Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį

Po lapkričio 21 d. mitingo „Kokios valstybės mes norime?“, subūrusio daugiau nei 5000 žmonių, pirmadienį spaudos konferencijoje Kultūros asamblėja pristatė tolesnius savo žingsnius. Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį ir kviečia į tarptautinį demokratinio pasipriešinimo forumą.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Paskelbta apie švietimo mėnesį ir vyksiantį tarptautinį demokratinio pasipriešinimo forumą, toliau besiplečiantį asamblėjų tinklą regionuose ir raginimą kultūros ministrei pasmerkti bandymus kenkti žiniasklaidos laisvei ir nepriklausomumui.

Lapkričio 21 d. mitingas tapo Kultūros asamblėjos skelbto protesto mėnesio finaliniu renginiu. Susirūpinę dėl šalies demokratijos būklės, į Nepriklausomybės aikštę Vilniuje rinkosi įvairių sektorių atstovai ir atstovės, bendruomenės iš regionų. Pasisakančiųjų kalbose dominavo vienybės ir susitelkimo siekis, sąžiningos ir kultūringos politikos poreikis, vertybiniai tikslai ir kvietimas prisiimti atsakomybę už Lietuvos ateitį.

Spaudos konferencijoje pristatyti ir besitelkiančių bendruomenių visoje Lietuvoje pavyzdžiai. Per lapkričio mėnesį Asamblėjos įsisteigė Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose, savo asamblėją įkūrė etnokultūros bendruomenė. Artimiausiu metu bus įkurtos Klaipėdos, Dzūkijos, Raseinių asamblėjos.

Spaudos konferencijoje dalyvavę Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai pabrėžė, kad besiplečiantis ir bendradarbiaujantis Asamblėjų tinklas rodo, kad kultūros bendruomenės susirūpinimas peraugo į pilietinį judėjimą, tarp kurio tikslų – pilietinio sąmoningumo ir atsparumo stiprinimas.

Nepaisant aktyvaus telkimosi, režisierius Aleksandras Špilevojus spaudos konferencijoje pastebėjo nemažoje dalyje regionų juntamą neviltį, savivaldos narių primetamą baimę ir bendruomenės narių tildymą. Šią situaciją gali keisti kelionės į regionus ir bendravimas su ten gyvenančiais žmonėmis, tačiau, pasak režisieriaus, Panevėžio kultūros įstaigų jungimo atvejis parodė, kad vietos valdžia su kultūros bendruomene dialogo nepalaiko.

„Pats Panevėžio rajono vicemeras interviu prasitarė, kad diskusijos niekur neveda. Kol su vietos valdžia apie šiuos pokyčius negalime kalbėti, kviečiame apie tai kalbėtis naująją kultūros ministrė Vaidą Aleknavičienę, deklaravusią, koks svarbus jai yra dialogas su kultūros bendruomene“, – sakė A. Špilevojus.

Iniciatyvinės grupės narys, režisierius Karolis Kaupinis teigė, jog matant, kad pilietinis aktyvumas padeda išjudėti iš bejėgiškumo, ypač svarbiu tampa asamblėjos plėtimasis per visą Lietuvą ir aktyvus piliečių dalyvavimas politiniame gyvenime.

„Norime, kad žmonės eitų į politiką, eitų prisiimti atsakomybės už savo šalį – ką mes ir skatinome daryti šito mitingo metu“, – kalbėjo K. Kaupinis.

Pratęsiant protesto mėnesio liniją ir skatinant aktyvų piliečių įsitraukimą į politinį gyvenimą, Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.

Vienas svarbiausių švietimo mėnesio renginių – gruodžio 5–6 dienomis organizuojamas Vilniaus demokratinio pasipriešinimo forumas To Jump from the Boiling Pot (liet. „Kaip iššokti iš verdančio puodo“). Jame bus siekiama atidžiau pažvelgti į demokratijos silpninimo modelius, matomus Sakartvele, Slovakijoje, Vengrijoje, Moldovoje. Dviejų dienų forume žurnalistai, aktyvistai ir kultūros kūrėjai dalinsis patirtimis, pristatys valdžios taikomus metodus ir ieškos kultūrinio pasipriešinimo priemonių, kurios padėtų apsaugoti demokratiją. Šiuo renginiu Kultūros asamblėja pradeda kurti tarptautinius ryšius ir partnerystes, bei įsitraukia į tarptautinę kultūrinę diskusiją.

Švietimo mėnesis tęsis su specialiomis paskaitomis, kvietimu skaityti, tyrinėti ir diskutuoti apie literatūrą. Kultūros asamblėja siūlo du – grožinės literatūros ir poezijos, bei politinių skaitinių sąrašus, kuriuos sudarė savo sričių profesionalų bendruomenės.

Prie švietimo mėnesio skatinamos jungtis švietimo įstaigos, mokyklos, universitetai, bibliotekos, plėsdamos skaitinių sąrašus, organizuodamos paskaitas ir diskusijas apie demokratiją, valstybingumą, pilietiškumą.

„Bendradarbiaujame su visa Lietuva. Bet kuri iniciatyva, kurią pradedame, labai greitai išplinta – tiek mūsų palaikymo grupės, tiek bendrapiliečiai, kultūros bendruomenė ir ne tik. Kreipiamės į visus, kviečiame jungtis <...>, šviestis patiems ir šviesti visuomenę, kad būtume atsparesni dezinformacijai, galėtume atpažinti pavojus, kylančius demokratijai, juos įvardyti ir jiems priešintis“, – kalbėjo iniciatyvinės grupės narė, kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.

Spaudos konferencijoje Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai akcentavo ir tai, kad Kultūros ministerija atsakinga vykdant visuomenės informavimo politiką. Todėl tikimasi kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės lyderystės ir atstovavimo žiniasklaidos bendruomenei, susiduriančiai su valdžios atstovų bandymais pakenkti jos laisvei ir nepriklausomumui – būtinoms demokratijos sąlygoms.

Tarp šių žiniasklaidos reputaciją ir pasitikėjimą ja menkinančių veiksmų, reikalaujama pasmerkti: tiesos neatitinkančią lapkričio 8 d. „Nemuno aušros“ priimtą rezoliuciją, kurioje žiniasklaida kaltinama informacijos slėpimu, atvira propaganda, žmonių kiršinimu, valdžios uzurpavimu, politinių partijų įtaka.

Taip pat raginama ministrę griežtai reaguoti į šios partijos inicijuojamą įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo LRT direktorių/ę būtų galima atleisti be reikšmingos priežasties ir viešojo intereso pažeidimo, balsuojančių Tarybos narių skaičių nuo 2/3 sumažinant iki 1/2 ir įvedant slapto balsavimo faktorių.

Kultūros asamblėja kviečia atkreipti dėmesį ir į politinę įtaką LRT Tarybos sudėčiai. Šiuo metu be 4-ių Seimo ir 4-ių Prezidento skiriamų Tarybos narių, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija. Didžioji dalis Tarybos narius deleguojančių institucijų neskelbia atrankos kriterijų ir procedūrų. Nesant aiškaus ir skaidraus mechanizmo, sudaromos prielaidos politinei įtakai visuomeniniam transliuotojui.

• Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
• Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?
• Kas atsako už sniego valymą daugiabučiuose: kieno tai pareigos?
• Naujas sukčių taikinys – jūsų telefonas: kaip apsisaugoti?
• Nuo sniego jau lūžta stogai: laiku nenuvalius – tūkstantiniai nuostoliai.
• Poilsio anatomija: muzikos klausymas prieš miegą gali pagerinti gyvenimo kokybę.
• Praūžus šventėms norisi lengviau: pasigaminkite kalafioro steiką.
• 12 kartų mažiau saulės: kaip sausio vakarus paversti šeimos suartėjimo laiku?
• Per Naujuosius metus paskambina tiek, kiek eilinės darbo dienos valandą.
• Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
• Kodėl ant Naujųjų metų stalo būtina turėti ananasą?
• Receptai su šonkauliais: kaip paruošti patiekalą, vertą Naujųjų metų stalo?
• Tėvai vis dar drausmina nesidomėti lytiškumu.
• 1 iš 4 moterų patiria pogimdyminę depresiją.
• Kodėl 2026-ieji gali nustebinti net patyrusius NT rinkos žaidėjus.
• Dėl šventinių dekoracijų: puošiant namus reikia žinoti kelias taisykles.
• 60 naujų bokštų padės užtikrinti patikimą ryšį Lietuvos regionuose.
• Kaip Nacionalinis stadionas paveiks NT rinką kaimynystėje?
• Susisiekimo ministerijos darbai, kuriuos žmonės jaučia kasdien.
• Kelininkai įspėja – prognozuojamos žiemiškos sąlygos keliuose.
• Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje.
• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Jūs žudote savo dirvą to nežinodami: 7 „nekalti“ įpročiai, kurie atima derlių.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87