Elektronikos inžinierius – profesija be sienų: karjera nuo Kauno iki pasaulio

Daugelis moksleivių, rinkdamiesi studijų kryptį, galvoja apie tarptautinę karjerą kaip apie išvykimą į užsienį. Tačiau elektronikos inžinerija šiandien paneigia šį stereotipą.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Kaip rodo Kaune veikiančių didžiųjų elektronikos gamintojų pavyzdžiai, tai profesija, kuri iš esmės yra globali – dirbdamas Kaune tampi tarptautinių komandų dalimi, prisidedi prie pasaulinės reikšmės projektų ir kuri technologijas, naudojamas įvairiuose žemynuose.

Nuo automobilių saugumo sistemų iki 5G maršrutizatorių, nuo širdies ultragarso aparatų iki NATO gynybos technologijų – visa tai gimsta čia, Lietuvoje, ir keliauja į pasaulį. Kaunas tapo vieta, kurioje globali karjera gali prasidėti neišvykus iš savo miesto.

Kaunas – elektronikos inžinerijos centras

„Elektronikos miesto karūną Kaunas užsidėjo dar 70-taisiais, kai mieste sparčiai vyko ne tik šio sektoriaus plėtra, bet ir susiformavo stipri mokymų bazė, iš kurios šiandien turime išaugusias tiek Kauno technologijos universiteto elektronikos kompetencijas su dabartiniu Elektronikos ir elektros fakultetu, tiek Lietuvos inžinerijos kolegijos dvi programos – Elektronikos technika ir Autotransporto elektronika“, – pasakoja Andrius Veršinskas, „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas.

Pasak jo, šiandien Kaune kuriami komponentai keliauja į prestižinius automobilius, gynybos pramonę ar net savavaldžių automobilių technologijas. „Nauji europietiški automobiliai, ypač vokiški, praktiškai visi iš gamyklų išrieda su Kaune pagamintomis detalėmis. Kauniečių sukurti ir Kauno gamyklose surinkti bei pagaminti komponentai atsiduria visur – nuo robotų žoliapjovių iki pažangiausių NATO erdves saugančių naikintuvų“.

A. Veršinskas pabrėžia, kad Kaunas jau seniai nėra miestas-donoras, ruošantis specialistus užsieniui, bet, atvirkščiai, įsitvirtina kaip traukos centras tarptautiniams talentams: „Optimizmo įkvepia augantys vidutiniai atlyginimai, besiplečianti elektronikos industrija ir vis dažniau Kauną, kaip savo studijų vietą, pasirenkantys tarptautiniai talentai. Būtent elektronikos inžinerija ir spartus jos augimas pastaraisiais metais parodė naują tendenciją, kuri tikriausiai išliks ir stiprės ateityje: išaugo geografija čia atvykstančų profesionalų. Dalį jų sudaro po studijų liekantys Kaune dirbti užsienio studentai, bet turime kartais net ištisas elektronikos inžinierių komandas (pavyzdžiui, iš Meksikos ar Filipinų), taip pat iš emigracijos grįžtančius lietuvius, kurie persikelia į Kauną gyventi su savo šeimomis ir tuo pačiu darbuojasi elektronikos industrijoje“.

„Kitron“: nuo Kauno iki pasaulio rinkų

Skandinavijos kapitalo įmonė „Kitron“ yra viena seniausiai Kaune įsitvirtinusių tarptautinių elektronikos žaidėjų. Čia dirbančių inžinierių darbo rezultatai pasiekia tolimiausius pasaulio kraštus.

Kaip sako įmonės atstovai, „Kitron“ gaminiai keliauja į įvairias šalis tiek Europoje, tiek visame pasaulyje, o tarp klientų – ir inovatyvūs startuoliai, ir pasaulyje lyderiaujančios kompanijos pramonės, medicinos, gynybos, aviacijos, energetikos, telekomunikacijų ir kitose srityse.

Inžinieriaus darbo diena čia – kiekvieną kartą kitokia ir nuoboduliui vietos tiesiog nėra: įprastos inžinieriaus darbo dienos apibūdinti beveik neįmanoma – kiekvieno specialisto vaidmuo unikalus, todėl ir užduočių bei atsakomybių spektras labai platus.

„Kitron“ išskiria dar vieną aspektą – globalių komandų patirtį: net ir dirbant lokaliai, kiekvienas komandos narys prisideda prie globalių projektų, bendradarbiauja ir dalijasi patirtimi su kolegomis kituose įmonės padaliniuose. Neretai tampama pionieriais, nes Lietuvoje sukurtos ir įdiegtos gerosios praktikos virsta pavyzdžiu bei būna pritaikomos visoje „Kitron“ įmonių grupėje.

Įmonės istorijoje netrūksta atvejų, kai jauni specialistai iš Kauno užaugo iki patyrusių profesionalų, kuriems patikimos plačios aprėpties atsakomybės tarptautiniuose projektuose: pavyzdžiui, kolegos, pradėję karjerą Lietuvoje, šiandien sėkmingai dirba ir užima svarbias pareigas Malaizijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasak „Kitron“ darbuotojų, tai įkvepia ir patvirtina, kad įmonės specialistai yra vertinami visame pasaulyje.

„HELLA Lithuania“: globalių komandų kasdienybė

Kaune įsikūrusi automobilių komponentų kompanija „HELLA Lithuania“ gamina didžiulius kiekius produktų, skirtų garsiausiems automobilių gamintojams.

„Tai masinė didelių kiekių gamyba – paprastai viena linija pagamina nuo kelių iki keliolikos tūkstančių gaminių per dieną, todėl dirbantys specialistai privalo turėti labai gerus organizacinius įgūdžius ir žinių, susijusių su gamyba bei gamybiniais procesais“, – sako Šarūnas Andriukevičius, „HELLA Lithuania“ kokybės specialistas.

Darbas kaunietiškoje „HELLA Lithuania“ yra globalus tiek kasdienėmis užduotimis, tiek perspektyvomis. „Kasdienė inžinieriaus veikla neįsivaizduojama be bendrų susitikimų, kuriuose dalyvauja trijų ar daugiau šalių kolegos, pavyzdžiui: plėtros specialistas iš Meksikos, projekto vadovas iš Vokietijos, kokybės atstovas iš Rumunijos ir atsakingi kolegos iš Lietuvos“.

Specialistai čia turi galimybę vykti į komandiruotes, laikinai persikelti į kitus padalinius ir, žinoma, savo žiniomis prisidėti prie globalių projektų ar procesų tobulinimo. O karjera be sienų, Šarūno įsitikinimu, įmanoma ir likus Lietuvoje: „Globalios „FORVIA HELLA“ darbo pozicijos dažnai nėra pririštos prie konkrečios vietos – jei darbuotojas atitinka reikalavimus, jis gali eiti pareigas kitoje šalyje, fiziškai būdamas Lietuvoje“.

„Teltonika“: lietuvių sukurti produktai, naudojami visame pasaulyje

Skirtingai nei daugelis kitų didžiųjų žaidėjų Kaune, „Teltonika“ – lietuviško kapitalo įmonė, kurios sukurti produktai naudojami visame pasaulyje. Įmonės kuriama tinklo įranga – tai maršrutizatoriai, šakotuvai, tinklo sietuvai, modemai ir prieigos taškai, viskas, ko reikia užtikrinti komunikaciją ir turėti interneto ryšį visur ir visada, kur tik to reikia klientams.

O kadangi įmonė dirba su įvairių žemynų rinkomis, tarptautiškumo ir bendravimo su skirtingų kultūrų bei šalių žmonėmis tikrai nestinga.

„Teltonika“ dirba su skirtingomis rinkomis visame pasaulyje, kuriose galioja savi standartai, taisyklės ir reglamentai. Mūsų užduotis yra pasirūpinti, kad gaminiai atitiktų šiuos reikalavimus, veiktų patikimai ir klientai juos galėtų naudoti be jokių kliūčių, nepriklausomai nuo regiono“, – pasakoja Viktoras Girdenis, Elektronikų grupės vadovas.

Pasak jo, inžinieriui įdomiausi yra technologiniai iššūkiai, nes iš skirtingų rinkų dažnai atkeliauja reikalavimai, suteikiantys galimybių dar labiau praplėsti kompetencijas ir žinias. Tai ypač svarbu, nes leidžia niekada nenustoti tobulėti ir nuolat augti. Be to, tenka susidurti ir su kultūriniais skirtumais, kai reikia vykti pas klientą į kitą šalį, bendrauti tiesiogiai ir spręsti iškilusius klausimus.

„Ką pasakyčiau moksleiviui, manančiam, kad globalios karjeros galimybės atsiranda tik išvykus iš Lietuvos? Kad globalią karjerą galima kurti ir Lietuvoje, Kaune. Čia veikia didelės įmonės, kaip „Teltonika“, dirbančios su viso pasaulio rinkomis, labai vertinančios vietos specialistus, sudarančios sąlygas jiems tobulėti. Jaunam specialistui tai suteikia progą ne tik tobulinti technines žinias praktiškai, bet ir lavinti anglų kalbą, mokytis kultūrinio lankstumo, greičiau įgyti pasitikėjimo savimi bei iš arčiau pamatyti, kaip mūsų sprendimai veikia visame pasaulyje“, – sako V. Girdenis.

Ateitis išties priklauso elektronikams

Elektronikos inžinerija šiandien yra viena perspektyviausių profesijų pasaulyje. Ji ne tik atveria kelią į įdomius projektus, bet ir suteikia prasmės – nes inžinieriai prisideda prie sveikatos apsaugos, tvarumo, saugumo ir technologinės pažangos. Apie tai kalba ir „Ateitis – elektronikams“ kampanija, skirta moksleiviams ir jų tėvams, siekianti, kad kuo daugiau jaunų žmonių pamatytų šias galimybes ir drąsiai pasirinktų globalią profesiją, kurios kelias gali prasidėti čia pat, Kaune.

• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?
• Kruvini blyneliai ant kelio: kaip apsaugoti varliagyvius?
• Patyčioms persikeliant į elektroninę erdvę, „Vaikų linija“ imasi naujo vaidmens.
• Auksinis taupymo patarimas: pirmiausia susimokėkite sau.
• Įsibėgėja pavasarinė gyvūnų migracija, kaip išvengti susidūrimų kelyje?
• Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
• Seksualinį priekabiavimą darbe patiria kas penkta lietuvė.
• EK atstovė: gebėjimas persiorientuoti tampa būtinybe darbo rinkoje.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137