Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?

Statistiniai duomenys rodo, kad dirbtinio intelekto įrankiai tapo svarbia mokymosi dalimi. Skaitmeninio švietimo tarybos duomenimis, daugiau nei 80 proc. studentų visame pasaulyje jau naudojasi DI, o tik trečdalis pripažįsta – sugeneruotą tekstą ne visada tinkamai cituoja ar nurodo kaip informacijos šaltinį.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Toks požiūris kelia nerimą akademinei bendruomenei, tačiau ekspertai pabrėžia, kad tinkamai naudojamas DI gali būti ne tik rizika, bet ir galingas asistentas, padedantis mokytis greičiau ir efektyviau.

Skaičiai kalba patys už save

Pasauliniai tyrimai atskleidžia, kad DI jau tapo neatsiejama studijų dalimi. Studentai jį dažniausiai naudoja informacijos paieškai, klaidų tikrinimui ar konspektų trumpinimui. Vis dėlto tik ketvirtadalis tai daro kasdien. Jungtinėje Karalystėje skaičiai dar įspūdingesni – net 92 proc. studentų jau naudojasi DI įrankiais, kai prieš metus tokių buvo tik du trečdaliai.

Lietuvoje ši realybė jau pasiekė ir auditorijas: ir nors, pavyzdžiui, Vilniaus universitetas per pastaruosius akademinius metus pašalino 10 studentų dėl netinkamo DI naudojimo baigiamuosiuose darbuose, egzistuoja gana vieningas supratimas, kad DI niekur nedings, tiesiog reikėtų sutarti dėl korektiško šio įrankio naudojimo. Pavyzdžiui, ar konspekto sutrumpinimas yra pagalba, ar plagijavimas? O ar perrašytas tekstas, sugeneruotas įrankio, vis dar laikytinas studento darbu?

Vienas iš argumentų naduotis DI tinkamaiaspektas – darbo rinka. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, per ateinančius penkerius metus net 75 proc. įmonių planuoja naudoti DI savo veikloje. Tai reiškia, kad studentai, kurie išmoks su juo dirbti sąžiningai ir efektyviai, turės aiškų pranašumą bei „minkštųjų“ įgūdžių bagažą.

Išmokti atsirinkti reikiamą informaciją

Ekspertai pabrėžia, kad DI nėra tik trumpesnis kelias užduotis atlikti. Jis gali padėti lavinti kritinį mąstymą, struktūruoti idėjas, atrasti kūrybiškus sprendimus ir praplėsti požiūrį į mokymąsi. Tam būtina tinkamai suformuluoti užduotį, aiškiai išsakyti, kokio rezultato tikimasi, ir kritiškai įvertinti gautą informaciją.

„Svarbiausia, kad studentai suprastų – DI nėra tik trumpesnis kelias išvengti užduočių. Naudojamas tinkamai, jis tampa asistentu, padedančiu išmokti daugiau ir pasiruošti ateities darbo rinkai. Gebėjimas tinkamai naudotis DI padės jaunam žmogui dirbti efektyviau ir greičiau įgyti reikiamus įgūdžius“, – sako Eglė Tamelytė, „Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovė.

Studentams būtina ugdyti gebėjimą ne tik naudotis DI atsakymais, bet ir atsirinkti informaciją, patikrinti jos patikimumą bei įsisavinti ją taip, kad prireikus galėtų pritaikyti be papildomos pagalbos.

Išnaudoti DI priemones, bet nepasitikėti aklai

Universitetai jau seniai tikrina rašto darbus specialiomis programomis, galinčiomis atpažinti plagiatą, o šiandien šie įrankiai geba identifikuoti ir DI pėdsakus. Tai nereiškia, kad DI yra draudžiamas – priešingai, aukštosios mokyklos skatina ir toliau eksperimentuoti su išmaniais įrankiais ir išnaudoti visas jų siūlomas galimybes, tačiau nepamiršti sąžiningai laikytis taisyklių ir į dirbtinio intelekto generuojamą informaciją žiūrėti kritiškai.

Technologijų gamintojai taip pat siūlo sprendimus, kurie padeda studentams mokytis efektyviau ir skatina juos DI naudoti sąžiningai. „Galaxy Tab S11“ su „Galaxy AI“ tampa pagalbininku, kuris padeda studentams mokytis, o ne vien kopijuoti.

„Viena svarbiausių funkcijų – „Solve Math“. Ji ne tik pateikia atsakymą, bet ir paaiškina kiekvieną žingsnį, kad studentas suprastų sprendimo eigą. „Handwriting Help“ padeda ranka rašytus užrašus paversti tvarkingais elektroniniais konspektais. Mokymasis tampa patogesnis, o konspektai – tvarkingesni ir lengviau prieinami“, – sako E. Tamelytė.

Be to, „Galaxy AI“ padeda mokytis užsienio kalbų – tekstą galima akimirksniu išversti ar paaiškinti. Funkcija „Paieška apibraukiant“ leidžia vos vienu paspaudimu rasti papildomos informacijos apie pasirinktą objektą ar temą.

Tokios priemonės moko studentus kritiškai mąstyti ir suprasti gautą rezultatą, o ne aklai juo pasitikėti. Pasirinkimas paprastas: svarbiausia DI paversti mokymosi asistentu, kuris padeda būti efektyvesniems, greičiau įsiminti, suprasti ir pasiruošti ateities iššūkiams.

• Vokietija - politinis žemės drebėjimas: į valdžią ateis kraštutiniai dešinieji?
• Sukčiai taikosi į ieškančius banko per „Google“: kaip nepakliūti į spąstus?
• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139