Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?

Atsižvelgiant į klimato situaciją, kasmet Lietuvoje užauginama apie 7–8 mln. tonų javų, daugiausia – kviečių, kurių maždaug 70 proc. yra eksportuojama į užsienio šalis. Tačiau tam, kad šie grūdai iš elevatorių Lietuvoje išvyktų į kitas valstybes, reikia atlikti nemažai veiksmų.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Į kokias šalis iškeliauja lietuviški grūdai ir kaip vyksta grūdų prekyba, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Kaip pasakoja „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis, vien per pastarąjį dešimtmetį šalies eksporto rinkos itin pasikeitė. Anot jo, šiuos pokyčius labiausiai nulėmė geopolitiniai įvykiai ir konkurencinė situacija.

„Anksčiau mūsų pagrindinės eksporto rinkos buvo Iranas ir Saudo Arabija. Tačiau dėl politinės situacijos nebegalime eksportuoti grūdų į Iraną, o Saudo Arabijos rinką užplūdo kviečiai iš Rusijos. Dabar daugiausiai lietuviškų kviečių išvežama į Nigeriją, Pietų Afrikos Respubliką, taip pat Ispaniją, Maroką. Tokie pokyčiai įrodo, kad pasaulinė grūdų rinka – itin dinamiška, o eksporto kryptys gali pasikeisti ne kartą ir ne du“, – sako S. Banelis.

Žodis – svarbiau už galutinę sutartį

Skaičiuojama, jog kasmet eksportuojama apie 4–5 mln. tonų Lietuvoje užaugintų grūdų. Tam, kad jie pasiektų užsienio rinkas, reikia ne tik atrasti tinkamus pirkėjus, bet ir palaikyti tvirtus santykius su jais.

Pasak S. Banelio, grūdų pardavimas – itin sudėtingas procesas, reikalaujantis gausybės žinių ir kantrybės. Anot jo, informacija yra vienas svarbiausių elementų tarptautinėje prekyboje.

„Prekybininkai dalijasi informacija su didžiaisiais grūdų pirkėjais: kiek ir kokios kokybės grūdų užaugo, kokia jų kaina ir pan. Šį procesą taip pat atlieka ir grūdų brokeriai, kurie veikia kaip tarpininkai tarp prekybininkų ir pirkėjų. Bendravimas vyksta kiekvieną dieną, tad apdorojamos informacijos kiekis yra itin didelis, ir tam praverčia tarpininkų pagalba. Be to, jų darbas paspartina visą grūdų pardavimo procesą“, – paaiškina ekspertas.

Jis taip pat paaiškina, jog tarpininkai padeda surinkti visą reikalingą informaciją, suderinti grūdų pardavimo ir kitas svarbias sąlygas. „Tačiau grūdų rinkoje svarbiausia yra pasitikėjimas ir tvirti santykiai su užsienio tiekėjais. Kol nėra susitarimo, tol nebus ir sutarties. Todėl žodis yra svarbiau už parašą ant sutarties, nes sutartis yra tik žodinio susitarimo pasekmė.“

Eksporto rinkos vertina lietuvišką kokybę

Kaip teigia tarptautine prekyba grūdais užsiimančios bendrovės „Skovs Korn Baltics“ savininkas ir vadovas Dalius Keblikas, esant tokioms nepastovioms sąlygoms, nereta užsienio šalis vertina Lietuvoje užaugintą produkciją dėl stabilios kokybės.

„Palyginti su kitomis, už Lietuvą gerokai didesnėmis valstybėmis, pavyzdžiui, Rumunija ar net Argentina, mūsų šalis tarptautinėje grūdų rinkoje vertinama dėl stabilumo. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublika, kurioje grūdų malūnai – pažangūs, taiko aukštus kokybės kriterijus, kuriuos atitinka Lietuvos ūkininkų užauginti kviečiai, tačiau neįsileidžia vokiškų, nes jų kokybė – kur kas prastesnė“, – komentuoja D. Keblikas.

Tačiau S. Banelis pastebi, kad ir kitos pasaulio valstybės jau užaugina aukštesnės kokybės grūdus. „Užsienio šalys vertina Lietuvoje užaugintus kviečius, bet savo kokybę sustiprino ir Kanados bei kitų šalių grūdų augintojai. Tai reiškia, kad konkurencija mūsų grūdams auga, atitinkamai silpnėja mūsų padėtis dabartinėse rinkose. Išeičių yra bent kelios, ir viena jų – ieškoti naujų rinkų.“

Atrasti naujas rinkas – būtina, bet nėra lengva

Lietuvoje užauginti kviečiai jau ne vieną dešimtį metų pasaulyje vertinami dėl savo kokybės. Tačiau auganti konkurencija verčia prekybininkus ieškoti rinkų, kuriose šalies produkcija sulauktų dėmesio.

Kaip pastebi S. Banelis, norint atrasti naujas rinkas lietuviškiems grūdams, reikia ne vien tik prekybininkų pastangų, bet ir sprendimų valstybės lygmeniu.

„Lietuviški kviečiai pasiekia net ir tolimiausias pasaulio valstybes, todėl tiek kainas, tiek ir paklausą diktuoja pasaulinė rinka. Keičiantis paklausai dabartinėse rinkose, būtina ieškoti ir kitų rinkų, kurios įvertintų ir pirktų pas mus užaugintus grūdus. Tačiau norint atrasti kelius į naujas šalis, reikia ne tik įrodyti produkcijos kokybę, bet ir diplomatinių sprendimų. Tai leistų ir toliau palaikyti Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą“, – sako „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas S. Banelis.

O kodėl čia giriatės grūdų eksportu? Girtis galėsite, kai eksportuosite sausainius ir kt. produkciją. O kol kas tik didelė gėda.

• Seimas spręs dėl laikino akcizo degalams sumažinimo.
• Gynybos ministrų pareiškimas: būtina skubiai stiprinti oro gynybą.
• Lietuviai gandrus stebi kitaip nei anksčiau: kas pasikeitė?
• Lietuviai rado išeitį: vietoje brangių butų statosi namus.
• Motociklininkai grįžta į kelius: kodėl sezono pradžia pavojingiausia?
• Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
• Kelionė – didelis efektas: per atostogas moksleiviams neužtenka poilsio namuose?
• Prasidėjo laikotarpis, kai žmogaus veikla miškuose griežtai ribojama.
• Ar didesni pinigai priverstų lietuvius gimdyti daugiau vaikų?
• Du atlyginimai ir jokių vaikų: renkantis būstą tai mažesnė rizika bankui.
• Kuro kainos kyla: ar bandymas jas suvaldyti nesukels dar didesnės krizės?
• Lietuva vėl suks laikrodžių rodykles: kada nustosime tai daryti?
• Ar lietuviams namuose viskas krenta iš rankų?
• Aušra Veselovaitė: didžiausios procesinės klaidos, kurios kainuoja bylą.
• Rekordiniai 2025-ieji: aukso paklausa ir kaina pasiekė istorines aukštumas.
• Bebrai – gamtos inžinieriai, kurių pavasarinė veikla kelia iššūkių.
• Pavasarį skubėti keisti padangų nebūtina.
• Kiaulienos sprandinė Velykoms: išbandykite paprastai paruošiamą vokišką receptą.
• Išpopuliarėjęs pigus receptas tiks ir kasdienai, ir lengvesnėms Velykoms.
• Ginkluotės gamykla žengia į naują etapą: kulkų gamyba tampa savarankiška.
• Kaip persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
• Vaikų miego problemos – ką daryti? Psichologės rekomendacijos.
• Ar tikrai dantų implantas gali tarnauti visą gyvenimą?
• Naftos kainų šuolis: kada geopolitinė įtampa tampa ekonomine rizika?
• Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime.
• Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
• Ilgaamžiškumo sąlyga – kokybiškas miegas: kaip sau padėti?
• A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
• Kaziuko mugėje – tikras tautų katilas: lankėsi ir tolimesnių šalių gyventojai.
• Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
• Moterys „vyriškose“ profesijose – jungia laidus ir laužo stereotipus.
• Du mitai apie hibridinius automobilius, kurie vis dar gajūs.
• Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
• Įvaldžius DI – didesnis atlyginimas: L. Keraičio patarimai.
• Artėjant potvyniui: ko imtis, kad namai kuo mažiau nukentėtų.
• Ne kiekvienas butas – gera investicija: kas lemia kainos augimą.
• Viena kiaulienos nugarinė – trys patiekalai: taupu, tvaru ir paprasta.
• Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo.
• Žygimantas Mauricas. Kas Irano kare sumokės didžiausią kainą?
• Sukčiai vis įžūlesni: imituoja realių verslo įmonių platformas internete.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136