LNDT pasitinka 86 sezoną šūkiu „Mes negalime vienas be kito“

Lietuvos nacionalinis dramos teatras, sukvietęs žiniasklaidos atstovus ir žiūrovus į Didžiąją sale, kur tuo metu vyko pertrauka tarp premjeros „Ronja plėšiko duktė“ repeticijų, pristatė 86-ąjį sezoną.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Renginio formatas buvo toks pat kaip pernai – visų sezono premjerų režisieriai uždavinėjo klausimus vieni kitiems. 86-ąjį sezoną LNDT ketina pristatyti penkias premjeras, pirmoji – jau kitą savaitę.

Naują sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras paženklino šūkiu „Mes negalime vienas be kito“. Šią reklaminę kampaniją kuria agentūra „Rūt“ kartu su iliustratoriumi Mykolu Saulyčiu. Įvaizdinė sezono kampanija ir visų premjerų afišos, išsiskiriančias originaliais šriftais, paremtos išskirtinai tipografiniais sprendimais.

Nekeliauti pasroviui su supriešinimu

Sezono pristatymo renginyje LNDT meno vadovai Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė pasidalino mintimis, ką jiems asmeniškai reiškia šūkis „Mes negalime vienas be kito“.

Kamilė Gudmonaitė: „Mes kaip jaunoji karta esame priversti dalyvauti tam tikruose konfliktuose, priešinami vyresniajai kartai, turime atsimušti ir ginkluotis, ir šalia vykstančių pasaulinių konfliktų, karų kontekste man kyla klausimas, kaip mums susitikti. Negi tai įmanoma tik konflikte? Turint omenyje, kad nesutarimas irgi yra tam tikras susitikimas. Kaip mums gebėti nesutarti nežudant vienas kito, nekeliant karų? Šis šūkis gimė diskutuojant, apie ką norime kalbėti šį sezoną. Būtent buvimas kartu, bendruomenėje, kvietimas susiglausti yra didžiausia rezistencija pasaulyje vykstančiam karui. Kviečiame patirti dvi skirtingas, nesutariančias pozicijas vienoje vietoje, suteikti erdvės skirtumams. Kiekvienas 86 sezono spektaklis tyrinėja poliariškumus, nesutarimus ir sako, kad mes vieni be kitų negalime. Tai yra didžiausia prasmė, kurią supratome dirbdami LNDT tuos du su pusę metų.“

Eglė Švedkauskaitė: Vertėtų paminėti, kad tai yra šiek tiek apkarpyta citata iš kūrinio „Ronja plėšiko duktė“. Tuos žodžius pasako du vaikai, priklausantys skirtingoms plėšikų gentims, jų tėvai pykstasi, o jie susidraugauja. Man šie žodžiai yra apie gebėjimą nekeliauti pasroviui su supriešinimu, o surasti autentišką santykį su žmogumi, kurį sutinki ir pačiam pasirinkti – nori su juo draugauti ar konfliktuoti. Be to, kad ir kaip būtų sunku – aš negaliu sukurti spektaklio be aktorių, o jie negali be manęs. Tai apie ryšį žmonių, kurie patiria didelę įtampą savo darbe, bet supranta, kad be konfliktų, be bendro indėlio, teatras neįvyksta. Tas šūkis kviečia nukreipti dėmesį nuo asmenybių, kurie galvoja, kad vieni padaro spektaklį. Niekada taip nebuvo teatre ir nebus.“

Antanas Obcarskas: „Man 86 sezono šūkis yra apie susitikimus, kurie yra malonūs arba nemalonūs. Labai apsidžiaugiau, kai visi konsensusu sutarėme, kad tai pats svarbiausias šūkis. Nes kai žvelgiu į teatro bendruomenę ir į visuomenę, ir matau susipriešinimą, suprantu, kad jis yra dalis to negalėjimo vienas be kito. Suvokiu, kad be daug ko negaliu. Be repeticijų, spektaklių, aktorių, žmonių, supančių mus. Tai, kaip mums sekasi tvarkytis čia, teatro bendruomenėje, gali būti mažas pavyzdys, kaip tvarkytis platesnėje visuomenėje. Nes puikiai žinau, kas šiame sudėtingame geopolitiniame kontekste gali labai lengvai apsieiti be mūsų, ir kurį laiką apsiėjo, tačiau dabar mes esame, mes turime būti, net jei vieni kitų nemėgstam – turime likti vieni su kitais“.

LNDT pristatys 5 premjeras

Naujame sezone LNDT pristatys penkias kartų klausimus nagrinėjančias premjeras. Sezoną rugsėjo 6, 7 dienomis pradės spektaklis šeimai „Ronja plėšiko duktė“. Viena populiariausių Astrid Lindgren apysakų Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje bus adaptuota pirmą kartą. Tai kūrinys apie pasirinkimą tarp to, ko iš tavęs tikimasi, ir to, ko trokšta tavo širdis. Palikdama tėvo pilį Ronja pasirenka sunkų brendimo kelią, tačiau jos drąsa tokia įkvepianti, kad padeda susivienyti net pikčiausiems priešams.

„Man atrodo, kad Astridos Lindgren kūrinyje užrašytos pamokos dabar be galo aktualios ir svarbios. Mūsų kuriama „Ronja plėšiko duktė“ – tai muzikali, šmaikšti ir gili brandos istorija“, – sako spektaklio režisierė ir dramaturginės adaptacijos autorė Eglė Švedkauskaitė.

Antroji premjera – Nauberto Jasinsko spektaklis „Velnio nuotaka“, įkvėptas Arūno Žebriūno filmo, aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos, Johno Cassaveteso intymios kino kalbos bei Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ kuria pasakojimą apie kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.

Naubertas Jasinskas sako kuriantis visai naują „Velnio nuotakos“ interpretaciją: „Tai nebus naujas Borutos kūrinio pastatymas ar filmo inscenizacija su jaunais aktoriais. Šis spektaklis kelia klausimą – ar rekonstrukcija yra meilė praeičiai, ar nesugebėjimas kurti ir būti dabartyje. Kūrinys aktualus šiandien, nes gyvename kultūroje, apsėstoje rekonstrukcijų, taip puoselėdami pavojingą santykį su atmintimi. Noras atkurti, perkurti, sugrįžti tampa saugia zona, kurioje galima išvengti tikrų klausimų apie dabartį.“ Tai – laukiama koprodukcija su MMLAB teatru, kuris suburia įdomius menininkus ir eksperimentuoja tarpžanriškais pastatymais. Spektaklio premjera LNDT Naujojoje salėje – lapkričio 13–15 dienomis.

Sezonui įpusėjus, 2026 m. vasarį, Naujojoje salėje įvyks Lauros Kutkaitės spektaklio darbiniu pavadinimu „Mokyk mane“ premjera. Režisierės kūryba puikiai pažįstama Lietuvos nacionalinio dramos teatro žiūrovams, o šįkart ji pakvies į dokufikcinį spektaklį apie edukacinę sistemą, primenančią fabriką. Mokykla – kiekvienam pažįstama patirtis, į kurią Laura Kutkaitė sieks pažvelgti kvestionuodama autoritetus, tiriančiu ir komizmo nevengiančiu žvilgsniu.

Balandžio mėnesį Didžiojoje scenoje, pasak meno vadovų, apsigyvens teatro mūzos, vėlės ir utopijos. Legendinio spektaklio istoriją pasakos LNDT debiutuojantis kino režisierius ir scenaristas Karolis Kaupinis. 2024 m. lapkritį festivalyje „Versmė“ perskaityta jo sukurta pjesė „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo ir jau ateinantį pavasarį taps sceniniu kūriniu. Spektaklyje vaizduojama grupė teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį teatro spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Anot režisieriaus, šio spektaklio pagrindinė mintis yra ta, jog dabartiniu nestabiliu laiku vienintele tvaria viltimi tampa tikėjimas, jog  viskas nesibaigia čia ir dabar. O šio pasaulio laikinumą atperka ano pasaulio amžinumas.

86-ąjį LNDT sezoną gegužės mėnesį užbaigs režisieriaus iš Čilės Marco Layeros premjera, įkvėpta į savo šalį po emigracijos metų grįžtančių žmonių istorijų ir pristatoma darbiniu pavadinimu „Geismas“. Kaip pasikeičia vietos, kurias mes paliekame, ir kaip pasikeičiame mes, kurie vėliau sugrįžtame? Režisierius siekia apmąstyti idealios vietos pasaulyje paieškas ir iliuziją, kad saugus prieglobstis įmanomas kažkur, kur mūsų nėra. Marco Layera pastaraisiais metais aktyviai kuria skirtinguose Vokietijos teatruose, jo spektakliai vis labiau pastebimi Europoje, taip pat rodyti Avinjono festivalyje.

20-oji „Versmė“ ir kiti renginiai

Lapkritį į LNDT Mažąją salę sugrįš ir tradicinė, šiemet 20-metį švenčianti „Versmė“. Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis šįkart kvies išgirsti italų kūrėjų tekstus, taip pat susipažinti su trečius metus rengiama Europos dramaturgų rezidencijų programos nugalėtoja Kristina Steiblyte ir jos pjese apie žmogaus ir miško santykius.

„Versmėje“ savo bendrą kūrinį pristatys ir STAGES rezidencijų konkursą laimėjusios Vaiva Grainytė ir Eglė Murauskaitė. Jų kūrinyje - pasvarstymai, kuo po daug metų galėtų tapti ikoniškoji LNDT fojė. Ar aplink „Versmės“ skulptūrą rinktųsi sanatorijos lankytojai, kariai, o gal pabėgėliai?

Antrus metus bus tęsiamas ir iš LNDT aktorių iniciatyvos gimęs dramaturgijos pristatymų ciklas „Skaitymai: dramos klasika“. Laukia žinomi klasikos kūriniai: Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“, Friedricho Schillerio „Marija Stiuart“ pakartojimas ir Czesławo Miłoszo „Kalbos galia“. Dar vienas ypatingas skaitymas – lapkričio 9 d. M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti skirtas renginys „Amžinybės banga“, kuriame bus skaitomi jo laiškai Sofijai Kymantaitei ir keli literatūriniai tekstai. Skambės M. K. Čiurlionio kūriniai fortepijonui.

Rugsėjo 20 d. prasidės naujas pokalbių ciklas „Mes negalime vienas be kito. Kartos“, kuriame bendrų sąlyčio taškų ieškos skirtingų kartų LNDT trupės aktoriai. Pirmajame susitikime, vyksiančiame Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė, dalyvaus Kęstutis Cicėnas ir Vytautas Anužis.

LNDT meno vadovų tekstas apie sezoną: https://www.teatras.lt/lt/86-sezonas/

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139