Lytiškumo ugdymas. Ką žino mūsų vaikai?

„Jei moteriai į vidų vienu metu pabaigia trys vyrai, tai kuris yra tėtis?“ – tokie klausimai lytiškumo ugdymo pamokose nebe retenybė. Anot lytiškumo ekspertų, vaikai šiandien skęsta informacijos pertekliuje ir dažnai nebežino, kuo tikėti.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Akušerė, biologijos mokytoja ir lytiškumo ugdymo lektorė Goda Šedvilaitė-Intė pasakoja, ką apie lytiškumą žino dabartiniai vaikai ir kodėl tėvams vertėtų atnaujinti savo žinias.

Žino daugiau

„Kiekvieno vaiko žinios yra skirtingos, tačiau bendrai manau, kad dabar vaikai žino daugiau negu mes jų amžiaus“, – teigia su įvairaus amžiaus mokiniais dirbanti lytiškumo ekspertė G.Šedvilaitė-Intė.

„Pavyzdžiui, devintokai šiandien nesijuokia iš žodžių vadovėlyje „varpa“, „makštis“, „spermatozoidas“. Kai mes buvome jų amžiaus, šie žodžiai keldavo juoką beveik visada. Tai rodo, kad ši tema jiems yra mažiau gėdinga ar nauja – tai tiesiog pamokų dalis“, – pastebi pašnekovė.

Kaip pasakoja G.Šedvilaitė-Intė, lytiškumo pamokos visuomet prasideda klausimų sesija, o jų turinys – pastebimai pakitęs, ypač vyresnių paauglių. „Ar tiesa, kad įmanoma pastoti, jei nuryji spermą turėdama skrandžio opą?“ arba „Jei moteriai į vidų vienu metu pabaigia trys vyrai, tai kuris yra tėtis?“ Tokie klausimai dažniausiai užduodami besijuokiant, tačiau kai į juos atsakai rimtai, mokiniai įsidrąsina klausti ir to, kas jiems asmeniškai rūpi“, – tikina pašnekovė.

Lygindama kartas, specialistė pastebi esminį skirtumą: „Dabartiniai vaikai, net jei negauna jokios informacijos iš šeimos, bent kažkiek jos gauna mokykloje arba iš draugų, kurių tėvai kalbasi apie lytiškumą. Ir dar yra internetas su socialiniais tinklais. Ar visa ši informacija teisinga – ypač jei gauta internete – tikrai nebūtinai. Tačiau mes augdami dažnai net neturėjome ko pasiklausti.“

Vadovėliai pralaimi internetui

Tiesa, informacijos šaltiniai, kurių neturėjo ankstesnės kartos, dabar kelia naujus iššūkius. „Informacijos šiandien tiek daug, kad vaikams nebeaišku, kuo pasitikėti. Ypač kalbant apie lengvą priėjimą prie interneto, kuriame jie mato itin daug įvairios ir dažnai prieštaringos informacijos“, – grėsmes įžvelgia G.Šedvilaitė-Intė.

Pašnekovės teigimu, skirtingi šaltiniai siūlo skirtingą turinį ir kokybę: „Pavyzdžiui, vadovėliai pateikia teisingą informaciją, bet jie vaikams atrodo mažiau įdomūs. O socialiniai tinklai yra daug įtraukesni, tačiau juose informacija dažnai būna netiksli. Ir ne, tikrai neturiu nieko prieš vadovėlius – kaip biologijos mokytoja galiu užtikrinti, kad jie yra būtini mokymuisi.“

Lektorė įsitikinusi: leidus vaikui ar paaugliui pasirinkti – skaityti vadovėlį ar žiūrėti trumpus vaizdo įrašus telefone – dažniau bus pasirenkamas pastarasis variantas. „Nėra ko stebėtis – lengvesnį būdą renkasi ir suaugusieji“, – pastebi specialistė.

Kada pradėti kalbėtis?

Paprastai lytiškumo ugdymas, anot ekspertės, turėtų prasidėti natūraliai: vaiko klausimai yra signalas, kad laikas kalbėtis.

„Bet koks ugdymas turėtų prasidėti nuo to momento, kai vaikui kyla klausimų šia tema, – sako akušerė, biologijos mokytoja ir lytiškumo ugdymo lektorė Goda Šedvilaitė-Intė. – Kilus klausimui, į jį reikia atsakyti tiek, kiek tam vaikui tuo metu pakanka žinoti. Negalima meluoti ar sakyti: „Tu dar per maža(-s)“. Jeigu klausia – vadinasi, jau reikia žinoti.“

Jei į klausimą neatsakys tėvai, atsakys draugai darželyje, mokykloje ar kas nors svetimas internete, pabrėžia G.Šedvilaitė-Intė.

Vis dėlto daugelį tėvų neramina klausimas – kaip kalbėtis, kaip atsakyti į vaikui kylančius klausimus?

„Moksliniai tyrimai rodo, kad šia tema svarbu kalbėtis be gėdinimo, be sureikšminimo ar pasakymo, kad „apie tai negražu kalbėti“ ar „tokio žodžio sakyti negalima“, – dalijasi pašnekovė.

„Nemanau, kad egzistuoja vienas teisingas informacijos pateikimo būdas, – tęsia ji. – Mano manymu, svarbu, kad būtų naudojama viskas: pokalbiai su tėvais, pamokos mokykloje, vaizdo įrašai internete. Svarbiausia – balansas.“

Dar vienas svarbus dalykas, specialistės teigimu, – vadinti daiktus tikraisiais vardais: mokyti tikrų lytinių organų pavadinimų, atsisakyti infantilių pakaitalų ir vartoti mediciniškai tikslius terminus.

Jos patirtis rodo, kad vaikai jaučia, kada suaugusiesiems apie tai kalbėti nejauku. „O jei mums tikrai nejauku, net nenorėdami perduodame žinutę, kad čia kažkas tokio“, – akcentuoja G.Šedvilaitė-Intė.

Visgi didžiausia klaida būtų nekalbėti visai. „Jei tylėsime, vaikai vis tiek sužinos tai, ką nori sužinoti, tik nebūtinai iš patikimų šaltinių“, – sako pašnekovė.

Iššūkis tėvams

Kad vaikų klausimai neužkluptų netikėtai, tėvams vertėtų pasidomėti, ką sako šiuolaikinis mokslas.

„Tėvai, nori to ar ne, turi patys gilinti ir atnaujinti žinias. Tikrai žinau, kad mokyklos stengiasi įtraukti tėvus – pati esu kalbėjusi ne vienuose mokymuose tėvams ir mokytojams lytiškumo ugdymo temomis“, – pasakoja lektorė.

„Pavyzdžiui, jei po pamokos mergaitė manęs klausia, ar gali naudoti tamponą, jei dar neturėjo lytinių santykių, nes mama sakė, kad negalima, aš negaliu jai meluoti. Jei sakome vaikui, kad ko nors negalima, turime nurodyti priežastį. Galbūt mama nerimauja, kad dukra per retai keis tamponą ir gali kilti toksinio šoko sindromas – tokia priežastis yra svari. Paaiškinus ją vaikui, viskas tampa aišku, – sako G.Šedvilaitė-Intė. – Tačiau sakyti, kad „negalima, kol neturėjai lytinių santykių“... Dažnai tai ateina iš nežinojimo, o vaikas pasitiki, kad mama žino geriausiai. Ir tuomet aš, žmogus, kurį vaikas mato pirmą kartą, pasakau, kad tamponą galima naudoti nuo menstruacijų pradžios. Faktas – vaikui kils klausimas, kodėl mama sakė vienaip, o lektorius kitaip. Todėl ir sakau, kad tobulu atveju pirmiausia lytiškumo ugdymas turėtų būti skirtas tėvams, o tada jų vaikams.“

Ugdyti kritinį mąstymą

Lektorė pabrėžia, kad informacijos amžiuje svarbiausia tampa ne žinios, o gebėjimas jas vertinti. „Interneto ir socialinių tinklų vaidmuo yra itin didelis – tai tikrai matome visi. Svarbiausia, ką galime padaryti, – išmokyti vaikus kritiškai vertinti tai, ką jie mato. Ypač dabar, kai internete vis daugiau dirbtinio intelekto kuriamo turinio“, – pabrėžia G.Šedvilaitė-Intė.

Nors vieno būdo kritiniam mąstymui ugdyti nėra, pradėti galima nuo paprasto dalyko – mokyti vaiką suabejoti tuo, ką girdi ar mato. „Geras būdas skatinantis mąstyti – diskusija ir tinkamai parinkti klausimai jos metu. Naudoju ją ir savo pamokų metu – ji padeda vaikui susimąstyti, suabejoti, dar kartą pagalvoti. Diskusijos metodas tikrai taikomas mokyklose, tikiuosi, ir šeimose.“

Pokyčiai matomi

Nors lytiškumo ugdymas Lietuvos mokyklose, o neretai ir šeimose, dar tik žengia pirmuosius žingsnius, specialistė pokyčius vertina teigiamai.

„Manau, kad dabartinė lytiškumo ugdymo situacija yra gerėjanti, ir reikia nepamiršti tuo pasidžiaugti. Žinoma, visada yra kur tobulėti, bet tikrai šiuo klausimu dirba vis daugiau protingų, išsilavinusių žmonių, kurie linki mūsų jaunimui gero“, – optimistiškai nusiteikusi G.Šedvilaitė-Intė.

„Būna, kad mergaitė klasėje pasakoja, jog menstruacijos yra visiškai normalus dalykas ir kad neturėtume to gėdytis. Kita pasidalina, kad jos mama paruošė nedidelę kosmetinę su viskuo, kas reikalinga, jei mokykloje menstruacijos prasidėtų pirmą kartą. Tokie atvejai mane be galo džiugina.

Svarbu suprasti, kad lytiškumas apima ne tik lytinius santykius, menstruacijas ar higieną. Tai ir savęs, savo jausmų bei emocijų pažinimas, santykiai su kitais žmonėmis“, – atkreipia dėmesį lektorė.

„Po truputį gydomės tą gėdos ir nejaukumo jausmą kiekvienas savais būdais, o kai prisijaukiname šią temą, lengviau apie ją kalbėti ir su vaikais. Iš kitos pusės svarbu suprasti ir tai, kad ne visiems lytiškumas ir jo ugdymas yra įdomi ar svarbi tema. Kartais atrodo: „Kaip gali žmonėms nerūpėti, juk tai taip svarbu!“ Bet kartu suprantu, kad kiekvienas žmogus turi savo prioritetus, ir viskas su tuo yra gerai. Visgi judame tinkama kryptimi. Tokie dideli dalykai neišsprendžiami per vieną naktį. Esame jauna valstybė ir turime sau duoti laiko užaugti visose srityse“, – įsitikinusi G.Šedvilaitė-Intė.

Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

• Techninių įgūdžių negana: kaip darbdaviui pamatyti tai, ko neparodo CV?
• Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: nauja sukčiavimo schema.
• II pakopos lėšas atsiėmę gyventojai jų įdarbinti neskuba.
• Saugumo jausmas gali klaidinti: įspėja dėl dažnai nuvertinamų rizikų namuose.
• Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą.
• Kodėl privataus detektyvo paslaugų kainos gali labai skirtis?
• Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
• Energijos rijikas namuose gali būti ne senas prietaisas, o jo nustatymas.
• VU chemikų sukurtas metodas gali paspartinti naujų vaistų kūrimą.
• VU Fizikos fakulteto mokslininkai siekia įminti perovskitų paslaptis.
• Dyzelinui brangstant: kiek galima sutaupyti važiuojant elektra?
• Lietuva užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimtmečiui: didesnis kainų stabilumas.
• Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
• Atsistojus tenka įsikibti, nes aptemsta akyse? Šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
• DI bumas toliau brangina IT infrastruktūrą: kainos per metus šoktelėjo.
• Prezidentas: JAV kariai jau pakeliui į Lietuvą.
• Tekste nėra nė vieno žodžio. Ką jame perskaito vaikai?
• Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
• RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
• Tarp darbuotojų ryškėja atskirtis: kokių įgūdžių prireiks norint neatsilikti?
• Ukmergės gamykla ruošiasi auginti komandą iki 400 žmonių.
• Nelegalus darbas statybų sektoriuje: individualios veiklos pažyma neapsaugo.
• Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti stovėjęs automobilis?
• Darbo skelbimo nebeužtenka: kas veikia ieškant specialistų.
• Vaikas išvėmė vaistus: sugirdyti dozę dar kartą ar laukti kito vartojimo?
• Rusijos GPS trikdžiams suvaldyti „Bitė“ įsigijo atominį laikrodį.
• „Nėra ką valgyti“, nors šaldytuvas pilnas: kodėl taip nutinka ir ką daryti?
• Sukčiai apie jus gali žinoti daugiau, nei manote: įvardijo 5 pagrindines schemas.
• Verslo atsparumas „Dienai X“: nuo atsarginių kopijų iki veiklos tęstinumo.
• Kai vaikai moko senjorus, o senjorai – vaikus: skirtingos kartos kartu.
• Kodėl vaikas skriaudžia kitus?
• Pirmas nuosavas būstas: ką svarbu žinoti renkantis elektros tiekimo planą?
• Privačios gydymo įstaigos siekia toliau veikti su sistema.
• Jūsų televizorius – lyg meno kūrinys: profesionalus televizorių pakabinimas.
• DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo rizikas.
• Nauja šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
• Kaip paruošti mėgstamus patiekalus be mėsos? Nustebins skonis ir žema kaina.
• Darbuotojai išeina ne dėl atlyginimo: priežastis – prastas vadovavimas.
• Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
• Įrankis naujas, įpročiai seni: kodėl DI įdiegimas dar negarantuoja produktyvumo?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140