Savarankiško gyvenimo pradžia: kaip vartoti elektrą, kad pinigų liktų daugiau?

Daugybei jaunų žmonių Lietuvoje studijų metai yra savarankiško gyvenimo pradžia. Nauja aplinka, rutina ir iššūkiai. Vienas dažniausių iššūkių – ribotas biudžetas. Pagundų išleisti pinigus yra gausybė, o dėl galimybių sutaupyti tenka pasukti galvą.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Todėl ieškant būsto ar jau pradėjus nuomininko gyvenimą, verta išmokti sumaniau valdyti elektros vartojimą.

„Gera nuomos kaina ir patogi lokacija yra svarbūs, bet ne vieninteliai prioritetai renkantis būstą. Verta atkreipti dėmesį, kaip mėnesio išlaidas gali paveikti bute esanti skalbyklė, šaldytuvas, televizorius ir kita buitinė technika ar net vartojimo įpročiai. Sena įranga gali būti žemo energinio efektyvumo, todėl vartos daugiau elektros energijos. Taip pat verta pasidomėti energijos tiekėjo planu, taikomais tarifais – ši informacija gali pasufleruoti, kaip sutaupyti, pavyzdžiui, skalbiant naktį, o pyragus kepant savaitgaliais“, – pastebi Augustas Junevičius, žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas.

Energinės klasės įtaka

Eksperto teigimu, apgalvoti sprendimai ir keli paprasti įpročiai gali pakloti tvirtus pamatus geresniam išlaidų valdymui, kad baigiantis mėnesiui pinigų liktų daugiau. Be to, elektros taupymas – tvaresnis gyvenimas ir mažesnis poveikis aplinkai.

Tad A. Junevičius siūlo atkreipti dėmesį į kelis aspektus, kurie lemia, kaip efektyviai namuose yra vartojama elektros energija.

„Didysis elektros energijos siurblys yra ne dulkių siurblys, o šaldytuvas. Jis veikia nuolat, valandų valandas, todėl per metus gali suvartoti išties daug energijos. Senas šaldytuvas, palyginti su aukštos energinės klasės nauju, gali suvartoti net 3–4 kartus daugiau elektros, o tai mėnesio pabaigoje reiškia ir ženkliai didesnę sąskaitą už elektros energiją“, – sako „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas. Taigi, A ar B energinės klasės šaldytuvas bute yra ženklas, kad savininkas rūpinasi tiek aplinka, tiek savo finansais.

Įpratę namuose naudoti ne tik skalbyklę, bet ir džiovyklės funkciją, turėtų įsidėmėti, kad pastaroji yra ypač imli elektros energijai – per metus gali susidaryti net 500 kWh. „Kur kas labiau apsimoka investuoti į pastatomą drabužių džiovyklę ir skalbinius padžiauti balkone“, – prie išvados prieina A. Junevičius. Kartu jis primena taisyklę, jog „pilna skalbyklė yra laimingiausia“ – efektyviausiai energija vartojama tada, kai būgne sukasi ne vien trys poros kojinių ir dveji marškinėliai.

Ypač turintiems su kainomis biržoje susietus elektros tiekimo planus, labiau apsimoka sukaupti daugiau ir skalbti „eco“ režimu kai elektros energija paprastai yra pigesnė.

Ar žinote, kaip virti makaronus?

Kitus savo elektros vartojimo įpročius pakoregavus pagal biržoje besiformuojančias kainas taip pat galima papildomai sutaupyti net iki keliolikos eurų per mėnesį. Pavyzdžiui, maisto gaminimą, ypač kai reikia ilgai troškinti ar virti, jis irgi pataria derinti su laiku, kai elektra biržoje būna pigesnė. Tarkim, sekmadienį pagamintas guliašas atsieis pigiau negu pirmadienį arba antradienį. O vienu ypu pagaminus daugiau, maisto užteks kelioms dienoms – irgi ekonomiška.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į maisto gaminimo įrangą. Indukcinė kaitlentė užtikrina mažesnes energijos sąnaudas negu paprasta elektrinė. Be to, užkaisti vandenį virdulyje, kai, pavyzdžiui, reikia virti makaronus – irgi šiek tiek efektyviau negu šildyti puodą su vandeniu ant viryklės. „O arbatai ar kavai virdulyje geriausia užvirti tiksliai tiek vandens, kiek reikia puodeliui ar dviem“, – pataria pašnekovas.

Paprasti perėjimai – prie taupesnių lempučių ir geresnio plano

Prieš daugiau negu dešimtmetį Europos Sąjungoje įsigaliojęs draudimas prekiauti kaitrinėmis lemputėmis iki šiol primena, kad apšvietimo sprendimai lemia tvarumą. „Pasirinkus tinkamus šviesos šaltinius (lemputes), per metus galima laimėti ne vieną eurą“, – teigia A. Junevičius.

Jis atkreipia dėmesį į skaičiavimus, kurie rodo, kad halogeninė lempa suvartoja penkis kartus ar net daugiau elektros energijos negu tokį pat šviesos srautą išskiriančios LED sistemos. Tad kiekvienas studentas yra laisvas pasirinkti, ar nori mokėti už 250 kWh, kuriuos suvartoja apšvietimas, ar už 50 kWh. Skaičiuojama, kad perėjimas prie LED apšvietimo gali sumažinti elektros sąnaudas šviesai iki 80 procentų. Anot „Enefit“ atstovo, šiam pokyčiui nereikia didelių investicijų. Perėjimas prie LED yra vienas lengviausių būdų iš karto pajusti skirtumą tarp mėnesio sąskaitų.

„Kitas paprastas, bet reikšmingas perėjimas yra tinkamo tiekėjo ir plano pasirinkimas. Jau po pirmųjų mėnesių paaiškės energijos vartojimo dėsningumai būste. Turint šiuos duomenis, verta atkreipti dėmesį, ar šiuo metu taikomas pats geriausias sprendimas. Gal yra geresnių, kurie apsimoka labiau? Šį klausimą visada verta aptarti su būsto nuomotoju, pasikonsultuoti su mūsų specialistais, kurie visada patars, kokį elektros tiekimo planą, atitinkantį lūkesčius ir vartojimo įpročius, geriausia pasirinkti“, – sako A. Junevičius.

Anot eksperto, ypač tai aktualu studentams, gyvenantiems būstuose, kuriuose vanduo šildomas elektriniuose boileriuose arba elektros energija vartojama patalpoms šildyti. Kaip rodo praktika, nuolat veikiantis boileris gali suvartoti daugiau elektros energijos negu visi kiti buitiniai prietaisai kartu sudėjus.

• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.
• Vasaros pavojai akims: traumos, kurios gali sugadinti atostogas.
• Prasideda vasaros derliaus banga: TOP 5 birželio dabar skaniausios gėrybės.
• Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
• Ką apie valstybės valdymą sako Registrų centro valdomų duomenų vagystės atvejis?
• Būsimam pirmokui būtina?
• Planuojate aktyvias atostogas? Ką reikėtų žinoti apie kelionių draudimą.
• Elektromobiliams įsigyti per 4 metus išdalinta 35 mln. eurų paramos.
• Pristatytas 3 „MICHELIN Guide Lithuania“ leidimas: sąraše – 44 restoranai.
• „OpenAI“ dirbantis lietuvis: DI amžiuje žmogiškumas tampa didžiausia vertybe.
• Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
• Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
• Ekspertas pagaliau padėjo tašką, ar telefonas gali pritraukti žaibą?
• Dirbantiems pensijų gavėjams – atnaujintos pensijos.
• Kada vadovui už įmonės nemokumą gali tekti mokėti iš savo kišenės?
• Sukčių apgaulės keičiasi greičiau nei žmonių budrumas – pasakė, kaip apsisaugoti.
• Atostogų sezonas – darbymetis sukčiams: 7 dažniausios apgavystės keliaujant.
• Jauni darbuotojai nenori tapti vadovais: statusą keičia laisvė, gyvenimo kokybė.
• TV vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos.
• Sezoninis „vabzdžių siaubas“ prasideda!
• Geriausia dovana priešui yra savo pareigų tinkamai neatliekanti Vyriausybė.
• Nutekėjo RC duomenys: ką sukčiai gali nuveikti su jūsų adresu ir asmens kodu.
• Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su laiku?
• Elektromobiliai jau pigesni nei dyzeliniai? Kada jie iš tiesų atsiperka?
• Registrų centro vadovo pasitraukimo negana – atsakomybė ir ministrams.
• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138