Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?

Iki šiol namuose viskas buvo paprasta – šaldytuve laukia maistas, spintoje – išskalbtos kojinės, o sąskaitas tvarkydavo tėvai. Bet staiga namų durys užsidarė ir prasidėjo pirmasis savarankiško gyvenimo puslapis – su nuoma, sąskaitomis, maisto pirkimu ir ta nauja realybe, kurioje šampūnas ir tualetinis popierius kainuoja tavo pinigus.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Pirmieji savarankiško gyvenimo mėnesiai dažnai tampa impulsyvių sprendimų maratonu. Nauji batai, vakarienės mieste, prenumeratos, spontaniški savaitgalio planai – viskas atrodo smulkmenos. Bet mėnesio pabaigoje paaiškėja, kad piniginėje – vos keli eurai, o maisto spintelėje – tik makaronai.

Apie tai, kodėl jaunimas susiduria su finansiniais iššūkiais ir kaip suvaldyti šią finansinę realybę, kai prieš akis – daugybė pagundų, kalba VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentės dr. Algita Miečinskienė ir dr. Irena Danilevičienė.

Susidūrimas su finansine realybe gali tapti itin stresine situacija

Studentiškas gyvenimas – ne tik paskaitos, vakarėliai ar pirmosios darbo patirtys. Tai ir pirmieji realūs finansiniai iššūkiai. Ir nors vis daugiau jaunų žmonių pradeda dirbti dar mokykloje, išėjimas iš tėvų namų vis tiek atneša naujų išlaidų, apie kurias anksčiau net nesusimąstydavo: maistas, švaros priemonės, sąskaitos, net tokie smulkūs pirkiniai kaip šiukšlių maišai ar visuomet namų spintelėje buvęs pipirų indelis.

„Dažnas pirmakursis pradeda atskirą nuo tėvų gyvenimą, taip pat – ir finansinį. Jei dienpinigiai ir buvo pažįstami, įsipareigojimai neretai yra nauji: reikia savarankiškai mokėti už gyvenamąjį būstą, už komunalines paslaugas, buitines prekes ir net priimti sprendimus, kokius maisto produktus ir kokiais kiekiais pirkti“, – sako doc. dr. Algita Miečinskienė.

Ji pastebi, kad ne visiems tai lengvas startas. Jei jaunuolis buvo „finansiškai“ auklėjamas, buvo įtrauktas į šeimos biudžeto planavimo procesus, jam tai gali būti įprasta praktika, tačiau viso to neturėjusiam susidūrimas su didesne finansine atsakomybe gali būti net labai stresinė situacija.

„Būtent čia daugelis studentų „užstringa“: realybė atsiremia į patirties stoką, o impulsyvūs sprendimai – į tuštėjančią sąskaitą“, – priduria specialistė.

Studentai – impulsyvūs vartotojai

Studentų biudžeto sudarymas yra svarbi tema, kuri glaudžiai persipina su finansiniu raštingumu, atsakingu pinigų valdymu ir tinkamais vartojimo įpročiais, teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto docentė dr. Irena Danilevičienė.

Analizuojant studentų biudžetą išryškėja ir ekonominės elgsenos svarba, atskleidžianti tendencijas, kaip jaunimas yra linkęs skirstyti savo pinigus: taupyti, vartoti ar investuoti. Pasak pašnekovės, studentai – vieni impulsyviausių vartotojų: jie iš karto išleidžia turimus pinigus ir retai taupo, todėl toks jų nepastovumas lemia dažnesnius finansinius sunkumus ateityje.

„Ši tendencija puikiai pažįstama daugeliui. Vieną savaitę atrodo, kad stipendijos užteks visam mėnesiui, o po kelių dienų – vakarienės restorane, kelių kavos puodelių pirktų kavinėje, vakaro su bendramoksliais mieste ir naujos sportinės aprangos dėka – piniginė jau beveik tuščia“, – sako doc. dr. I. Danilevičienė.

Gero elgesio su pinigais taisyklės

Kaip išvengti tokio šoko? Pasak doc. dr. A. Miečinskienės, verta vadovautis gero elgesio su pinigais taisyklėmis: visų pirma – planuoti ir subalansuoti biudžetą, antra – skirstyti išlaidas. Jos gali būti būtinosios ir privalomosios, tokios kaip būsto nuoma, komunaliniai mokesčiai, transporto išlaidos, taip pat būtinosios, bet kontroliuojamos – tai, ką sumokame už maisto produktus ar drabužius, bei pasirenkamosios išlaidos, pavyzdžiui, laisvalaikiui.

Tiesa, tiems, kurie sako „koks jaunimas be pramogų“, dėstytoja primena – pramogauti galima ir nešvaistant.

„Pradžiai susipažinkite, ką siūlo jūsų studijų mokykla – universitetai ar kolegijos dažnai turi klubų, į kurių veiklą galima įsilieti visai nemokamai: šokių, dainų kolektyvai, sporto būreliai, dramos trupės – vienos populiariausių veiklų. Be to, tai vienas iš būdų, kaip susirasti bendraminčių pasikeitusioje aplinkoje“, – dalijasi ji.

Pašnekovė primena, jog studijuodami jaunuoliai turi galimybę pasinaudoti nuolaidomis labai įvairiose pramogų vietose: nuo sporto klubų iki kino teatrų.

„Daugelis pardavėjų supranta, kad studentija yra labai imlus, žingeidus ir atviras segmentas, kuris turi gana daug laisvo laiko, bet mažiau pajamų, todėl siūlo įvairias nuolaidas“, – sako doc. dr. A. Miečinskienė.

Kambariokai ir bendras „namų ūkis“

Dar vienas išbandymas – gyvenimas su kambariokais. Kas perka tualetinį popierių? Kas moka už „Netflix“? Kas atsakingas už švarą?

Doc. dr. A. Miečinskienė pabrėžia, kad būtina aptarti lėšų paskirstymą namų ūkyje, kuriame santykį „tėvai–vaikai“ yra pakeitęs „bendraamžiai–bendraamžiai“ – šiuo atveju žmonės yra su visai kita finansine padėtimi ir kitais finansiniais įpročiais.

„Kaip ir bet kuriuo kitu, taip ir šiuo, nors, rodos, delikačiu klausimu būtina susitarti ir nuspręsti, kokių bendrų taisyklių bus laikomasi. Taip galima minimizuoti nusivylimus ir nesutarimus su svetimais žmonėmis, su kuriais likimas suvedė gyventi ir dalintis bendru ūkiu. Trumpai tariant – finansinės taisyklės padeda išvengti ne tik skolų, bet ir konfliktų dėl 3 eurų“, – sako docentė.

Nuo taupymo – prie pirmųjų investicijų

Kai jau pavyksta suvaldyti išlaidas, natūraliai kyla klausimas – o kas toliau? Pasak doc. dr. Irenos Danilevičienės, vis daugiau jaunų žmonių dar mokykloje susidomi investavimu. Kai kurie atsidaro investicines sąskaitas, kiti seka ekonomines naujienas ar net bando investavimo simuliatorius.

„Jaunimas vis anksčiau pradeda domėtis investavimu, nes suvokia, kad tik taupydami jie ne visada galės pasiekti ilgalaikių tikslų. Įgijus esminius ekonominius įgūdžius, investavimas tampa ne tik pinigų išsaugojimo, bet ir jų padauginimo būdu“, – tvirtina ekspertė.

Teigiama finansinė elgsena sudaro sąlygas atsakingai naudoti pinigus, vengti impulsyvių pirkinių, planuoti didesnius pirkinius, todėl jaunuoliai skatinami stebėti kainas, jas lyginti bei suprasti finansinių įsipareigojimų „pavojų“. Ugdant šiuos gebėjimus nuo vaikystės auginamas sąmoningumas, todėl daugelis jaunuolių pradeda domėtis investavimu, asmeninių finansų planavimu ir taip gali užsitikrinti geresnį finansinį saugumą ateityje.

Jaunuolių biudžetas ir finansinė elgsena yra glaudžiai susiję – tinkamai suformuoti finansiniai įgūdžiai padeda išvengti klaidų ateityje, ugdo atsakomybę bei leidžia pasiekti finansinę nepriklausomybę. Kartu jaunimas įgyja ir reikalingų investavimo įgūdžių, o investuoti, pasak dėstytojos, geriausia pradėti kuo anksčiau.

„Pirmiausiai, kuo ilgiau investuojama, tuo didesnė galima grąža ateityje. Be to, investavimas padeda užtikrinti finansinį stabilumą – sukaupti lėšų ateities studijoms, būstui ar verslo pradžiai, kartu puoselėjant finansinę nepriklausomybę. Galiausiai, investuojant ugdomi finansinio raštingumo įgūdžiai, atsakomybė ir verslumas, skatinama domėtis finansais ir suprasti rinkos principus“, – sako doc. dr. Irena Danilevičienė.

Finansinė nepriklausomybė – mažais žingsniais

Abi dėstytojos sutaria – finansinė nepriklausomybė nėra sprintas, tai maratonas. Tinkamas studento biudžeto sudarymas, kūrybiška naujų pajamų šaltinių paieška ir atsakingas išlaidų planavimas bei investavimo įgūdžių puoselėjimas – tai ne tik skaičiai, bet ir finansinė elgsena bei atsakomybė.

„Kai pirmą kartą tenka nusipirkti šluotą, nes pats turi išvalyti grindis, arba kai draugas prašo paskolinti pinigų iki sekančios stipendijos, supranti, kad finansinis raštingumas yra daugiau nei teorija. Tai kasdieniai sprendimai, nuo kurių priklauso, ar išgyvensi mėnesį bei susitaupysi ateities svajonėms“, – sako doc. dr. I. Danilevičienė.

Ji tikina, kad finansinio raštingumo galima nesunkiai išmokti. VILNIUS TECH dėstytoja dalijasi patarimais jaunuoliams, kaip žingsnis po žingsnio stiprinti savo finansinius įgūdžius.

„Pirmiausiai, sudarykite asmeninį biudžetą ir fiksuokite pajamas bei išlaidas – tai padeda matyti, kur „dingsta“ pinigai. Tuomet atskirkite norus nuo poreikių ir venkite impulsyvių pirkinių, o gavus pajamas, bent 10 % atidėkite taupymui ar investavimui – tai bus jūsų „finansinė pagalvė“. Skolinkitės tik būtinais atvejais ir investuokite tik tiek, kiek galite prarasti bei ieškokite papildomų pajamų šaltinių – nuo geriau apmokamo darbo iki mažų investicijų. Galiausiai, kartą per mėnesį peržiūrėkite savo finansus ir vertinkite progresą.

Galbūt pirmą mėnesį dar teks paskaičiuoti, kiek kainuoja būtiniausi produktai ir kaip ištempti iki kitos stipendijos, tačiau ilgainiui, išmokus planuoti, sekti išlaidas ir protingai naudoti pinigus, studento biudžetas gali tapti ne galvos skausmu, o pirmu žingsniu į savarankišką gyvenimą“, – tvirtina doc. dr. I. Danilevičienė.

• 3 internautus sužavėję receptai su žuvimi ir krevetėmis: pigu, maistinga, skanu.
• Euro zonos infliacija ir EURIBOR: ko tikėtis artimiausiu metu?
• Kur lietuviams dažniausiai prireikia skubios medicininės pagalbos?
• Už pilietiškumą – baudžia, už visuomenės skaldymą – giria: botų veikla Lietuvoje.
• Vytaras Radzevičius į senelių namus norėjo jau būdamas 20-ies.
• Seimo narė Daiva Ulbinaitė siūlo 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams.
• Sąnario keitimo operacija: kaip ji kompensuojama ir ką turi žinoti pacientas.
• Mėgstate valgyti saldžiai? Varškėčių receptas, kuris dar ilgai nenusibos.
• Kaip tinkamai paruošti elektromobilį įkrovimui žiemą: praktinis gidas.
• 3 dalykai, kuriuos reikėtų įsivertinti prieš perkant būstą.
• Automobiliai šalčio gniaužtuose: kaip kovoti su apledėjimu.
• Kai speigas užsitęsia: 10 praktiškų sprendimų šildymo sąskaitai.
• Saugus internetas prasideda namuose: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti jau dabar.
• Atsakė, kodėl dalis senų telefonų Lietuvoje liko be ryšio.
• Valentino dieną ragina pasisaugoti „bučinių“ keliuose.
• Šiandien „kristi lygioje vietoje“ – lengviau nei atrodo: ypač slidu.
• Romantinis sukčiavimas išlieka vienu pavojingiausių sukčiavimo būdų Lietuvoje.
• Alergija šalčiui - kas už to slypi?
• Darbuotojo valia dėl darbo sutarties nutraukimo turi susiformuoti laisvai.
• Specialistas atskleidė, kodėl lietuviai pradeda pirkti elektromobilius.
• Poligono anatomija: kaip rengiami kariniai vienetai.
• „ChatGPT“ geba pasinaudoti tik kas trečias lietuvis: kas stabdo žmones?
• Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
• Vairuojant naudojate išmanųjį laikrodį? Atsakė, ar galima taip daryti.
• Elektros kainų krizė: ką tai reiškia ūkiams ir regionams.
• Nugaros skausmas: kada padės šiluma ir judesys, o kada – tik skubi pagalba?
• Ar jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui?
• Rekordinės elektros kainos – brangiausias sausis per beveik trejus metus.
• Sausio šaltis parodė, kaip kiauri daugiabučiai švaisto šilumą.
• Šalčiai ir vaikai namuose: kokias teises turi dirbantys tėvai?
• Artėjant dideliems šalčiams: kaip atsakingai naudoti elektrą.
• Ar būstą šiandien įsigyti sunkiau nei prieš 15–20 metų? Atsakymas nustebins.
• Cepelinai, kuriuos pasigamins kiekvienas: paprasti patarimai geram rezultatui.
• Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
• Lietuviai kovos su Nipah virusu - „Northway Biotech“ pasirinkta vakcinos gamybai.
• Dėl pensijų priemokos kai kurie gavėjai vasarį gali gauti mažesnę sumą nei sausį.
• Gydymo ligoninėje dažniausiai prireikia dėl gripo komplikacijų.
• Naujas gerbėjas ar sukčius? Dirbtinio intelekto romantinės apgavystės.
• Žiema džiugina sniegu, bet atneša ir traumų: sausį po 30 žalų per dieną.
• Ruošiatės į kalnus su automobiliu? Ką svarbu žinoti nuomojantis mašiną žiemą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128