Skolos versle: kaip nesuklupti ir laiku atgauti pinigus

Statybų sektorius Lietuvoje jau ne vienerius metus nepraranda „lyderio“ pozicijų pagal įsiskolinimus ir bankroto riziką. Iš paskos vejasi prekybos, transporto bei gamybos įmonės, kuriose taip pat gausu pradelstų skolų. Skolų problema versle yra nuolatinė ir ji paliečia ne tik pažeidžiamus sektorius.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio, gali susidurti su nemokiais partneriais ar klientais. Todėl klausimas „kaip efektyviai išieškoti skolas ir išvengti klaidų?“ tampa itin aktualus visiems.

Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkės Kamilės Šemeklytės, skolų problema versle – ne tik finansinė, bet ir strateginė. “Kiekviena pradelsta diena mažina tikimybę realiai atgauti pinigus. Efektyvus skolų išieškojimas – tai procesas, kuriame ypatingai svarbu pasirinkti tinkamus veiksmus tinkamu laiku“, – akcentuoja teisininkė.

Pasak jos, itin svarbu visiems verslo subjektams nuolatos sekti savo buhalterinę apskaitą ir atsiradus pradelstiems skolininkų įsipareigojimams, nedelsiant imtis atitinkamų priemonių, nesitikint, kad pradelsus atitinkamą įsipareigojimą pats skolininkas imsis veiksmų padengti turimą įsiskolinimą. Rekomenduotina, nepaisant to, ar pradelstas įsipareigojimas yra didelis ar sąlyginai mažas, nedelsiant kreiptis į skolininką raštu, primenant apie pradelstą įsipareigojimą ir raginimą jį įvykdyti.

Idealiausiu atveju, skolininkas iš karto įvykdys pradelstą įsipareigojimą ir savalaikis neatsiskaitymas tebuvo buhalterinės apskaitos klaida ar kitas žmogiškas nesusipratimas. Tokiu atveju kreditorius atgauna pinigus be papildomų nuostolių.

Teisininkė taip pat nurodo kitus du galimus scenarijus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo mažiau palankūs, bet vis tiek padeda kreditoriui: skolininkas gali paaiškinti priežastis, kodėl vėluoja ir siūlyti sprendimus, arba – visai nereaguoti ir ignoruoti priminimus. Abiem atvejais kreditoriui tampa aišku, ko tikėtis: arba bus galima susitarti dėl skolos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, arba teks ruoštis teisminiam procesui.

Svarbu tai, kad ir vienu, ir kitu atveju surinkta medžiaga gali virsti įrodymais teisme. Jei skolininkas atsako – tai rašytinis įrodymas apie jo pripažintą skolą ar nurodytas priežastis. Jei nereaguoja – tai įrodymas, jog elgiasi nesąžiningai ir nebendradarbiauja, kas gali turėti didelės reikšmės bylos baigčiai.

Dažnai kyla klausimas – kokia nauda kreditoriui sutikti su skolos mokėjimo atidėjimu ar išdėstymu?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokiu atveju laimi tik skolininkas. Tačiau svarbu suprasti – susitarimas raštu yra labai stiprus įrodymas. Jei skolininkas vėliau vis tiek nevykdys savo įsipareigojimų, teisme nebereikės įrodinėti, kad skola egzistuoja – pats pasirašytas dokumentas tai patvirtins. Tokiu būdu procesas tampa daug greitesnis ir paprastesnis.

Be to, šalys gali susitarti dėl papildomų saugiklių. Pavyzdžiui, numatyti, kad susitarimas būtų patvirtintas teisme. Tokiame teismo patvirtintame susitarime numačius sąlygą, kad nevykdant sutartos atidėjimo tvarkos, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o šį išdavus – tiesiai į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Tai reiškia, kad iš karto būtų galima kreiptis į antstolį, apeinant ilgą teisminį procesą. Rezultatas – sutaupytas laikas ir išlaidos.

Todėl, pasak AVOCAD teisininkės, nors teismas dažnai atrodo greičiausias kelias, praktika rodo priešingai: atlikus „namų darbus“ dar iki teisminio proceso, galima ne tik užsitikrinti greitesnį skolos atgavimą, bet ir išvengti papildomų nuostolių. Laiku pasirinkti veiksmai tampa kertiniu raktu, padedančiu apsaugoti įmonės finansus ir užtikrinti efektyvų skolų išieškojimą.

• Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
• Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?
• Kas atsako už sniego valymą daugiabučiuose: kieno tai pareigos?
• Naujas sukčių taikinys – jūsų telefonas: kaip apsisaugoti?
• Nuo sniego jau lūžta stogai: laiku nenuvalius – tūkstantiniai nuostoliai.
• Poilsio anatomija: muzikos klausymas prieš miegą gali pagerinti gyvenimo kokybę.
• Praūžus šventėms norisi lengviau: pasigaminkite kalafioro steiką.
• 12 kartų mažiau saulės: kaip sausio vakarus paversti šeimos suartėjimo laiku?
• Per Naujuosius metus paskambina tiek, kiek eilinės darbo dienos valandą.
• Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
• Kodėl ant Naujųjų metų stalo būtina turėti ananasą?
• Receptai su šonkauliais: kaip paruošti patiekalą, vertą Naujųjų metų stalo?
• Tėvai vis dar drausmina nesidomėti lytiškumu.
• 1 iš 4 moterų patiria pogimdyminę depresiją.
• Kodėl 2026-ieji gali nustebinti net patyrusius NT rinkos žaidėjus.
• Dėl šventinių dekoracijų: puošiant namus reikia žinoti kelias taisykles.
• 60 naujų bokštų padės užtikrinti patikimą ryšį Lietuvos regionuose.
• Kaip Nacionalinis stadionas paveiks NT rinką kaimynystėje?
• Susisiekimo ministerijos darbai, kuriuos žmonės jaučia kasdien.
• Kelininkai įspėja – prognozuojamos žiemiškos sąlygos keliuose.
• Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje.
• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Jūs žudote savo dirvą to nežinodami: 7 „nekalti“ įpročiai, kurie atima derlių.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87