Kaip jų išvengti?
• Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
• LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas.
• Vienas rytinis įprotis, kurį pamiršta dauguma, gali pakeisti jūsų virškinimą.
• Į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę.
• Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
• Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis.
• Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos daugiau suklastotų skambučių.
• Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys.
• Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
• Estų ekonomistas apie ateinančius metus: Lietuva turi akivaizdžių pranašumų.
• S. Mačiulskytė apie Parkinsono ligą: „Mano mokslo kompasas – asmeninė patirtis“.
• LRT auditas: socialinės garantijos, turinio prieinamumas ir pirkimai.
• Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?
• 3 receptai su jūriniu ešeriu, kurie nustebins net tuos, kurie nemėgsta žuvies.
• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56