Telefoniniai sukčiai prabyla artimųjų balsais: DI jau perprato lietuvių kalbą

Žmogui nežinomu numeriu paskambina brolis ir teigia, kad pateko į avariją, jam neva reikia pinigų automobilio remontui. Pokalbis ir situacija atrodo įprasta, bet jam skambina apgavikas, kuris naudoja dirbtinio intelekto (DI) balso klastotės įrankius.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Tapatybės vagystės išteklių centro (TVIC) duomenimis, visame pasaulyje tokių skambučių skaičius per metus išaugo net pusantro karto (148 proc.). Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, teigia, kad Lietuvą taip pat pasiekia tokios klastotės.

„DI klastočių įrankiai veikia efektyviau ir yra labiau prieinami. Jie mokosi nebe iš didelio duomenų kiekio, o iš konkrečių asmens vaizdo ar garso įrašų internete, todėl mūsų gimtoji kalba sukčiams jau yra įkandama. Anksčiau tokios apgaulės Lietuvoje buvo labai retas atvejis, bet dabar sukčiai jau gali naudoti suklastotus artimųjų garso įrašus“, – sako D. Povilaitis.

Vagišių apgavystės, kuriose jie pasitelkia DI balso klastotes, tampa vis dažnesnės. TVIC duomenimis, daugiau nei trečdalyje (34 proc.) užregistruotų apgavysčių atvejų sukčiai naudojo DI įrankius. Iš tiesų, DI čia atlieka dvigubą vaidmenį: jis ne tik suklastoja balsą, bet ir analizuoja viešai prieinamus duomenis, kad surastų potencialias aukas. Taip vagišiai atrenka žmones, kurie pagal savo amžių ar pomėgius gali lengviau patikėti DI apgaule.

DI balso sintezės technologija leidžia vienam žmogui prabilti kito žmogaus balsu. Ši technologija gali pokalbio metu uždėti balso skambesio filtrą ir taip apgavikas per telefoną gali kalbėti tarsi kitas žmogus. Tokių skambučių jau sulaukia Jungtinės Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių gyventojai.

Sukčiai nuolatos tobulėja, jų taktika išlieka ta pati – žaisti žmonių emocijomis. Kibernetinio saugumo bendrovės „F-Secure“ ataskaitoje teigiama, kad per 2025 metus dar labiau padažnės vagišių skambučiai, kuriose jie naudoja DI, tad reikės naujų, dar išmanesnių apsaugos priemonių. Ataskaitoje teigiama, kad sukčių DI balso klastotes būtų galima atpažinti naudojant garso analizės įrankius.

Pokalbio scenarijus

Skambučio metu apgavikas tyčia kelia paniką, nes tada asmuo neturi laiko mąstyti kritiškai ir pastebėti nenatūralų kalbėjimo būdą. Lietuviškai kalbantys sukčiai šiuo metu naudoja DI klastočių balso įrašus ir frazes, kurias jie pasiruošia iš anksto. Dėl to pirmosios dvi skambučio minutės yra ypač svarbios apgavikams, nes jų metu žmogus dažnai reaguoja taip, kaip vagišius tikisi.

Anot D. Povilaičio, jeigu žmogus įtaria, kad jam paskambino vagišius, kuris naudoja DI balso klastotę, verta sustoti ir padėti ragelį. Nesvarbu, kokia skubi atrodo situacija, naudinga pačiam susiekti su artimuoju žinomu telefono numeriu ir pasiteirauti apie neįprastą skambutį.

„Jei norite patikrinti, ar kalbate tikrai su tuo asmeniu, galite paklausti tokio dalyko, kurį žinotų tik jums artimas žmogus. Pavyzdžiui, pasiteirauti „koks jūsų tetos šuns vardas?“. Su šeimos nariais taip pat galite susitarti tam tikrą slaptažodį ar raktinę frazę, kurią žinote tik jūs“, – teigia „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.

Sukčiai dažnai labai paviršutiniškai susipažįsta su žmonėmis, kuriuos ketina apgauti. Jie dažnai nežino, kokia asmens šeiminė padėtis, todėl greičiausiai vagišius nežinos ir visų artimųjų vardų. Tokie asmeniški klausimai arba susitartos raktinės frazės gali padėti atpažinti, ar skambina tikras žmogus, ar tik apgavikas kalba jo balsu.

Saugumas – kiekvieno rankose

Virdžinijos Universiteto mokslininkų teigimu, dauguma DI įrankių mokosi atkartoti balsą iš viešų garso įrašų socialiniuose tinkluose. Kuo mažiau kokybiškų balso įrašų sukčius galės rasti, tuo sunkiau jam bus kokybiškai suklastoti žmogaus balsą ir skambučio metu apsimesti kitu asmeniu.

„Sukčių apgaulės tampa vis suktesnės, tad ir operatoriai imasi papildomų saugumo priemonių, kurios yra nuolatos tobulinamos. Vien per pirmąjį 2025 m. pusmetį „Telia“ jau sustabdė beveik 3 milijonus telefoninių sukčių skambučių. Tokius skambučius, ypač iš užsienio, sistema tikrina papildomais analizės filtrais, kurie padeda atpažinti vagišius“, – sako kibernetinio saugumo vadovas.

Kai žmogus praneša apie įprastą ar „išmanų“ sukčių skambutį, operatorius gali užfiksuoti telefono numerį, iš kurio skambino vagišius. Nuo metų pabaigos Lietuvoje operatoriai galės šia informacija pasidalinti tarpusavyje. Tai leis koordinuotai blokuoti sukčių bandymus susisiekti su vartotojais naudojant tą patį numerį.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139