Sukčiai muša išviliotų sumų rekordus, du trečdaliai lietuvių nesuka galvos

Lietuvos gyventojai per vieną ketvirtį sukčiams atidavė rekordinę 7,2 mln. eurų sumą, tačiau dauguma ir toliau spaudžia įtartinas nuorodas nesukdami galvos. Naujausia „Telia“ apklausa atskleidė, kad net du trečdaliai žmonių sako negalvojantys apie pavojus per kenkėjiškas nuorodas.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Paskutinė Pinigų plovimo prevencijos centro (PPPC) 2025 metų ataskaita rodo, kad būtent duomenų vagystės per užkrėstas SMS žinutes ir el. laiškus išlieka populiariausia sukčiavimo priemone.

Lietuviai yra linkę pervertinti savo jėgas internete. Dauguma vis dar jaučiasi pajėgūs patys atpažinti kenksmingas nuorodas ir sukčių paspęstus spąstus. Naujausia „Telia Safe“ apklausa atskleidė, kad vos 27 proc. respondentų (18-69 m.) prisipažino nerimaujantys, kad atsitiktinai paspaudę blogą nuorodą gali atskleisti asmeninius duomenis. Deja, dviems trečdaliams apklaustųjų, tai nelabai rūpi.

„Žmonės bijo rezultato, bet nėra linkę apsisunkinti kasdienybę nerimu dėl kiekvienos paspaustos nuorodos. Visi puikiai supranta ir baiminasi galutinių pasekmių – tapatybės vagystės, finansinių nuostolių ar to, kad sukčiai galės perimti jų asmenines socialinių tinklų paskyras, pamatys ir parsisiųs nuotraukas. Tačiau paties veiksmo, kuris sukelia šias pasekmes, baiminasi mažiau nei trečdalis gyventojų. Lietuviai nemato ryšio tarp nuorodos paspaudimo ir vėliau ištuštintos banko sąskaitos. Tai tas pats, kas paniškai bijoti būti apvogtam, bet nerakinti namų durų. Būtent šį atotrūkį tarp veiksmo ir pasekmės kibernetiniai nusikaltėliai šiandien taip puikiai ir išnaudoja“, – teigia Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.

Sukčių apetitas auga

PPPC 2025 m. naujausios ataskaitos duomenys rodo, kad kibernetiniai nusikaltėliai veikia vis agresyviau. Vien per 2025 m. antrąjį ketvirtį lietuviai sukčiams pervedė 7,2 mln. eurų, o tai yra kur kas daugiau nei pirmąjį ketvirtį, kuomet prarasta 4,3 mln. eurų. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį gyventojai sukčiams jau pervedė 11,5 mln. eurų. Palyginimui, ši suma jau sudaro 57,5 proc. visos 2024 metais sukčių išviliotos sumos, kuri siekė 20 mln. Eurų.

Remiantis ataskaitos duomenimis, populiariausias sukčiavimo būdas yra suklastotos SMS žinutės ar el. laiškai, kuriais siekiama pavogti duomenis – šis būdas dar vadinamas fišingu (angl. phishing). Vien per antrąjį ketvirtį net 2811 kartų lietuviai papuolė sukčiams į nagus. Palyginimui, tai sudaro daugiau nei 6 iš 10 visų per minėtą laikotarpį užfiksuotų sukčiavimo atvejų (iš viso jų buvo 4521). Būtent šiuo būdu iš gyventojų buvo išviliota ir itin didelė pinigų suma – 2,2 mln. eurų.

„Didžiausia klaida – pasiduoti smalsumui. Dažnai žmonės galvoja, kas nutiks, jei tik paspaus nuorodą. Juk atrodo, kad užteks tik pasižiūrėti, kas ten parašyta. Bet tas vienas paspaudimas ir yra viskas, ko reikia vagišiams“, – sako D. Povilaitis.

Pasak kibernetinio saugumo eksperto, vagišiai siunčia laiškus, kurie atrodo tobulai – su teisingais logotipais ir sklandžia kalba. Todėl svarbiausia taisyklė dabar yra net nevertinti, ar pranešimai atrodo įtikinamai, o atsakyti sau į klausimą, ar tokios žinutės laukėte. Jei ne, tokios nuorodos nespauskite.

Nors grėsmės technologiškai tampa vis sudėtingesnės, jos vis dar nukreiptos į tas pačias pamatines žmogiškąsias silpnybes. Kol visuomenė masiškai mokosi atpažinti paprastas fišingo atakas, kurios yra sąlyginai „pigus“ sukčiavimo būdas, tūkstančius kainuojančios apgavystės jau taikosi į norą greitai praturtėti, vienatvės jausmą ar perdėtą pasitikėjimą naujais romantiniais partneriais.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138