Nuo buto Lietuvoje iki būsto Alikantės regione: finansiniai scenarijai pensijai

Kartu su pokyčiais antrojoje pensijų pakopoje lietuviai permąsto ir savo pensijų finansinius scenarijus. Dalis svajones nukreipia į nekilnojamąjį turtą (NT) – antrą būstą Lietuvos miestuose ir miesteliuose, arba pajūryje, o gal net ir butą, kotedžą ar vilą šiltuosiuose kraštuose.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Ką svarbu įvertinti ir kokiais atvejais NT kaip planas pensijai tinka, o kokiais – ne?

Įsikuria patys arba nuomoja

Sonata Norkienė kartu su vyru nuomos verslą Palangoje prieš maždaug dešimtmetį iškeitė į panašų verslą Ispanijoje. Sutuoktinių planas – kuo ilgiau dirbti, o, išėjus į pensiją, turistams nuomoti pačių įsigytus būstus.

„Labai daug mus pažįstančių žmonių buvo nustebę, kodėl mes išvažiavome. Tiesiog pasirinkome gerą orą – tuomet, prieš išvažiuodami, dar negalvojome apie verslą Ispanijoje“, – paaiškino S. Norkienė.

Kaip pastebi pašnekovė, 15–20 proc. būsto Ispanijoje pirkėjų – lietuviai senjorai. Dalis jų jau turėjo įsigiję NT Lietuvoje ir jį nuomojo, tokiu būdu užsidirbdami papildomų pajamų. Sonata sutinka ir trisdešimtmečių ar vyresnių lietuvių, kurie ima paskolas ir investuoja į būstą Ispanijoje, mat planuoja čia kurtis sulaukę pensinio amžiaus. Kol moka paskolą, įsigytą butą nuomoja arba patys atvyksta kelis kartus per metus.

Pasak S. Norkienės, senjorai į Alikantės regioną daugiausia atvyksta dėl naudos sveikatai, lėtesnio ir ramaus gyvenimo būdo bei prieinamų NT kainų. Investavus iki 110–120 tūkst. eurų šiuo metu galima nusipirkti vieno miegamojo butą netoli paplūdimio. Tiesa, būstų kainos per pastaruosius 6 metus kone padvigubėjo.

Kokie senjorai dažniausiai įsigyja būstą Ispanijoje? „Verslininkai, pardavę ar tebeturintys verslus, žmonės, dirbę samdomus darbus, gyvenimo eigoje įsigiję butą, sodo namą ar sklypą, vieną būstą ar sklypą pardavę, o vieną pasilikę Lietuvoje. Daugiausia jie gyvena iš gaunamų pensijų, nuomos pajamų, sukauptų santaupų, dalis vis dar dirba arba turi galimybę dirbti nuotoliu“, – paaiškino nekilnojamojo turto agentūros savininkė.

Pašnekovės žodžiais, jei prieš kelerius metus dalis lietuvių sprendimą investuoti į NT Ispanijoje priimdavo spontaniškai, šiuo metu sprendimai labiau apgalvoti, pasverti, juolab kad daugeliui labai svarbu bent dalį NT išlaikyti gimtinėje.

NT kainos užsienyje nebegąsdina

Kaip paaiškino „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas, lietuviams NT kainos Ispanijoje, ypač lyginant su Lietuvos kurortais, gali atrodyti patrauklios, tačiau svarbu nepamiršti, jog investuojant į NT užsienio šalyse, iškeliauja kapitalas.

Priežastys, kodėl lietuviai renkasi investuoti į būstą Ispanijoje – sveikata, klimatas, bendruomeniškumas, kita vertus, pastaraisiais metais populiarėja ir kitos kryptys, pavyzdžiui, išnuomojus būstą Lietuvoje, laikina gyvenimo stotele tampa Vietnamas, Tailandas, Kambodža, Indonezija ar Filipinai. Šiose šalyse pragyvenimui pakaktų iki 1000 eurų. Taigi, jei dviejų asmenų šeima turi du butus sostinėje, toks planas jau nesunkiai įgyvendinamas. Ar jis tinka kiekvienam? Pasak pašnekovo, tikrai ne. Daugėja žmonių, kurie, pardavę didelio ploto būstą sostinėje, tiesiog kraustosi į mažesnį miestą ir gyvena be jokių finansinių sunkumų.

„Pastaruosius 14–15 metų NT sparčiausiai brango Estijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje, lėčiausiai – Italijoje, ne taip sparčiai būsto kainos augo Ispanijoje. Jau šiuo metu pardavus namą Lietuvoje, tikrai įmanoma nusipirkti panašios kokybės NT Ispanijoje arba Italijoje, išsikraustyti į Tailandą ar Maroką. Sudėtingiau – pakeisti mąstymą. Lietuviai – labai sėslūs, prisirišę prie savo NT ir nenori jo atsisakyti. Vakarų Europoje parduoti dalį turto ir gautus pinigus panaudoti oriai senatvei – įprasta praktika, pas mus vis dar retenybė“, – paaiškino M. Dubnikovas.

Investicija į NT – ne kiekvienam

Pašnekovas nesistebi būstus užsienyje perkančiais trisdešimtmečiais: gyvenimo trukmei ilgėjant, vis daugiau žmonių iš anksto pradeda galvoti, kaip reikės gyventi pensijoje ir kaip jai pasiruošti. Šiuolaikiniai pensinio amžiaus sulaukę žmonės arba artėjantys jo link nori keliauti, turėti kokybišką buitį ir pan.

Norint šiuos poreikius užsitikrinti, būtina kuo anksčiau bent 10 proc. gaunamų pajamų investuoti į žinomus finansinius instrumentus. Vokiečiai vidutiniškai investuoja po 10 proc., skandinavai – maždaug 14–16 proc. pajamų. Gyventojai renkasi investuoti į nekilnojamąjį turtą, išmanantys patys investuoja į akcijas, obligacijas, investicinius fondus ar renkasi gyvybės draudimą.

„Investicija į NT, ypač Lietuvoje, laikoma saugia ir patikima, nors jei mes perkame būstą ir jame gyvename, bet nenuomojame, vargiai sutaupome, nes kone kiekviename žingsnyje permokame. Juk jei įsirengiame virtuvę, ji privalo būti tik iš kokybiškų medžiagų. Vadinasi, pirkdami būstą sau ir manydami, kad galėsime jį parduoti ir uždirbti, iš tikrųjų, iki pardavimo momento išleidžiame per daug pinigų, nes vadovaujamės emocijomis. Juk perkant būstą vaizdas pro langą daug svarbesnis nei pinigai. Renkantis investavimą, pavyzdžiui, investicinį gyvybės draudimą, yra galimybė ilgalaikėje perspektyvoje apsaugoti savo pajamas nuo rinkos sukrėtimų, tačiau investuojant būtinas rizikos tolerancijos įsivertinimas, racionalumas ir kantrybė, mat investavimas naudingas tik ilguoju periodu“, – paaiškino M. Dubnikovas.

Kaip pastebi pašnekovas, dalis žmonių vertina vos vienerių metų perspektyvą, tačiau to nepakanka. „Planuoti ateities pirkinius, pensiją svarbu gavus pirmąjį atlyginimą. Iki maždaug 60 metų jaučiamės nenugalimi ir nemirtingi, o pensijai dažnai vis dar pradedame ruoštis likus vos dešimtmečiui. Jauni žmonės dažnai mano, jog jiems nieko nenutiks, pensijai ruoštis per anksti, o jos sulaukus jais pasirūpins valstybė. Taip atidedame sprendimą investuoti ar draustis, rizikuodami savo bei artimųjų finansiniu saugumu. Šimtus metų kurtų teorijų niekas nepanaikino – savimi pirmiausia pasirūpinti privalai pats. Juk panaši taisyklė galioja skrydžio metu: pirmiausia kaukę užsidedi sau, paskui gali rūpintis kitais“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

• Mėsa tiesiog kris nuo kaulų, o išleisite mažai: patarimai ir gudrybės.
• Pigūs pasiūlymai gali kainuoti brangiai: kaip atpažinti netikras e. parduotuves?
• Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
• Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą.
• Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos.
• „DPD Lietuva“ vilkikai pradėjo važiuoti atsinaujinančiu kuru.
• Vienas įvykis – dešimtys tūkstančių eurų nuostolių: gyventojai dažniau pasimoko.
• Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas.
• Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas.
• Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes.
• Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka.
• Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių.
• Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę.
• Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
• Mama brolį mylėjo labiau.
• Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių.
• Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
• 7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį. Kaip jų išvengti?
• Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
• LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas.
• Vienas rytinis įprotis, kurį pamiršta dauguma, gali pakeisti jūsų virškinimą.
• Į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę.
• Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
• Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis.
• Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos daugiau suklastotų skambučių.
• Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys.
• Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
• Estų ekonomistas apie ateinančius metus: Lietuva turi akivaizdžių pranašumų.
• S. Mačiulskytė apie Parkinsono ligą: „Mano mokslo kompasas – asmeninė patirtis“.
• LRT auditas: socialinės garantijos, turinio prieinamumas ir pirkimai.
• Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?
• 3 receptai su jūriniu ešeriu, kurie nustebins net tuos, kurie nemėgsta žuvies.
• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56