Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles

Nuo vagystės iš vieno garsiausių pasaulio muziejų Paryžiuje iki vis dar veikiančio telefoninio sukčiavimo – sukčių išradingumui ribų nėra. Europoje jie atranda dar vieną nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Ekspertai perspėja, į ką atkreipti dėmesį ir kaip į apgavikų rankas neperduoti savo turto.

Mūsų įprastos kasdienybės įpročiai slepia pavojus. Elektromobilio vairuotojas atvyksta prie įkrovimo stotelės, nuskenuoja QR kodą, sumoka ir ramiai laukia, kol automobiilis bus įkrautas. Viskas paprasta ir įprasta. Tačiau būtent tuo paprastumu ir naudojasi sukčiai.

Vis daugiau Europos šalių kalba apie plintantį sukčiavimo būdą – klastojamus QR kodus, plačiai naudojamus viešojo įkrovimo tinkluose, kaip vienas iš atsiskaitymo būdų. Ant oficialaus operatoriaus lipduko, vedančio į apmokėjimo puslapį, sukčiai užklijuoja beveik identišką ar bent jau panašų savo. Nukreipę vairuotoją į netikrą svetainę, jie išvilioja kortelės duomenis, o kai kuriais atvejais pinigai iš karto nukeliauja į sukčių sąskaitas.

„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis sako, kad neteisėtai praturtėti siekiančių asmenų išradingumas – ne naujiena ir Lietuvoje. Tikėtina, jog šis sukčiavimo būdas netrukus taps aktualus ir čia, mat dalis operatorių vis dar taiko atsiskaitymą nuskenavus QR kodą.

„Dar visai neseniai kovojome su pasipelnyti karpant elektromobilių įkrovimo laidus nusprendusiais asmenimis. Situacija privertė ieškoti papildomų saugumo priemonių. Dabar Europoje plintantį sukčiavimo būdą įgyvendinti itin paprasta, o žmonės dar nėra įpratę įtariai vertinti QR kodų. Nors kol kas tokių atvejų Lietuvoje nefiksuojame, bet, žinant, kaip greitai sklinda idėjos internete, tai tik laiko klausimas, kada lipdukai su netikrais kodais atsiras ir pas mus“, – sako jis.

Anot jo, nors „Enefit“ tinkle QR kodai, kaip atsiskaitymo būdas, nenaudojami. Net ir netaikant šio atsiskaitymo metodo, sukčiai vis tiek gali testuoti žmonių akylumą, tad kiekvienas QR kodas ant stotelių turėtų kelti įtarimų.

Kaip neapsigauti ir ką daryti, jei patekote į spąstus

Iš pirmo žvilgsnio apgaulę pastebėti sunku. Sukčiai stengiasi, kad jų QR kodai atrodytų nepriekaištingai – ta pati spalva, tas pats šriftas, netgi tie patys žodžiai. Vis dėlto tiesa slypi detalėse. Jei kodas atrodo įtartinai, yra užklijuotas ant kito lipduko ar jo dizainas kiek skiriasi – geriau neskenuokite. Net jei pats QR kodas abejonių nesukėlė, jas gali sukelti puslapis, į kurį būsite nukreipti.

Sukčiavimo metodus analizuojantys specialistai pataria pirmiausia atkreipti dėmesį į svetainės adresą. Oficialūs puslapiai visada turi aiškų, pažįstamą domeną, tvarkingai pateiktą informaciją ir kontaktinius duomenis. Jei adresas trumpintas, svetainė atrodo neįprastai ar joje yra rašybos klaidų – verčiau sustoti ir papildomų veiksmų neatlikti. Tokiu atveju visada galima kreiptis į klientų aptarnavimo centrą ir pasitikslinti.

T. Žilionis rekomenduoja rinktis alternatyvius atsiskaitymo būdus, kurie yra patikimesni ir saugesni.

„Nors atsiskaitymas QR kodu patogus ir paprastas, „Enefit“ tinkle jis nėra naudojamas. Nuolat ieško alternatyvų, kad patirtis įkraunant elektromobilį viešosiose stotelėse būtų kuo sklandesnė, o atsiskaitymo būdai – kuo saugesni, patogesni. Mūsų tinkle klientams siūlome atsiskaityti įvairiais būdais: programėle, RFID kortele, atidėto mokėjimo būdu ar banko kortele, tiesiog prilietus ją prie skaitytuvo“, – pataria T. Žilionis.

Jei vis dėlto patekote į sukčių pinkles ir supratote, kad įvedėte duomenis ne ten, kur reikia – nedelskite. Susisiekite su banku, užblokuokite kortelę ir praneškite apie apgaulingą mokėjimą. Apie įvykį praneškite ir policijai bei elektromobilių įkrovimo stotelės operatoriui.

„Stotelių ir mūsų klientų apsaugai skiriame didelį dėmesį. „Enefit“ stotelės visą parą stebimos vaizdo kameromis. Gavę klientų pranešimus apie įtartinus atvejus, juos tikriname nedelsdami, kad išvengtume bet kokių galimų nuostolių“, – sako bendrovės viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas.

• Mėsa tiesiog kris nuo kaulų, o išleisite mažai: patarimai ir gudrybės.
• Pigūs pasiūlymai gali kainuoti brangiai: kaip atpažinti netikras e. parduotuves?
• Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
• Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą.
• Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos.
• „DPD Lietuva“ vilkikai pradėjo važiuoti atsinaujinančiu kuru.
• Vienas įvykis – dešimtys tūkstančių eurų nuostolių: gyventojai dažniau pasimoko.
• Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas.
• Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas.
• Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes.
• Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka.
• Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių.
• Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę.
• Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
• Mama brolį mylėjo labiau.
• Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių.
• Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
• 7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį. Kaip jų išvengti?
• Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
• LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas.
• Vienas rytinis įprotis, kurį pamiršta dauguma, gali pakeisti jūsų virškinimą.
• Į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę.
• Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
• Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis.
• Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos daugiau suklastotų skambučių.
• Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys.
• Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
• Estų ekonomistas apie ateinančius metus: Lietuva turi akivaizdžių pranašumų.
• S. Mačiulskytė apie Parkinsono ligą: „Mano mokslo kompasas – asmeninė patirtis“.
• LRT auditas: socialinės garantijos, turinio prieinamumas ir pirkimai.
• Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?
• 3 receptai su jūriniu ešeriu, kurie nustebins net tuos, kurie nemėgsta žuvies.
• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56