Lietuvos senjorai: mokytis niekada nevėlu

Nors 2021 metų apklausos rodė, kad net 37 procentai senjorų mano, jog mokytis jiems per vėlu, šių metų tyrimas atskleidžia pozityvius pokyčius: nenorį nieko mokytis teigia tik 13 procentų apklaustų senjorų.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Pastarųjų smalsumą kursto ir tokios organizacijos kaip „Senjorų pasaulis“ – jose garbaus amžiaus žmonės mokosi kalbų, įvaldo technologijas, dalijasi žiniomis ir išlieka svarbiais, vertinamais visuomenės nariais.

Gyvena pirmaisiais kartais

Penkerius metus organizacijai „Senjorų pasaulis“ vadovaujanti Vida Greičiuvienė teigia nežinanti, ką reiškia sustoti: ji organizuoja paskaitas, ieško lektorių, koordinuoja virtualius mokymus, organizuoja renginius, leidžiasi į žygius ir reguliariai išmėgina naujas veiklas.

„Visą laiką susiduriu su tuo, jog kas nors atsinaujina, kad dar ko nors nežinau. Sakau sau – dar niekada to nedariau, bus pirmas kartas. Tų pirmų kartų dar tiek daug“, – šypsosi organizacijai „Senjorų pasaulis“ vadovaujanti Vida Greičiuvienė.

Paklausta, ar niekada nekilo mintis „gal jau pakanka, noriu pailsėti“, V.Greičiuvienė atsako nemąstydama: niekada. Jos filosofija paprasta – vieni žmonės smalsūs ir atviri, kiti galvoja, jog viską žino. „Aš turbūt iš tų, kurie galvoja, kad dar ne viską žino, dar turi daug sužinoti. Ir taip buvo visą gyvenimą, visuose darbuose“, – atskleidžia ji.

Prieš penkerius metus įkūrusi „Senjorų pasaulį“, V.Greičiuvienė subūrė aktyvius šalies senjorus iš visos Lietuvos. Mat organizacijos veikla 90 procentų vyksta nuotoliniu būdu. Ketvirtadieniais vyksta paskaitos, kurias skaito mokslininkai, meno žmonės, politikai, istorikai. Klubo nariai mokosi informacinių technologijų, anglų, vokiečių, prancūzų ir ispanų kalbų.

„Mūsų erdvė skirta tiems, kurie nori daugiau“, – pabrėžia „Senjorų pasaulio“ įkūrėja. Ji pasakoja, kad auditorijoje dominuoja buvę mokytojai, žurnalistai, ministerijų darbuotojai, tarnautojai. „Mums svarbu ne tik išlaikyti turimus įgūdžius, bet ir mokytis naujų dalykų, neleisti smegenims užmigti.“

Nugalina patys artimieji

„Mūsų komunikacijos pagrindinis kanalas yra laiškai, paštas, kompiuteris – tai yra pagrindas, be kurio dalyvauti mūsų veiklose nepavyktų, – pasakoja V.Greičiuvienė. – Iš pradžių daugeliui padeda artimieji – anūkai ir vaikai. Vienas vyras prijungdavo anytą prie paskaitų ir pranešdavo – močiutė pasodinta, laukia. Po trijų kartų ji jau pati jungėsi prie Zoom‘o.“

Deja, kaip pastebi pašnekovė, tie patys artimieji neretai tampa didžiausiu barjeru senjorams siekti žinių. „Būna, skambina vaikai ir sako, kad jų mamai jau per vėlu mokytis. O aš visuomet sakau – paklauskite mamos“, – pasakoja V.Greičiuvienė.

„Liūdna, tačiau dažnai pati aplinka nugalina vyresnio amžiaus žmones, – konstatuoja ji. – Manydami, kad saugo artimuosius nuo nesėkmių, žmonės iš tiesų atima galimybę jiems augti.“

Mokosi būti šiuolaikiški

„Senjorų pasaulio“ organizuota apklausa atskleidė, kas labiausiai domina Lietuvos senjorus.

„Nustebau sužinojusi, kad pirmoje vietoje – kelionės, – pripažįsta Vida Greičiuvienė. – Tiesa ta, kad ne visi gali keliauti, bet pasidalinti ar pasiklausyti įspūdžių patinka visiems.“

Organizacija kelionių klausimą sprendžia sumaniai ir išmaniai – senjorai keliauja virtualiai, skaičiuodami žingsnius. „Turime programėlę, kuria skaičiuojame žingsnius ir „einame“ į pasirinktą šalį“, – šypsosi V.Greičiuvienė. Pasiekus tikslą, visi klausosi kultūrinės paskaitos apie „pasiektą“ šalį. Virtualiai jau aplankyta Turkija, Indija, Grenlandija, Aliaska – pastarajai pasiekti reikėjo net 10 milijonų žingsnių.

Kaip rodo apklausa, antroje vietoje pagal populiarumą – kalbų mokymasis. V.Greičiuvienė pasakoja, kad „Senjorų pasaulyje“ mokosi ir devyniasdešimtmetė moteris. Pradžioje ji pasirinko ispanų kalbą, bet supratusi, kad ši per sudėtinga ir sunkiai pritaikoma, persiorientavo į anglų kalbą. „Kaip ji pati sako, nori su anūkais ar proanūkiais padiskutuoti. Jai svarbu būti šiuolaikiška, aktyvia močiute, tokia, kuri susigaudo, kas šiandien vyksta pasaulyje“, – apie moters motyvaciją pasakoja V.Greičiuvienė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad mokymasis ne tik praturtina senjorą, bet ir keičia visuomenės požiūrį į jį. „Besimokantis senjoras nelieka už borto. Jis išlieka įdomus aplinkiniams, – pabrėžia V.Greičiuvienė. – Juk kai žmogus paskambina ir vien tik dejuoja apie tai, koks gyvenimas blogas, nelabai norisi bendrauti. Bet ta močiutė, iš kurios visada sužinai ką nors įdomaus ir naujo, tampa žinių šaltiniu, žmogumi, kuris dalijasi naujais atradimais ir išlieka reikalingas bendruomenei.“

Valstybė nepasiekia

Kaip teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, 2024-2028 metams skirta 2,5 milijono eurų valstybinei programai „Mokymosi galimybių senjorams plėtra“. Planuojama, kad programoje dalyvaus apie 8 tūkstančius senjorų. Programa veikia per Trečiojo amžiaus universitetus, kurie užsisako švietimo programas pagal senjorų poreikius.

„2021 m. atlikta gyventojų apklausa rodo, kad per metus iki tyrimo ko nors mokėsi 14 proc. Lietuvos senjorų. Paklausti, kodėl per paskutinius metus niekur ir nieko nesimokė, 37 proc. apklaustų senjorų nurodė, kad mokytis jiems jau per vėlu, ketvirtadalis – kad savo laiku jau atsimokė, o 18 proc. nurodė, kad viską, ko jiems reikia, jau moka. Paklausti, ko norėtų mokytis artimiausiais metais, 36 proc. apklaustų senjorų nurodė, kad nieko nebenori mokytis, 20 proc. siektų mokytis užsienio kalbų, 19 proc. – kompiuterinio raštingumo, o 13 proc. siektų mokytis su sveikatingumu susijusių dalykų“, – duomenimis dalinasi ministerijos atstovai.

Taip pat 2023 m. buvo atliktos Lietuvoje veikiančių Trečiojo amžiaus universitetų vadovų apklausos, kurių metu klausta, kokios universiteto siūlomos tobulinimosi sritys labiausiai domina senjorus. Kaip populiariausia tobulinimosi kryptis buvo įvardinta sveikata, sveika gyvensena, ekologija. Antra populiariausia – menų ir kultūrinės raiškos kryptis, trečia – kelionių, krašto pažinimo kryptis, ketvirta – psichologijos kryptis.

„Siekiant atliepti senjorų poreikius ir paskatinti juos mokytis visą gyvenimą, ministerijos inicijuota valstybinė senjorų švietimo programa skirta tam, kad senjorai patys galėtų išsirinkti pageidaujamas programas“, – papildo ministerijos atstovai.

Situacija gerėja

2025 metų Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro „Senjorų mokymosi poreikių tyrimas“ atskleidžia reikšmingus pokyčius. Apklausus 519 vyresnio amžiaus asmenų, paaiškėjo, kad tik kas aštuntas teigia nenorįs nieko mokytis – tai beveik tris kartus mažiau nei 2021 metais, kai prasmės mokytis nebematė daugiau nei trečdalis senjorų.

Populiariausios mokymosi sritys išlieka tos pačios: beveik pusė apklaustųjų norėtų mokytis užsienio kalbų, daugiau nei trečdalis tobulinti informacinių technologijų įgūdžius, beveik trečdalis – domėtųsi sveikata ir sveika gyvensena, o kas penktas tobulintų finansinio raštingumo gebėjimus.

Pokyčiai matomi palyginus su 2021 metais, kai užsienio kalbų norėjo mokytis tik kas penktas senjoras, kompiuterinio raštingumo – dar mažiau.

Tiesa, kultūrinė veikla domina tik kas dešimtą apklaustą senjorą. Tyrimas atskleidžia, kad menine veikla labiau domisi žemesnio išsilavinimo ir mažesnes pajamas turintys senjorai.

Galimybės negrįžta

„Kaip sakė mūsų organizacijos narės, trys dalykai niekada negrįžta atgal – laikas, žodis ir galimybė“, – sako V.Greičiuvienė, primenanti, kad kiekviena diena yra galimybė pradėti ką nors naujo.

„Mes išmokome skaityti, rašyti. Išmokome gyventi. Bet kaip senti, to niekas mūsų nemokė, – su šypsena priduria ji. – Greta kalbų ir sveikatingumo temų mums reikia mokytis senti kartu su senstančiais partneriais, bičiuliais, priimti jų pokyčius ir… užmaršumą.“

• Seimas spręs dėl laikino akcizo degalams sumažinimo.
• Gynybos ministrų pareiškimas: būtina skubiai stiprinti oro gynybą.
• Lietuviai gandrus stebi kitaip nei anksčiau: kas pasikeitė?
• Lietuviai rado išeitį: vietoje brangių butų statosi namus.
• Motociklininkai grįžta į kelius: kodėl sezono pradžia pavojingiausia?
• Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
• Kelionė – didelis efektas: per atostogas moksleiviams neužtenka poilsio namuose?
• Prasidėjo laikotarpis, kai žmogaus veikla miškuose griežtai ribojama.
• Ar didesni pinigai priverstų lietuvius gimdyti daugiau vaikų?
• Du atlyginimai ir jokių vaikų: renkantis būstą tai mažesnė rizika bankui.
• Kuro kainos kyla: ar bandymas jas suvaldyti nesukels dar didesnės krizės?
• Lietuva vėl suks laikrodžių rodykles: kada nustosime tai daryti?
• Ar lietuviams namuose viskas krenta iš rankų?
• Aušra Veselovaitė: didžiausios procesinės klaidos, kurios kainuoja bylą.
• Rekordiniai 2025-ieji: aukso paklausa ir kaina pasiekė istorines aukštumas.
• Bebrai – gamtos inžinieriai, kurių pavasarinė veikla kelia iššūkių.
• Pavasarį skubėti keisti padangų nebūtina.
• Kiaulienos sprandinė Velykoms: išbandykite paprastai paruošiamą vokišką receptą.
• Išpopuliarėjęs pigus receptas tiks ir kasdienai, ir lengvesnėms Velykoms.
• Ginkluotės gamykla žengia į naują etapą: kulkų gamyba tampa savarankiška.
• Kaip persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
• Vaikų miego problemos – ką daryti? Psichologės rekomendacijos.
• Ar tikrai dantų implantas gali tarnauti visą gyvenimą?
• Naftos kainų šuolis: kada geopolitinė įtampa tampa ekonomine rizika?
• Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime.
• Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
• Ilgaamžiškumo sąlyga – kokybiškas miegas: kaip sau padėti?
• A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
• Kaziuko mugėje – tikras tautų katilas: lankėsi ir tolimesnių šalių gyventojai.
• Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
• Moterys „vyriškose“ profesijose – jungia laidus ir laužo stereotipus.
• Du mitai apie hibridinius automobilius, kurie vis dar gajūs.
• Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
• Įvaldžius DI – didesnis atlyginimas: L. Keraičio patarimai.
• Artėjant potvyniui: ko imtis, kad namai kuo mažiau nukentėtų.
• Ne kiekvienas butas – gera investicija: kas lemia kainos augimą.
• Viena kiaulienos nugarinė – trys patiekalai: taupu, tvaru ir paprasta.
• Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo.
• Žygimantas Mauricas. Kas Irano kare sumokės didžiausią kainą?
• Sukčiai vis įžūlesni: imituoja realių verslo įmonių platformas internete.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136