Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį

Po lapkričio 21 d. mitingo „Kokios valstybės mes norime?“, subūrusio daugiau nei 5000 žmonių, pirmadienį spaudos konferencijoje Kultūros asamblėja pristatė tolesnius savo žingsnius. Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį ir kviečia į tarptautinį demokratinio pasipriešinimo forumą.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Paskelbta apie švietimo mėnesį ir vyksiantį tarptautinį demokratinio pasipriešinimo forumą, toliau besiplečiantį asamblėjų tinklą regionuose ir raginimą kultūros ministrei pasmerkti bandymus kenkti žiniasklaidos laisvei ir nepriklausomumui.

Lapkričio 21 d. mitingas tapo Kultūros asamblėjos skelbto protesto mėnesio finaliniu renginiu. Susirūpinę dėl šalies demokratijos būklės, į Nepriklausomybės aikštę Vilniuje rinkosi įvairių sektorių atstovai ir atstovės, bendruomenės iš regionų. Pasisakančiųjų kalbose dominavo vienybės ir susitelkimo siekis, sąžiningos ir kultūringos politikos poreikis, vertybiniai tikslai ir kvietimas prisiimti atsakomybę už Lietuvos ateitį.

Spaudos konferencijoje pristatyti ir besitelkiančių bendruomenių visoje Lietuvoje pavyzdžiai. Per lapkričio mėnesį Asamblėjos įsisteigė Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose, savo asamblėją įkūrė etnokultūros bendruomenė. Artimiausiu metu bus įkurtos Klaipėdos, Dzūkijos, Raseinių asamblėjos.

Spaudos konferencijoje dalyvavę Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai pabrėžė, kad besiplečiantis ir bendradarbiaujantis Asamblėjų tinklas rodo, kad kultūros bendruomenės susirūpinimas peraugo į pilietinį judėjimą, tarp kurio tikslų – pilietinio sąmoningumo ir atsparumo stiprinimas.

Nepaisant aktyvaus telkimosi, režisierius Aleksandras Špilevojus spaudos konferencijoje pastebėjo nemažoje dalyje regionų juntamą neviltį, savivaldos narių primetamą baimę ir bendruomenės narių tildymą. Šią situaciją gali keisti kelionės į regionus ir bendravimas su ten gyvenančiais žmonėmis, tačiau, pasak režisieriaus, Panevėžio kultūros įstaigų jungimo atvejis parodė, kad vietos valdžia su kultūros bendruomene dialogo nepalaiko.

„Pats Panevėžio rajono vicemeras interviu prasitarė, kad diskusijos niekur neveda. Kol su vietos valdžia apie šiuos pokyčius negalime kalbėti, kviečiame apie tai kalbėtis naująją kultūros ministrė Vaidą Aleknavičienę, deklaravusią, koks svarbus jai yra dialogas su kultūros bendruomene“, – sakė A. Špilevojus.

Iniciatyvinės grupės narys, režisierius Karolis Kaupinis teigė, jog matant, kad pilietinis aktyvumas padeda išjudėti iš bejėgiškumo, ypač svarbiu tampa asamblėjos plėtimasis per visą Lietuvą ir aktyvus piliečių dalyvavimas politiniame gyvenime.

„Norime, kad žmonės eitų į politiką, eitų prisiimti atsakomybės už savo šalį – ką mes ir skatinome daryti šito mitingo metu“, – kalbėjo K. Kaupinis.

Pratęsiant protesto mėnesio liniją ir skatinant aktyvų piliečių įsitraukimą į politinį gyvenimą, Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.

Vienas svarbiausių švietimo mėnesio renginių – gruodžio 5–6 dienomis organizuojamas Vilniaus demokratinio pasipriešinimo forumas To Jump from the Boiling Pot (liet. „Kaip iššokti iš verdančio puodo“). Jame bus siekiama atidžiau pažvelgti į demokratijos silpninimo modelius, matomus Sakartvele, Slovakijoje, Vengrijoje, Moldovoje. Dviejų dienų forume žurnalistai, aktyvistai ir kultūros kūrėjai dalinsis patirtimis, pristatys valdžios taikomus metodus ir ieškos kultūrinio pasipriešinimo priemonių, kurios padėtų apsaugoti demokratiją. Šiuo renginiu Kultūros asamblėja pradeda kurti tarptautinius ryšius ir partnerystes, bei įsitraukia į tarptautinę kultūrinę diskusiją.

Švietimo mėnesis tęsis su specialiomis paskaitomis, kvietimu skaityti, tyrinėti ir diskutuoti apie literatūrą. Kultūros asamblėja siūlo du – grožinės literatūros ir poezijos, bei politinių skaitinių sąrašus, kuriuos sudarė savo sričių profesionalų bendruomenės.

Prie švietimo mėnesio skatinamos jungtis švietimo įstaigos, mokyklos, universitetai, bibliotekos, plėsdamos skaitinių sąrašus, organizuodamos paskaitas ir diskusijas apie demokratiją, valstybingumą, pilietiškumą.

„Bendradarbiaujame su visa Lietuva. Bet kuri iniciatyva, kurią pradedame, labai greitai išplinta – tiek mūsų palaikymo grupės, tiek bendrapiliečiai, kultūros bendruomenė ir ne tik. Kreipiamės į visus, kviečiame jungtis <...>, šviestis patiems ir šviesti visuomenę, kad būtume atsparesni dezinformacijai, galėtume atpažinti pavojus, kylančius demokratijai, juos įvardyti ir jiems priešintis“, – kalbėjo iniciatyvinės grupės narė, kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.

Spaudos konferencijoje Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai akcentavo ir tai, kad Kultūros ministerija atsakinga vykdant visuomenės informavimo politiką. Todėl tikimasi kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės lyderystės ir atstovavimo žiniasklaidos bendruomenei, susiduriančiai su valdžios atstovų bandymais pakenkti jos laisvei ir nepriklausomumui – būtinoms demokratijos sąlygoms.

Tarp šių žiniasklaidos reputaciją ir pasitikėjimą ja menkinančių veiksmų, reikalaujama pasmerkti: tiesos neatitinkančią lapkričio 8 d. „Nemuno aušros“ priimtą rezoliuciją, kurioje žiniasklaida kaltinama informacijos slėpimu, atvira propaganda, žmonių kiršinimu, valdžios uzurpavimu, politinių partijų įtaka.

Taip pat raginama ministrę griežtai reaguoti į šios partijos inicijuojamą įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo LRT direktorių/ę būtų galima atleisti be reikšmingos priežasties ir viešojo intereso pažeidimo, balsuojančių Tarybos narių skaičių nuo 2/3 sumažinant iki 1/2 ir įvedant slapto balsavimo faktorių.

Kultūros asamblėja kviečia atkreipti dėmesį ir į politinę įtaką LRT Tarybos sudėčiai. Šiuo metu be 4-ių Seimo ir 4-ių Prezidento skiriamų Tarybos narių, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija. Didžioji dalis Tarybos narius deleguojančių institucijų neskelbia atrankos kriterijų ir procedūrų. Nesant aiškaus ir skaidraus mechanizmo, sudaromos prielaidos politinei įtakai visuomeniniam transliuotojui.

• Mėsa tiesiog kris nuo kaulų, o išleisite mažai: patarimai ir gudrybės.
• Pigūs pasiūlymai gali kainuoti brangiai: kaip atpažinti netikras e. parduotuves?
• Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
• Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą.
• Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos.
• „DPD Lietuva“ vilkikai pradėjo važiuoti atsinaujinančiu kuru.
• Vienas įvykis – dešimtys tūkstančių eurų nuostolių: gyventojai dažniau pasimoko.
• Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas.
• Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas.
• Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes.
• Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka.
• Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių.
• Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę.
• Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
• Mama brolį mylėjo labiau.
• Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių.
• Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
• 7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį. Kaip jų išvengti?
• Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
• LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas.
• Vienas rytinis įprotis, kurį pamiršta dauguma, gali pakeisti jūsų virškinimą.
• Į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę.
• Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
• Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis.
• Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos daugiau suklastotų skambučių.
• Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys.
• Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
• Estų ekonomistas apie ateinančius metus: Lietuva turi akivaizdžių pranašumų.
• S. Mačiulskytė apie Parkinsono ligą: „Mano mokslo kompasas – asmeninė patirtis“.
• LRT auditas: socialinės garantijos, turinio prieinamumas ir pirkimai.
• Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?
• 3 receptai su jūriniu ešeriu, kurie nustebins net tuos, kurie nemėgsta žuvies.
• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56