Vėluoju, gimdau, turiu pavedžioti šunį – kas pateisina greičio viršijimą?

Rudens pradžia Lietuvos keliuose dažnu atveju primena chaosą: visi skuba, vėluoja, ieško trumpesnio kelio. Tačiau retas pripažįsta, kad per didelis greitis – tai sąmoningas pasirinkimas.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Dažniausiai girdimi tie patys pasiteisinimai – „vėlavau“, „kelias buvo tuščias“, „važiavau kaip visi“. Šios frazės jau seniai tapo vairuotojų folkloru, tačiau policija primena – jos eismo saugumui įtakos neturi, todėl nepadės išvengti ir atsakomybės. Netinkamai pasirinktas greitis išlieka viena dažniausių avarijų priežasčių. Policijos departamento duomenimis, šių metų vasarą eismo įvykių dėl saugaus greičio nepasirinkimo užfiksuota 174. O kiek tokia statistika virsta žalų atlyginimu – ir ar visada už jas sumoka draudimas?

Iliuzija, kainuojanti tūkstančius

Pasak Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, greitis dažniausiai viršijamas esant geroms vairavimo sąlygoms, kai eismas suintensyvėja – dienos metu ir šiltuoju metų laiku. Vairuotojai įsitikinę, kad sausa, gerai matoma kelio danga „leidžia” važiuoti greičiau – neretai gerokai greičiau, nei numato kelio ženklai. Tačiau fizikos neapgausi – net ir keli papildomi kilometrai per valandą stabdymo kelią pailgina metrais, kurie gali tapti lemtingi.

„Kiekvienoje situacijoje viršytas greitis sukuria vis kitą riziką. Miestuose jis pavojingiausias pėstiesiems – pėsčiųjų mirties rizika yra 4–5 kartus didesnė, kai smūgio greitis siekia 50 km/val., palyginti su 30 km/val. Būtent dėl to mažesnės greičio ribos plačiai diegiamos gyvenamuosiuose rajonuose. Tuo tarpu užmiestyje didžiausią pavojų kelia didelis greitis, išvažiavimas iš kelio ar priešpriešiniai susidūrimai“, – sako R. Matonis.

Pasak Mindaugo Balinsko, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo, eismo įvykių, susijusių su greičio viršijimu, žalos dydis dažniausiai būna gerokai didesnis nei kitų eismo įvykių atveju – neretai automobiliai sugadinami nepataisomai, o tipinis nuostolis siekia 5–10 tūkst. eurų.

„Net ir, atrodytų, nedidelis greičio viršijimas pakeičia avarijos eigą – smūgis tampa daug stipresnis, o sustabdyti automobilį darosi gerokai sunkiau. Greitis ne tik padidina žalas – jis gali apversti aukštyn kojomis ir klausimą, kas laikomas kaltu“, – pabrėžia M. Balinskas.

Turėjo mokėti draudimas, bet sumokėjau pats

„Įsivaizduokite situaciją: pagrindiniu keliu važiuoja automobilis 100 km/val. greičiu, nors leistinas greitis – 50. Iš šalutinio kelio išsuka kitas automobilis ir jie susiduria. Pagal taisykles kaltas atrodytų tas, kuris išsuko. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėja, kad dėl smarkiai viršyto greičio išsukęs vairuotojas realiai neturėjo galimybės laiku pamatyti atvažiuojančio automobilio, o kitas – sustabdyti. Tuomet kaltė gali būti pripažinta greitį viršijusiam vairuotojui. Ši hipotetinė situacija parodo, kad greitis gali nulemti ne tik avarijos mastą, bet ir tai, kam galiausiai priskiriama kaltė“, – aiškina M. Balinskas.

Tokios ir panašios situacijos vairuotojui dažnai kainuoja ne tik nervus, bet ir daug laiko – tyrimai, teismai, ginčai. O galiausiai per didelis greitis paplonina ir piniginę.

„Vairuotojai vis dar tiki, kad draudimas visais atvejais padengs jų padarytą žalą. Tačiau jei nustatomas chuliganiškas vairavimas, išmoką nukentėjusiajam draudimo bendrovė atlygina, bet vėliau regreso tvarka pinigus susigrąžina iš kaltininko“, – primena ekspertas.

Nesvarbu kiek „spaudžiame“ – susitinkame prie to paties šviesoforo

Per didelis greitis, nesaugūs lenkimai – o po kelių šimtų metrų visi vis tiek sustojame prie to paties šviesoforo. Tokį elgesį dažniausiai išprovokuoja tie patys pasiteisinimai. Policija sako, kad vairuotojų argumentai nesikeičia: „skubėjau“, „vėlavau“, „važiavau su srautu“, „kelias buvo tuščias“.

„Skubėjau, vėlavau“ – šitaip dažnai aiškinasi vairuotojai, nors pakaktų penkiomis minutėmis anksčiau išvažiuoti iš namų. Ryte dažnai norisi dar kartą atidėti žadintuvą, susirasti tą tobulą drabužių derinį ar ramiai išgerti kavos puodelį. Tačiau tokios, atrodytų, nekaltos minutės vėliau gali kainuoti brangiai – nuo baudos už greičio viršijimą iki sutrikdytos sveikatos avarijos metu.

Kitas dažnas pasiteisinimas – „važiavau su srautu“. Tačiau „visi“ neretai irgi viršija greitį. Todėl spidometras, o ne kaimyninio automobilio bagažinė, turėtų būti jūsų kelionės orientyras.

Pasakymas, kad kelias buvo tuščias, dar nereiškia, jog jis saugus. Priešingai – kai nėra kitų automobilių, atsiranda pagunda „spausti“ greičiau, bet būtent tada kiekviena klaida gali kainuoti daug brangiau. Tokiose situacijose pravartu pasitelkti tai, ką jau turite: greičio palaikymo sistemą, įspėjimus apie jo viršijimą telefone ar telematikos sprendimus, kurie padeda stebėti vairavimo įpročius. Šios priemonės padeda išlaikyti pastovų važiavimo tempą ir primena, kada greičio pedalą verta spausti švelniau.

Trys paprasti žingsniai

Ekspertai dalijasi trimis paprastais žingsniais, kad nereikėtų nei viršyti greičio, nei ieškoti tam pasiteisinimų, nei dėl to patirti žalos.

1. Planuokite laiką iš anksto. Jei skubate, natūraliai kyla noras spausti greičiau. Išvykite keliomis minutėmis anksčiau – taip išvengsite streso ir neturėsite poreikio viršyti leistino greičio.

2. Stebėkite kelio ženklus ir spidometrą. Net ir gerai pažįstamose vietose greičio ribojimai gali skirtis. Įprotis reguliariai žvilgtelėti į spidometrą padeda pastebėti, ar greitis „neužaugo“ nepastebimai.

3. Pasitelkite technologijas. Daugelis automobilių ar navigacijos programėlių turi greičio ribojimo perspėjimus. Įjunkite šią funkciją – garsinis ar vizualinis signalas primins, kai viršijate leistiną greitį. Vis labiau populiaresni tampa ir telematikos sprendimai, leidžiantys stebėti vairavimo įpročius bei gauti asmeninius patarimus.

• Seimas spręs dėl laikino akcizo degalams sumažinimo.
• Gynybos ministrų pareiškimas: būtina skubiai stiprinti oro gynybą.
• Lietuviai gandrus stebi kitaip nei anksčiau: kas pasikeitė?
• Lietuviai rado išeitį: vietoje brangių butų statosi namus.
• Motociklininkai grįžta į kelius: kodėl sezono pradžia pavojingiausia?
• Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
• Kelionė – didelis efektas: per atostogas moksleiviams neužtenka poilsio namuose?
• Prasidėjo laikotarpis, kai žmogaus veikla miškuose griežtai ribojama.
• Ar didesni pinigai priverstų lietuvius gimdyti daugiau vaikų?
• Du atlyginimai ir jokių vaikų: renkantis būstą tai mažesnė rizika bankui.
• Kuro kainos kyla: ar bandymas jas suvaldyti nesukels dar didesnės krizės?
• Lietuva vėl suks laikrodžių rodykles: kada nustosime tai daryti?
• Ar lietuviams namuose viskas krenta iš rankų?
• Aušra Veselovaitė: didžiausios procesinės klaidos, kurios kainuoja bylą.
• Rekordiniai 2025-ieji: aukso paklausa ir kaina pasiekė istorines aukštumas.
• Bebrai – gamtos inžinieriai, kurių pavasarinė veikla kelia iššūkių.
• Pavasarį skubėti keisti padangų nebūtina.
• Kiaulienos sprandinė Velykoms: išbandykite paprastai paruošiamą vokišką receptą.
• Išpopuliarėjęs pigus receptas tiks ir kasdienai, ir lengvesnėms Velykoms.
• Ginkluotės gamykla žengia į naują etapą: kulkų gamyba tampa savarankiška.
• Kaip persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
• Vaikų miego problemos – ką daryti? Psichologės rekomendacijos.
• Ar tikrai dantų implantas gali tarnauti visą gyvenimą?
• Naftos kainų šuolis: kada geopolitinė įtampa tampa ekonomine rizika?
• Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime.
• Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
• Ilgaamžiškumo sąlyga – kokybiškas miegas: kaip sau padėti?
• A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
• Kaziuko mugėje – tikras tautų katilas: lankėsi ir tolimesnių šalių gyventojai.
• Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
• Moterys „vyriškose“ profesijose – jungia laidus ir laužo stereotipus.
• Du mitai apie hibridinius automobilius, kurie vis dar gajūs.
• Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
• Įvaldžius DI – didesnis atlyginimas: L. Keraičio patarimai.
• Artėjant potvyniui: ko imtis, kad namai kuo mažiau nukentėtų.
• Ne kiekvienas butas – gera investicija: kas lemia kainos augimą.
• Viena kiaulienos nugarinė – trys patiekalai: taupu, tvaru ir paprasta.
• Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo.
• Žygimantas Mauricas. Kas Irano kare sumokės didžiausią kainą?
• Sukčiai vis įžūlesni: imituoja realių verslo įmonių platformas internete.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136