Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?

Atrodo, kas gi blogo viename balione? Jis lengvas, spalvingas, džiugina vaikus (kartais ir suaugusiuosius) ir sukuria šventinę nuotaiką. Tačiau paleisti į dangų helio balionai niekur neišnyksta – jie tik nukeliauja kažkur toliau, suyra labai lėtai ir per tą laiką padaro didelę žalą.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Dažnai pardavėjai tvirtina, kad balionai yra „ekologiški“, „suyra kaip lapai“ ir nedaro poveikio aplinkai. Tačiau kritinis mąstymas reikalauja atsakymo į paprastus klausimus, kuriuos sau turėtų užduoti tiek pirkėjai, tiek pardavėjai:

1. Ar ekologiški balionai negali padaryti žalos paukščiams pakilę į dangų?
2. Ar patekę į jūrą balionai negali padaryti žalos jūros gyvūnams?
3. Per kiek laiko balionai suyra natūralioje aplinkoje?
4. Per kiek laiko balionai suyra vandenyje?
5. Ar balionų suirimas, kaip teigiama, „kaip lapai“, reiškia visišką medžiagos išnykimą?
6. Į kokio dydžio daleles balionai suyra?
7. Ar irdami balionai neišskiria aplinkai kenksmingų medžiagų?

„Dalis balionų gamintojų ir pardavėjų teigia, kad jų parduodami latekso balionai biologiškai skaidūs, bet moksliniai tyrimai parodė, kad biologinio skilimo procesui trukdo gamybos procese naudojamos cheminės medžiagos, užtikrinančios, kad balionai kurį laiką išsilaikytų nesprogę, išsitemptų iki reikiamo dydžio. Todėl dažniausiai ant tokių gaminių pateikiami užrašai „biologiškai skaidus“ yra tik žaliojo smegenų plovimo pavyzdys. Įsigydamas balionų, pirkėjas turėtų būti atidus, sąmoningas ir kritiškai vertinti ant pakuotės pateikiamą informaciją“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Tichomirova.
Balionų tarša Baltijos jūroje

Ekspedicijos „Save The Baltic Sea“ metu, žygiuojant aplink Baltijos jūrą, beveik kiekvienos šalies pakrantėse radome balionų liekanų su plastikinėmis virvelėmis. Tai rodo, kad ši tarša yra tarptautinė problema, o ne vienos šalies neatsakingo elgesio pasekmė.
Kiek tokių balionų dar neišmesta į krantą? Kiek gyvūnų įsipainiojo į šias atliekas ar jas prarijo? Radome balionų su skirtingų kalbų užrašais, todėl galima teigti, kad į Baltijos jūrą balionai atklysta ir iš kitų šalių.
Baltijos jūra yra ypač jautri taršai – tai uždara, beveik neužsiverianti ekosistema, kur teršalai išsilaiko daug ilgiau nei atvirose jūrose. Mikroplastikas čia kaupiasi dugne, žuvyse, jūros paukščiuose ir galiausiai grįžta į mūsų lėkštes per maisto grandinę.
Atliekos gamtoje – ilgaamžė problema

Balionai, paleisti į dangų, nukrenta į laukus, miškus, upes ar jūrą. Jie suyra tik po dešimtmečių, bet tai nereiškia, kad išnyksta be pėdsakų. Daugelis žmonių, išgirdę žodį suyra, klaidingai supranta, jog problema dingsta. Iš tikrųjų balionai skyla į vis mažesnes daleles, kurios tampa mikroplastiku – jos išlieka aplinkoje šimtmečius, patenka į dirvožemį, vandenį ir gyvų organizmų kūnus. Tad „suirimą“ derėtų suvokti kaip užsitęsusį teršimo procesą, o ne problemos sprendimą. Balionų virvelės, gaminamos iš plastiko, aplinkoje išlieka dar ilgiau.
Gyvūnų kančios dėl balionų

Paukščiai, žuvys ir kiti gyvūnai balionų likučius supainioja su maistu.

Nuriję užspringsta arba žūva.

Juostelės painiojasi ant sparnų, kojų ar kaklų, sukeldamos kančias.

Vandenyse ši problema dar didesnė – gyvūnai ne tik užstringa, bet ir apsinuodija.
Rizika žmonių sveikatai

Įkvėptas helis gali sukelti deguonies trūkumą ir net sąmonės praradimą. Tai ypač pavojinga vaikams.

Suirus balionams susidaro mikroplastikas, kuris patenka į vandenį ir dirvožemį. Iš ten jis patenka į mūsų organizmus įvairiais keliais – ne tik per žuvį ar jūros gėrybes, bet ir per augalinį maistą, užaugusį užterštoje dirvoje, per geriamąjį vandenį, netgi per pieno produktus ar mėsą. Be to, mikroplastiko dalelės sklando ore, tad jų neišvengiamai įkvepiame kiekvieną dieną. Tai reiškia, kad mikroplastikas nuolat cirkuliuoja mūsų aplinkoje ir nei vienas žmogus nėra nuo jo apsaugotas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad mikroplastiko randama net moterų placentoje ir naujagimių organizmuose. Šios dalelės trikdo hormonų veiklą ir siejamos su įvairiomis lėtinėmis ligomis.
Helis – ribotas ir svarbus išteklis

Helis nėra atsinaujinantis, jis Žemėje susidaro itin lėtai. Šis išteklis būtinas medicinoje (pvz., magnetinio rezonanso aparatams), moksle ir technologijose.

JAV vien 2023 m. sunaudojo apie 79 mln. m³ helio, daugiausia medicinai ir pramonei, tačiau dalis vis dar išeikvojama balionams. Pasaulinis poreikis sparčiai auga – prognozuojama, kad iki 2035 m. jis beveik padvigubės. Helio atsargos ribotos: JAV turi apie 20 mlrd. m³, tačiau jau dabar pasaulis patiria tiekimo krizes ir kainų šuolius.

Naudoti jį trumpalaikei pramogai – tai ne tik švaistymas, bet ir rizika ateities medicinai bei technologijoms.
Ekonominis ir klimato poveikis

Balionų gamyba reikalauja iškastinio kuro, žaliavų ir energijos.

Jų naudojimo laikas – vos kelios valandos, o atliekos išlieka dešimtmečius.

Atliekų surinkimas ir tvarkymas kainuoja visuomenei.

Kiekvienas balionas turi savo anglies dioksido pėdsaką ir prisideda prie klimato kaitos.
Švietimo misija – ką rodome vaikams?

Mokyklose rugsėjo 1-ąją ar kitų švenčių metu paleidžiami balionai siunčia klaidingą žinią: „šventė = šiukšlės gamtoje“. Vaikai mokosi iš mūsų veiksmų. Jei suaugusieji teršia aplinką dėl „trumpo efekto“, tokį modelį jie perims ir ateityje.

„Prigimtinį vaiko norą tyrinėti savo natūralią aplinką dažnai blokuojame dirbtiniais daiktais – plastikiniais žaislais, balionais, technologijomis. Taip vaikui atimama galimybė formuoti ilgalaikį emocinį, dvasinį ir socialinį ryšį su gamta, kuris yra būtinas jo sveikam vystymuisi. Vaikai labiausiai brangina ne daiktus, o galimybę tyrinėti pasaulį natūraliai – lakstyti basomis, stebėti vabaliukus, ragauti uogas, žaisti balose ir patirti artumą su tėvais bei bendruomene. Dirbtiniai pakaitalai džiugina tik trumpam, o ilgainiui silpnina emocinį pasaulio suvokimą,“ – sako aplinkosauginio švietimo edukacijų organizatorė, Europos klimato pakto ambasadorė Sandra Galdikaitė.

Šventinę nuotaiką galima kurti kitaip: muilo burbulais, mokinių piešiniais ir darbais, rankų darbo dekoracijomis, muzika, šokiais, kūrybinėmis iniciatyvomis, vėjo malūnėliais ar kitais daugkartiniais sprendimais. Tokie pasirinkimai moko vaikų atsakomybės, kūrybiškumo ir tikrųjų vertybių.
Išvados

Helio balionai nėra nekaltas pramoginis atributas. Jie:

- daro žalą gamtai, gyvūnams ir žmonėms;

- švaisto ribotus išteklius;

- turi ekonominį ir klimato poveikį;

- moko jaunąją kartą klaidingų vertybių.

Ne veltui daugelyje pasaulio šalių helio balionų leidimas jau yra uždraustas. Lietuva dar turi galimybę pasirinkti – keisti savo įpročius ir patiems rodyti gerą pavyzdį.

Mūsų atsakomybė – palikti vaikams švarią, sveiką ir gyventi tinkamą planetą. Šventė gali būti graži, kūrybiška ir tvari – be balionų.

Straipsnį parengė Labdaros ir paramos fondo „Išsaugokime Baltiją“ vadovas Giedrius Bučas

• Seimas spręs dėl laikino akcizo degalams sumažinimo.
• Gynybos ministrų pareiškimas: būtina skubiai stiprinti oro gynybą.
• Lietuviai gandrus stebi kitaip nei anksčiau: kas pasikeitė?
• Lietuviai rado išeitį: vietoje brangių butų statosi namus.
• Motociklininkai grįžta į kelius: kodėl sezono pradžia pavojingiausia?
• Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
• Kelionė – didelis efektas: per atostogas moksleiviams neužtenka poilsio namuose?
• Prasidėjo laikotarpis, kai žmogaus veikla miškuose griežtai ribojama.
• Ar didesni pinigai priverstų lietuvius gimdyti daugiau vaikų?
• Du atlyginimai ir jokių vaikų: renkantis būstą tai mažesnė rizika bankui.
• Kuro kainos kyla: ar bandymas jas suvaldyti nesukels dar didesnės krizės?
• Lietuva vėl suks laikrodžių rodykles: kada nustosime tai daryti?
• Ar lietuviams namuose viskas krenta iš rankų?
• Aušra Veselovaitė: didžiausios procesinės klaidos, kurios kainuoja bylą.
• Rekordiniai 2025-ieji: aukso paklausa ir kaina pasiekė istorines aukštumas.
• Bebrai – gamtos inžinieriai, kurių pavasarinė veikla kelia iššūkių.
• Pavasarį skubėti keisti padangų nebūtina.
• Kiaulienos sprandinė Velykoms: išbandykite paprastai paruošiamą vokišką receptą.
• Išpopuliarėjęs pigus receptas tiks ir kasdienai, ir lengvesnėms Velykoms.
• Ginkluotės gamykla žengia į naują etapą: kulkų gamyba tampa savarankiška.
• Kaip persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
• Vaikų miego problemos – ką daryti? Psichologės rekomendacijos.
• Ar tikrai dantų implantas gali tarnauti visą gyvenimą?
• Naftos kainų šuolis: kada geopolitinė įtampa tampa ekonomine rizika?
• Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime.
• Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
• Ilgaamžiškumo sąlyga – kokybiškas miegas: kaip sau padėti?
• A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
• Kaziuko mugėje – tikras tautų katilas: lankėsi ir tolimesnių šalių gyventojai.
• Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
• Moterys „vyriškose“ profesijose – jungia laidus ir laužo stereotipus.
• Du mitai apie hibridinius automobilius, kurie vis dar gajūs.
• Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
• Įvaldžius DI – didesnis atlyginimas: L. Keraičio patarimai.
• Artėjant potvyniui: ko imtis, kad namai kuo mažiau nukentėtų.
• Ne kiekvienas butas – gera investicija: kas lemia kainos augimą.
• Viena kiaulienos nugarinė – trys patiekalai: taupu, tvaru ir paprasta.
• Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo.
• Žygimantas Mauricas. Kas Irano kare sumokės didžiausią kainą?
• Sukčiai vis įžūlesni: imituoja realių verslo įmonių platformas internete.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136