Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo

Minint Pasaulinę plaučių uždegimo dieną, Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad pneumokokinės bakterijos kelia didelę grėsmę ir gali būti sunkių ligų, tokių kaip plaučių uždegimas, sukėlėjos.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Ši infekcija ypač pavojinga vaikams bei senyvo amžiaus gyventojams, todėl jie kviečiami nemokamai pasiskiepyti pneumokokinės infekcijos vakcina, kuri yra laikoma efektyviausia apsauga nuo plaučių uždegimo ir jo sukeliamų komplikacijų.

Grėsmė silpnam imunitetui

Pneumokokinę infekciją sukelia Streptococcus pneumoniae bakterija, kuri gali būti randama ir sveikų žmonių nosiaryklėje bei plinta oro lašeliais – dažniausiai kosėjant ar čiaudint. Kai kuriais atvejais ši bakterija žmogui gali būti visiškai nepavojinga, tačiau esant silpnesnei imuninei sistemai ji ima kelti grėsmę sveikatai. Dažniausiai pneumokokinė infekcija sukelia plaučių uždegimą, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti ir sinusitą, ausų uždegimą ar net kraujo užkrėtimą (sepsį).

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pneumokokinės ligos yra viena iš pagrindinių sergamumo ir mirties priežasčių nuo užkrečiamųjų ligų Europoje bei visame pasaulyje. Šis susirgimas neaplenkia ir Lietuvos. Statistika rodo, kad pneumokokinės infekcijos atvejų skaičius kasmet auga, pavyzdžiui, per devynis šių metų mėnesius, pneumokokine infekcija sirgo beveik 59 proc. daugiau žmonių nei pernai per visus metus.

Pažeidžiamiausiems vakcina nekainuoja

Streptococcus pneumoniae bakterija atakuoja silpną imuninę sistemą, todėl kūdikiams ir mažiems vaikams kelia grėsmę dėl dar galutinai nesusiformavusio imuniteto, o vyresnio amžiaus žmonėms – dėl amžėjant nusilpusios imuninės sistemos. Riziką didina ir lėtinės ligos, tokios kaip širdies, onkologinės, kvėpavimo takų ligos, cukrinis diabetas ir kt.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė primena, kad nuo pneumokokinės infekcijos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis skiepijamos dvi gyventojų grupės.

Pirmiausia – visi vaikai, kurie pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra skiepijami nuo pneumokoko 15-valente vakcina ir rizikos grupėms priklausantys gyventojai, skiepijami 20-valente vakcina.

„Vieną kartą gyvenime fondo lėšomis nemokamai skiepijami sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantys vaikai nuo 2 metų, suaugusieji, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, bei visi 75 metų ir vyresni gyventojai“, – sako A. Grušeckienė.

Apsauga visam gyvenimui

Skiepai yra efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos. Lietuvoje šia vakcina skiepijama jau dešimtmetį. Ligonių kasos specialistė primena, kad dar praeitais metais VLK įsigijo vakcinos su didesniu skirtingų pneumokokų serotipų skaičiumi: „Prieš metus buvo pakeistas vakcinos valentingumas ir dabar rizikos grupėms priklausantys žmonės skiepijami vienkartine 20-valente pneumokokinės vakcinos doze. Vakcinoje esantis didesnis skirtingų serotipų skaičius suteikia platesnę apsaugą nuo susirgimo pneumokokine infekcija. Anksčiau gyventojai buvo skiepijami 13-valente vakcina“, – paaiškina A. Grušeckienė.

Svarbu įsidėmėti, kad 20-valente vakcina nuo pneumokokinės infekcijos pasiskiepyti gali tik tie rizikos grupei priklausantys žmonės, kurie nebuvo pasinaudoję valstybės kompensacija ir pasiskiepiję kitokio valentingumo vakcina. Jeigu gyventojas anksčiau skiepijosi 13-valente vakcina savo lėšomis ir šiuo metu priklauso bent vienai iš rizikos grupių – jis gali būti paskiepytas 20-valente vakcina nemokamai.

Pasak A. Grušeckienės, pakanka pasiskiepyti viena pneumokokinės infekcijos vakcina, kad imunitetas susidarytų visam gyvenimui, todėl revakcinacija nėra reikalinga.

Kur pasiskiepyti?

Norėdami nemokamai pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys žmonės turi kreiptis į savo gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos galimybę turi ir rizikos grupėms nepriklausantys gyventojai, tačiau tai padaryti jiems teks savo lėšomis.

• Mėsa tiesiog kris nuo kaulų, o išleisite mažai: patarimai ir gudrybės.
• Pigūs pasiūlymai gali kainuoti brangiai: kaip atpažinti netikras e. parduotuves?
• Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
• Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą.
• Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos.
• „DPD Lietuva“ vilkikai pradėjo važiuoti atsinaujinančiu kuru.
• Vienas įvykis – dešimtys tūkstančių eurų nuostolių: gyventojai dažniau pasimoko.
• Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas.
• Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas.
• Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes.
• Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka.
• Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių.
• Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę.
• Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
• Mama brolį mylėjo labiau.
• Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių.
• Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
• 7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį. Kaip jų išvengti?
• Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
• LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas.
• Vienas rytinis įprotis, kurį pamiršta dauguma, gali pakeisti jūsų virškinimą.
• Į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę.
• Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
• Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis.
• Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos daugiau suklastotų skambučių.
• Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys.
• Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
• Estų ekonomistas apie ateinančius metus: Lietuva turi akivaizdžių pranašumų.
• S. Mačiulskytė apie Parkinsono ligą: „Mano mokslo kompasas – asmeninė patirtis“.
• LRT auditas: socialinės garantijos, turinio prieinamumas ir pirkimai.
• Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?
• 3 receptai su jūriniu ešeriu, kurie nustebins net tuos, kurie nemėgsta žuvies.
• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56