Už būstą pasiryžę mokėti daugiau: sostinėje tokį būstą gauti sudėtinga

Ieškodami svajonių namų, žmonės dažniausiai atsižvelgia į svarbiausius aspektus – plotą, kainą, vietą ir išplanavimą. Nors tai yra itin svarbios savybės, nekilnojamo turto ekspertai vieną jų vertina labiau nei kitas.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Investicija į išskirtinę būsto lokaciją gali atnešti ne tik finansinę, bet ir emocinę grąžą.

Vilniaus miestas per pastaruosius metus demonstruoja didžiausią būsto paklausos augimą. Gyvenamojo projekto ir konkretaus būsto vertei įtaką daro daug veiksnių – lokacija, susisiekimo ir socialinė infrastruktūra, kaina bei įrengimo kokybė. Tačiau naujausi mokslininkų tyrimai iškelia dar vieną aspektą – būsto vertę pakelia šalia esanti gamta, ypač vandens telkiniai.

„JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad būstai prie vandens telkinių yra 20–45 proc. brangesni. Didžiausią vertę turi namai prie jūros, tačiau ir ežerų ar upių pakrantės būstų kainas pakelia apie 20–25 proc. Nors neturime konkrečių duomenų, pastebime, kad šį tendencija atkeliauja ir į Lietuvą, neretai projektai prie vandens telkinių susilaukia didesnio pirkėjų dėmesio“, – pasakoja nekilnojamojo turto (NT) rinkodaros ir pardavimų įmonės „RED M” direktorė Elina Mesengiser-Garber

Renkasi kaip investiciją

Skirtingai nei nauji daugiabučių kvartalai, kurie gali būti statomi praktiškai bet kur, natūralios vandens pakrantės yra ribotas resursas. Būstas prie vandens skiriasi nuo įprasto, o tokios vietovės – labiau paklausios.

Naujausi duomenys rodo, kad naujų ir patrauklių lokacijų būsto kainos Vilniuje auga žymiai sparčiau: naujos statybos objektai per pastaruosius metus pabrango vidutiniškai 5,4 proc., kai tuo tarpu senos statybos – tik 2,3 proc.

​​„Lokacijos, kurios siūlo kažką išskirtinio – gamtą, panoramą ar vandens artumą išsiskiria kainų augimo tempu. Toks būstas yra ne tik gyvenimo būdo pasirinkimas, bet ir ilgalaikė investicija. Pakrantės vertė laikui bėgant tik auga, nes jos negalima nei sumažinti, nei praplėsti. Net ir rinkos nuosmukio metu tokios vietos išlaiko savo patrauklumą ir kainą,“ – sako E. Mesengiser-Garber.

Atneša ne tik finansinę grąžą

Gyvenimas šalia vandens atneša ne tik finansinę, bet ir emocinę grąžą. Mokslininkų tyrimai rodo, kad buvimas prie ežero, upės ar jūros teigiamai veikia ne tik psichologinę būklę, bet ir fizinę sveikatą.

Jūrų biologas Wallace‘as J. Nicholsas savo knygoje „Blue Mind“ analizuoja naujausius tyrimus, kurie parodo, kad vandens telkiniai sukelia unikalią meditacinę būseną. Ji mažina streso hormono kortizolio lygį, gerina miego kokybę ir net skatina kūrybiškumą.

„Gyvename vis greitesniu ritmu ir kasdienė įtampa tampa norma. Galimybė per kelias minutes atsidurti prie vandens – tai realus būdas sumažinti stresą, sulėtinti tempą ir pailsėti. Ne kartą sulaukėme atsiliepimų iš klientų, kad gyvenimas matant vandenį ar galimybė pasivaikščioti prie telkinių ramina nervų sistema ir net balansuoja psichologinę būseną“, – sako ekspertė.

Aplinka kuria vertę

E. Mesengiser-Garber sako, kad įmonės pardavimų duomenys tik patvirtina, jog būstas prie gamtos ir vandens Vilniuje tampa vis labiau geidžiamu objektu.

„Vystydami naujus projektus, pastebime, kad vilniečiai gręžiasi į gamtą ir ieško ramaus prieglobsčio nenutolus nuo miesto. Rasti būstą prie vandens telkinio Vilniuje yra sudėtinga, nes pasiūla gana maža – tokie būstai greit nuperkami.

Tai patvirtina ir „Porto Franko“ projekto, vystomo prie Buivydiškių tvenkinių bei „Riverland“ Neries krantinėje, pardavimų tendencijos – iš pradžių pirkėjai rinkosi erdvesnius, daugiau kainuojančius butus su vaizdu į vandens telkinius, medžių masyvą. Toks pasirinkimas išsiskiria iš įprastos rinkos praktikos, kai greičiausiai parduodami pigesni arba vidutinės kainos būstai”, – sako E. Mesengiser-Garber.

Pasak ekspertės, savivaldybių planavimo gairės dažnai numato, kad pakrantės turi išlikti prieinamos visiems, todėl plėtotojai turi ieškoti būdų, kaip suderinti privačias ir viešąsias erdves: „Porto Franko“ projekto atveju siekiame balanso – pakrantė bus atvira visiems, tačiau tik gyventojai turės prieigą prie lauko pramogų ir privačių sporto aikštelių“.

• Kai atostogos baigiasi pas traumatologą: klaidų prie vandens kaina.
• DI kuria darbo vietas naujų įgūdžių turintiems IT specialistams.
• Pavojingiausias paspirtukininkų įprotis: laiko sureaguoti beveik nelieka.
• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139