Kardiologė apie nutukimą: „Tai ne grožio, o gyvybės klausimas“

Lietuvoje nutukimu serga kas penktas suaugęs žmogus ir šis skaičius auga. Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena primena, kad nutukimas nėra tik išvaizdos klausimas, o lėtinė liga, tiesiogiai didinanti riziką širdžiai – nuo hipertenzijos iki staigios mirties.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Kodėl jis taip pavojingas širdžiai ir kokios pagalbos šiandien galima tikėtis, aiškina gydytoja kardiologė Sigita Glaveckaitė.

„Mintis, kad nutukimas yra „kosmetinis trūkumas“, o ne liga, yra dažnas klaidingas įsitikinimas, turintis kultūrines, istorines ir socialines šaknis. Toks požiūris yra labai paviršutiniškas ir pagrįstas tik tuo, kas matoma, visai nesigilinant į nutukimo, kaip ligos, žalingas pasekmes“, – sako S. Glaveckaitė.

Tokie stereotipai lemia, kad liga ignoruojama, o žmonės dažnai negauna jiems reikalingos pagalbos. Pasak gydytojos, nutukimas yra linkusi atsinaujinti, daugelio veiksnių lemiama liga, daranti įtaką medžiagų apykaitai ir širdies bei kraujagyslių sveikatai, todėl jis turėtų būti vertinamas taip pat rimtai, kaip diabetas ar hipertenzija.

„Nutukimas lemia daugiau nei 229 komplikacijų išsivystymą. Jo žalinga įtaka įvairių organų sistemų ligų atsiradimui yra įrodyta. Iš širdies ligų perspektyvos jis didina riziką susirgti širdies nepakankamumu, 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, dislipidemija, obstrukcine miego apnėja. Nutukimas didina prieširdžių virpėjimo, staigios širdinės mirties ir net aortos vožtuvo angos stenozės išsivystymo riziką“, – vardija gydytoja.

Anot S. Glaveckaitės, per pastaruosius du dešimtmečius mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, susijusių su nutukimu, skaičius padidėjo tris kartus. Tai rodo, kad problema ne tik egzistuoja, bet ir sparčiai gilėja.

„Tyrimai rodo, jog apie 70 proc. mirčių antsvorį ar nutukimą turintiems asmenims įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai keliamas klausimas apie „metaboliškai sveiką nutukimą“, kai žmogus pagal kūno masės indeksą (KMI) priskiriamas prie nutukusių, bet kol kas neturi metabolinių sutrikimų. Tačiau šiandien manoma, kad tai tėra laikina ligos stadija. Išliekant ir augant svoriui metaboliniai sutrikimai ir kartu širdies bei kraujagyslių ligos neišvengiamai išsivysto“, – pabrėžia S. Glaveckaitė.

KMI ir riebalų pasiskirstymas – svarbūs rodikliai

Kaip pasakoja gydytoja, rizika širdžiai pradeda augti dar tada, kai KMI peržengia 25 ribą. Pasiekus 30 ir daugiau, mirčių skaičius šoktelėja, o rizika tampa kritinė. Svarbus ne tik svorio perteklius, bet ir jo pasiskirstymas – pavojingiausi yra pilvo srityje besikaupiantys, vidaus organus gaubiantys riebalai, kurie tiesiogiai skatina uždegiminius procesus ir širdies ligas. Patikrinti savo KMI galima patikimais įrankiais, tokiais kaip skaičiuoklė tinklalapyje manosvoris.lt.

„Solidžiame medicininiame žurnale „Lancet“ 2018 m. paskelbto tyrimo duomenimis, palyginus su normalų svorį turinčiais asmenimis, gyvenimo trukmė nuo 40 metų buvo 4,2 metų trumpesnė nutukusiems vyrams ir 3,5 metų trumpesnė nutukusioms moterims. Per mažas svoris taip pat nėra gerai – vyrų gyvenimo trukmė buvo trumpesnė 4,3 metų, moterų – 4,5 metų“, – primena gydytoja S. Glaveckaitė.

Pirmi žingsniai kovoje su nutukimu

Ankstyvas reagavimas gali pakeisti ligos eigą, pabrėžia gydytoja. Daug lengviau sustabdyti svorio didėjimą pačioje pradžioje – numesti vieną ar du kilogramus – nei vėliau kovoti su dešimtimis papildomų kilogramų.

„Pirmasis ir svarbiausias žingsnis yra anksti nustatyti svorio augimą ir užkirsti kelią tolimesniam svorio didėjimui. O jei vieną rytą atsibundame suvokę, jog papildomi kilogramai mums trukdo, o ant stalelio matome saują jau paskirtų vaistų nuo hipertenzijos, dislipidemijos ar diabeto, reiškia ne vienerius metus toleravome žalingą palydovą – nutukimą. Vis dėlto niekada nėra per vėlu paimti gyvenimą į savo rankas ir ieškoti pagalbos“, – pabrėžia kardiologė.

Tačiau čia slypi dar vienas svarbus niuansas: vien tik mitybos pokyčių ir fizinio aktyvumo dažnai neužtenka. Tai viena priežasčių, kodėl tiek daug žmonių patiria nesėkmę bandydami savarankiškai sumažinti svorį.

„Jei pakaktų tik mitybos ir fizinio aktyvumo, turbūt nekalbėtumėme apie epidemiją. Esant nutukimui, paprastai šių dviejų svorio reguliavimo banginių neužtenka ir būtinas kompleksinis požiūris, vertinant psichologinius aspektus bei, neretai, skiriant medikamentinį ar net chirurginį gydymą. Nutukimas yra liga, kurią lemia fiziologinių-genetinių mechanizmų disfunkcija, o ne tik elgsenos silpnumas“, – sako S. Glaveckaitė.

Emocijos – nematoma nutukimo pusė

Nutukimo gydyme svarbi ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata. Stresas ir nutukimas yra glaudžiai susiję – vienu atveju lėtinis stresas skatina svorio augimą per hormoninius mechanizmus, kitu atveju pats nutukimas tampa streso šaltiniu dėl stigmos, socialinių sunkumų ir sveikatos problemų.

„Tarp streso ir nutukimo yra dvikryptis ryšys: iš vienos pusės, lėtinis stresas padidina svorio augimo riziką, iš kitos – dėl svorio stigmos, socialinės įtampos ar ligų gali didėti psichologinis stresas, sukuriant uždarą ydingą ratą. Emocinės problemos lemia emocinį valgymą, žalingų įpročių atsiradimą, mažina motyvaciją užsiimti fizine veikla“, – aiškina kardiologė Sigita Glaveckaitė.

Štai kodėl gydyme neretai dalyvauja ne tik šeimos gydytojai ar kardiologai, bet ir psichologai bei psichiatrai. Jie padeda atpažinti ir valdyti emocinį valgymą, mažinti stresą ir grąžinti pacientui motyvaciją.

„Vis dėlto, kalbėjimas apie nutukimą išlieka tabu, o daugelis sergančiųjų yra praradę viltį, jog svorį įmanoma sumažinti. Jie nebenori girdėti vien tik frazės „jums reikia mesti svorį“. Tačiau baikime save plakti – šiandien jau turime realių priemonių, galinčių padėti. Liga yra gydoma, o pagalba – pasiekiama“, – pabrėžia gydytoja.

Pasaulinės širdies dienos renginiai

Šiemet Pasaulinės širdies dienai skirti renginiai vyks rugsėjo 28 d., prekybos centre „Panorama“ (Saltoniškių g. 9, Vilnius). Nuo 11:30 iki 14:30 val. lankytojai galės nemokamai pasitikrinti sveikatą ir gauti specialistų konsultacijas: bus atliekami kraujo spaudimo, cholesterolio, gliukozės matavimai, kūno sudėties analizė. Taip pat vyks mokymai apie pirmosios pagalbos vaistinėlę, viktorina ir kitos interaktyvios veiklos, kuriose dalyviai turės galimybę laimėti sveikatai naudingų prizų.

• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.
• Vasaros pavojai akims: traumos, kurios gali sugadinti atostogas.
• Prasideda vasaros derliaus banga: TOP 5 birželio dabar skaniausios gėrybės.
• Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
• Ką apie valstybės valdymą sako Registrų centro valdomų duomenų vagystės atvejis?
• Būsimam pirmokui būtina?
• Planuojate aktyvias atostogas? Ką reikėtų žinoti apie kelionių draudimą.
• Elektromobiliams įsigyti per 4 metus išdalinta 35 mln. eurų paramos.
• Pristatytas 3 „MICHELIN Guide Lithuania“ leidimas: sąraše – 44 restoranai.
• „OpenAI“ dirbantis lietuvis: DI amžiuje žmogiškumas tampa didžiausia vertybe.
• Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
• Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
• Ekspertas pagaliau padėjo tašką, ar telefonas gali pritraukti žaibą?
• Dirbantiems pensijų gavėjams – atnaujintos pensijos.
• Kada vadovui už įmonės nemokumą gali tekti mokėti iš savo kišenės?
• Sukčių apgaulės keičiasi greičiau nei žmonių budrumas – pasakė, kaip apsisaugoti.
• Atostogų sezonas – darbymetis sukčiams: 7 dažniausios apgavystės keliaujant.
• Jauni darbuotojai nenori tapti vadovais: statusą keičia laisvė, gyvenimo kokybė.
• TV vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos.
• Sezoninis „vabzdžių siaubas“ prasideda!
• Geriausia dovana priešui yra savo pareigų tinkamai neatliekanti Vyriausybė.
• Nutekėjo RC duomenys: ką sukčiai gali nuveikti su jūsų adresu ir asmens kodu.
• Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su laiku?
• Elektromobiliai jau pigesni nei dyzeliniai? Kada jie iš tiesų atsiperka?
• Registrų centro vadovo pasitraukimo negana – atsakomybė ir ministrams.
• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138