Uždirbate solidžiai, bet sąskaita tuščia? Kaip pasiekti finansinį saugumą?

„Sodros“ duomenimis, kas penktas Lietuvoje dirbantis asmuo uždirba 1 525–2 420 eurų į rankas. Nors daugelis finansinį stabilumą pirmiausia sieja su dideliu atlyginimu, specialistai pabrėžia, kad kelias į finansinį saugumą grįstas visai kitais principais.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Kasdieniai įpročiai – gebėjimas atsidėti dalį pajamų ir kontroliuoti išlaidas – turi kur kas didesnę reikšmę nei pajamų dydis, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.

Pirmiausia sumokėkite sau

Iš pradžių reikia suprasti, kiek ir kur išleidžiate. Norint tiksliai nustatyti savo vidutines mėnesio išlaidas, patartina saugoti kvitus ir surinkti paskutinių trijų mėnesių banko sąskaitų bei kredito kortelių išrašus. Padalinkite bendrą išlaidų sumą iš trijų, kad pamatytumėte, kiek vidutiniškai išleidžiate per mėnesį.

Sudarydami bendrų išlaidų ataskaitą, suskirstykite jas į kategorijas, pavyzdžiui: pagrindiniai poreikiai, privalomi įsipareigojimai, taupymas ir tikslai, taip pat papildomos išlaidos – pramogos bei pomėgiai. Tai parodys, kur prireikus galite sutaupyti pinigų. Apžvalgą galite sudaryti užrašų knygelėje, „Excel“ lentelėje arba naudodami programėles, tokias kaip „Spendee“ ar „Goodbudget“.

Toliau jau galima pereiti ir prie biudžeto planavimo: nustatykite ribas kiekvienai išlaidų kategorijai ir jų laikykitės. Finansų ekspertai rekomenduoja naudoti vieną iš dviejų principų – 50-30-20 arba 70-20-10.

Laikantis principo 50-30-20, pusė jūsų mėnesio pajamų skiriama būtiniesiems poreikiams (maistui, mokesčiams ir pan.), 30 proc. – norams ir nebūtinosioms išlaidoms, o 20 proc. lieka taupymui ir skoloms grąžinti. Toks būdas padeda atskirti poreikius nuo norų ir leidžia greičiau taupyti bei grąžinti skolas. Jis labiausiai tinka žmonėms, turintiems stabilias pajamas. Tiesa, „Eurostat“ duomenimis, vien būsto išlaidos Lietuvoje siekia vidutiniškai 26 proc. namų ūkio pajamų, todėl kai kuriems šio taupymo principo laikytis bus sunku.

Tokiu atveju labiau tinka principas 70-20-10. Jį naudojant, poreikiai ir norai sujungiami į vieną kategoriją ir jiems skiriama 70 proc. pajamų, 20 proc. lieka taupymui ir investicijoms, o 10 proc. – skoloms grąžinti. Šis principas yra lankstesnis, nes poreikiai ir norai sudedami į vieną „krepšelį“.

Jei nė vienas iš minėtų principų neatrodo tinkamas, galite pakoreguoti dydžius. „Esmė – ne pasirinktas principas. Norint turėti santaupų, svarbiausia – pirmiausia sumokėti sau. Tai reiškia, kad, gavę atlyginimą, pasirinktą jo dalį iš karto turėtumėte atsidėti, idealiu atveju – į taupomąją arba investicinę sąskaitą. Galite sukurti periodinį mokėjimą, kad tai būtų atliekama automatiškai. Kai santaupos ar investicijos pervedamos automatiškai, pinigai atskiriami nuo jūsų kasdienių lėšų, kol dar nekyla pagunda jų išleisti“, – sako „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje Edvardas Arnatkevičius.

Trys finansinės pagalvės lygiai

Finansinė pagalvė visų pirma reikalinga nenumatytoms išlaidoms. „Bigbank“ atliktas tyrimas atskleidė, kad apie trečdalis Lietuvos gyventojų neturi jokių santaupų. Jos yra būtinos finansiniam stabilumui užtikrinti, kai reikia padengti netikėtas išlaidas, tokias kaip automobilio remontas ar medicinos paslaugos. Tad rekomenduojama turėti santaupų, atitinkančių bent 1–3 mėnesių atlyginimo dydį. Šitokia sukaupta suma sumažina tikimybę, kad netikėtose situacijose teks skolintis ar naudotis kredito kortele, taip išvengiant nereikalingų skolų.

Antrasis finansinio rezervo lygis skirtas apsidrausti nuo pajamų praradimo. Rekomenduojama sukaupti lėšų sumą, lygią 3–6 mėnesių išlaidoms. Tai suteiks pakankamai laiko naujo darbo paieškai ir padės išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę.

Trečiasis finansinės pagalvės etapas apima ilgalaikes santaupas – pensijai, vaikų išsilavinimui ar dideliems gyvenimo tikslams, pavyzdžiui, pirkti būstą. Šiuo atveju verta naudoti finansines priemones, kurios leidžia pinigams „uždirbti“, pavyzdžiui: ilgalaikius indėlius, kitas finansines priemones ar net nekilnojamąjį turtą.

Svarbiausia – pradėti. Net ir nedidelė finansinė pagalvė suteikia didesnį saugumo jausmą. Nesijaudinkite, jei iš pradžių negalite iš karto sutaupyti pusės metų išlaidų sumos – svarbiausia reguliariai atidėti net ir nedidelę sumą, nes, laikui bėgant, ji augs ir taps saugiu ateities pagrindu.

Kartais atsiranda netikėtų planų ar išlaidų, o finansinis rezervas – dar nesukauptas. Paskola gali padėti pasiekti tikslus, kurių kitaip negalėtumėte sau leisti, tačiau skolinantis visada turėtumėte atidžiai įvertinti savo galimybes grąžinti paskolą. Svarbu laiku palyginti pasiūlymus, atkreipiant dėmesį į metinę palūkanų normą (BVKKMN), į kurią taip pat įskaičiuotos papildomos išlaidos. Na, o jeigu manote, kad netrukus gali kilti sunkumų grąžinant paskolą, turėtumėte nedelsdami imtis veiksmų. Pirmiausia susisiekite su savo kreditoriumi, paaiškinkite aplinkybes ir kartu su konsultantu ieškokite tinkamiausio sprendimo.

Finansinis saugumas – ir skaitmeninis

Skaitmeninis saugumas taip pat labai svarbus valdant finansus. Tiesa, norėdami greitai uždirbti, žmonės kartais susivilioja sukčių pažadais ir pasiūlymais uždirbti didelius pinigus investuojant į „ypatingus projektus“ ar kriptovaliutas. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvos gyventojų buvo išviliota net apie 11 mln. eurų.

Daugiau nei 60 proc. sukčiavimo atvejų įvyksta dėl netikrų svetainių ar žinučių, imituojančių bankus ar elektronines parduotuves, todėl E. Arnatkevičius primena, kad, atliekant mokėjimus ar jungiantis prie bet kokios svetainės, itin svarbu įvertinti jos adresą. Sukčiai dažnai vilioja aukas į svetaines, kurios atrodo beveik taip pat, kaip ir oficialios bankų svetainės, tačiau jų adresai visada skiriasi – juos patikrinus galima išvengti spąstų.

Sukčiai taip pat siunčia elektroninius laiškus ir žinutes, skambina telefonu. „Jei nesate tikri, kad su jumis susisiekė bankas, geriau baikite pokalbį telefonu ir patys paskambinkite oficialiu banko telefono numeriu arba nusiųskite žinutę banko nurodytu elektroninio pašto adresu“, – sako ekspertas.

Taip pat reikėtų būti atsargiems diegiant naršyklės papildinius ir plėtinius – juos naudokite kuo rečiau ir visada patikrinkite jų kilmę oficialiose naršyklės svetainėse. Rekomenduojama diegti programinę įrangą tik iš patikimų šaltinių, pavyzdžiui, „Apple AppStore“ ar „Google Play“. Jei naudojate kitus šaltinius, prieš diegdami, patikrinkite failus virustotal.com ar kitoje patikimoje sistemoje.

Svarbu prisiminti, kad kelias į finansinį saugumą yra ne sprintas, o maratonas, reikalaujantis visapusiško požiūrio. Svarbiausia – nuosekliai ugdomi įpročiai, leidžiantys perimti finansų kontrolę į savo rankas. Pradėję nuo mažų, bet apgalvotų žingsnių – ar tai būtų biudžeto sudarymas, ar pirmoji atidėta pinigų suma, – kiekvienas gali padėti tvirtus pamatus savo ir savo šeimos finansinei gerovei.

• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.
• Kaip pasirūpinti mirusio artimojo socialinių tinklų paskyromis?
• Naudotų hibridų bumas: kodėl jie tampa vis dažnesniu lietuvių pasirinkimu?
• Ar dantų implantai – visam gyvenimui? Mitai ir realybė.
• Vėlinių savaitgalį – daugiau pavojų: ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?
• Uždirbate solidžiai, bet sąskaita tuščia? Kaip pasiekti finansinį saugumą?
• Miške ne tik grybai ir paukščiai: kuo ypatingi auksavabaliai?
• Už ribojamojoje geografinėje zonoje pakeltą droną - administracinė bauda.
• Žieminių padangų sezonas prasideda: vairuotojai vis dar linkę delsti.
• Živilės istorija: nuo vėžio vaikystėje iki atsakymo po trijų dešimtmečių.
• Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai.
• Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti.
• Trumpesnė darbo diena prieš šventes: informacija darbuotojams ir darbdaviams.
• Restorano lygio kava namuose – taupiai ir kūrybiškai.
• Gavote palikimą su skolomis? Specialistas atskleidė, kaip sumažinti naštą.
• Prieš ir po: kaip vaiko kambarį paversti augančiu kartu su vaiku.
• Lietuva imasi griežtų veiksmų dėl kontrabandos gabenimo bepilotėmis priemonėmis.
• „Ignitis grupė“ užsitikrino finansavimą didžiausiam vėjo parkui Baltijos šalyse.
• Priešais automobilį iššoko stirna: tyrimas atskleidė kaip elgtųsi vairuotojai.
• Keisis nedarbo draudimo išmokų sistema: gerės priešpensinio amžiaus darbuotojams.
• Dezodorantai, liemenėlės, nakvišų aliejus: kas didina krūties vėžio riziką?
• Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?
• Priedangų įrengimas – ar sutiksime dėl saugumo už būstą mokėti daugiau?
• Graužikai kelia grėsmę – sandarinimas yra raktas į efektyvią apsaugą.
• Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar už elektrą mokame mažiau nei lenkai?
• Pirmieji kataraktos požymiai: kaip juos atpažinti laiku?
• Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
• VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
• Metas biudžetą pradėti skaičiuoti kaip suaugusiesiems.
• Amžėti nereiškia sustoti: kodėl judėti būtina visą gyvenimą.
• Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas.
• Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kaip tinkamai jas tvarkyti?
• Telecentras pradeda DI gamyklos įrengimo projektą.
• Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51