Kur skristi slidinėti ir ką pasiimti? Pravers patarimai ir krypčių žemėlapis

Žiema gali pasirodyti per trumpa išbandyti visus Europos slidinėjimo kurortus, kuriuos galima pasiekti iš Lietuvos oro uostų.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Kol patyrę slidinėtojai diskutuoja, kurios trasos Alpėse suteikia daugiausia adrenalino ir malonumo, krypčių žemėlapis kviečia išbandyti žiemos pramogas keliautojams, kurie nusprendė paslidinėti pirmą kartą. Būtent jiems pavers ir keli geri patarimai.

Prasidėjus žiemos aviacijos sezonui, Alpės tampa slidinėjimo mėgėjų traukos objektu. Šveicarija, Austrija, Italija, Prancūzija atveria savo kalnų kurortus. Svečių taip pat laukia ir Sakartvelas, siūlantis pramogas Kaukazo kalnuose, o į Lenkijos pietus lietuviai skrenda lėktuvu, nes kelionė į miestelius Tatruose yra kur kas greitesnė, patogesnė ir trumpesnė negu automobiliu. Išbandyti jaukius šiaurietiškus kurortus kviečia ir Lietuvos slidinėtojų dar neatrasta Norvegija. Taigi, žiemą Europoje sau tinkamas trasas ir komforto lygį gali išsirinkti kiekvienas keliautojas iš Lietuvos.

Lietuvos oro uostai sudarė sąrašą krypčių su populiariais slidinėjimo kurortais, patogiai pasiekiamais iš didžiųjų miestų oro uostų, į kuriuos iš Lietuvos reguliariai skraidina „airBaltic“, „Austrian Airlines“, „Norwegian“, „Ryanair“, SWISS, „Wizz Air“ oro bendrovės. O slidinėti mėgstantys keliautojai pasidalijo praktiškais patarimais, kurie pravers pirmą kartą tokias atostogas planuojantiems žmonėms.

Amžinas klausimas – nuomotis ar pasiimti su savimi?

Dauguma keliautojų teigia, kad slidinėjimo įrangą patartina nuomotis kurorte – vietoje esantys specialistai padės parinkti asmens svoriui ir ūgiui geriausiai tinkamą įrangą. Nuomos punktuose galima gauti visas pagrindines priemones: slides arba snieglentę, lazdas, batus ir šalmą. Ypatingą dėmesį derėtų skirti slidinėjimo batams: jie turi užtikrinti maksimalų komfortą – negali būti nei per laisvi, nei pernelyg spausti. Batai privalo sukurti vientiso kūno pojūtį su įranga, mat priešingu atveju bus sudėtinga kontroliuoti judesius ir įvaldyti techniką. Jeigu po pirmosios dienos jaučiate, jog įranga yra nepatogi, nuomos punktai be papildomų mokesčių ją pakeičia patogesne.

Ne mažiau svarbi yra visa apranga. Slidinėjant rekomenduojama rengtis sluoksniais, nes esant poreikiui – temperatūrą galima lengvai reguliuoti nusiimant vieną viršutinį rūbą. Pirmasis sluoksnis – tai arčiausiai kūno dėvimi termo drabužiai (marškinėliai ilgomis rankovėmis ir kelnės). Antrasis sluoksnis – fliso audiniai (šiltas, lengvas, sintetinis megztinis ar džemperis). Taip pat svarbu nepamiršti specialiai slidinėjimui skirtų, ilgų (iki kelių) kojinių. Viršutiniai drabužiai (striukė ir kelnės) turi būti atsparūs vandeniui ir vėjui, nevaržantys judesių. Būtina įsidėti patogias, vandeniui atsparias pirštines, pošalmį arba kepurę ir apsaugą kaklui bei pasirūpinti apsauga nuo saulės: specialiai slidinėjimui skirtais akiniais su nedūžtančiais stiklais, veido kremu ir lūpų balzamu su dideliu SPF.

Kad apsaugotumėte kūną nuo smūgių, verta pasirūpinti specialiomis apsaugomis (riešų, kelių, sėdmenų). Jos turi būti patogios ir nevaržyti judesių. Nors dažniausiai apsaugas galima išsinuomoti kartu su įranga, siekiant maksimalaus komforto ir geresnio prigludimo, patartina dar prieš kelionę įsigyti savo asmenines apsaugas ir sukrauti jas į lagaminą. Instruktoriai įspėja – po pirmųjų slidinėjimo dienų būkite pasiruošę stipriam raumenų skausmui. Patariama įsidėti magnio papildų, kurie padės atpalaiduoti raumenis ir sumažins diskomfortą. Taip pat nepamirškite pasiimti maudymosi kostiumėlio bei guminių šlepečių, nes baseinai ir pirtys veikia daugumoje kurortų – tai padeda atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.

Iš Turino ir Milano – į Italijos Alpes

Pasiruošti žiemos atostogoms paprasta. Jau žinant, ką susidėti į bagažą, tereikia patyrinėti kurortus ir išsirinkti skrydį.

Milanas, kurį tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus ir Kauno galima pasiekti per mažiau nei tris valandas, atveria kelią į slidinėjimo klasiką – Italijos Alpes. Vos už pusantros valandos nuo miesto įsikūręs Piani di Bobbio – jaukus kurortas, idealiai tinkantis pirmiesiems nusileidimams. Norint platesnio trasų pasirinkimo, verta važiuoti kiek toliau Šveicarijos sienos link – ten, Monte Rozos kalnų papėdėje, įsikūręs tris slidinėjimo zonas jungiantis kurortas siūlo platų trasų pasirinkimą ir įspūdingus vaizdus į kalnų viršūnes, tarp kurių – ir 4634 metrų aukščio Dufourspitze.

Kelionių gidai primena, kad 2026 metų vasarį Milanas ir jo apylinkės gyvens olimpinių žaidynių dvasia. Didelis renginys pritrauks daugybę lankytojų ir tai gali paveikti įprastų slidinėjimo atostogų planus. Dėl to kelionių ekspertai atkreipia dėmesį, jog aplinkiniuose kalnų kurortuose, pavyzdžiui, Cortina d'Ampezzo Dolomituose, apgyvendinimo paklausa bus išaugusi – tai ir kainos didesnės. Patariama iš anksto rezervuoti tiek apgyvendinimo paslaugas, tiek slidinėjimo bilietus ir įrangą. Milane bei prie olimpinių renginių vietų padidės eismo intensyvumas ir galimos transporto spūstys. Kita vertus, olimpinės žaidynės suteikia unikalią galimybę derinti slidinėjimą su pasaulinio lygio sporto renginiais ir kultūrinėmis pramogomis.

Kita strategiškai puiki vieta pradėti itališkas atostogas šaltuoju metu yra Turinas, kur žiemos olimpinės žaidynės vyko 2006 metais. Viena patogiausių ir artimiausių vietų slidinėti yra Bardonekijos miestelio kurortas, kurį galima pasiekti vos per pusantros valandos automobiliu, taip pat patogu nuvykti tiesioginiu traukiniu. Iš Turino keliaujant šiek tiek toliau į vakarus, laukia visoje Europoje gerai žinomi Sestriere ir Sauze d'Oulx kurortai. Jie priklauso garsiajam Paukščių Tako tinklui ir siūlo per 400 km sujungtų trasų.

Grenoblis – Alpių sostinė Prancūzijoje

Kita žiemos olimpinių žaidynių (1968 m.) sostinė yra Grenoblis – taip pat pasiekiama tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus. Prancūzai šį miestą vadina Alpių sostine. Grenoblis yra didžiausias Alpių kalnyne įsikūręs miestas, kurį supa net trys kalnų masyvai, todėl slidinėjimo kurortus iš jo pasiekti yra ypač lengva. Mažiau nei per valandą galima nuvykti į tokius kurortus kaip Chamrousse ir Les Sept Laux, kurie lankytojams siūlo modernius keltuvus ir didelį trasų pasirinkimą. Dėl savo artumo ir pasiekiamumo, šis regionas puikiai tinka ir pirmą kartą slidinėti keliaujantiems žmonėms, norintiems nenutolti nuo didmiesčio.

Smalsu, kaip atrodo Davosas? Skriskite į Ciurichą

Ciurichas – dar vienas didmiestis, bet jau Šveicarijoje. Įspūdingas miestas siūlo turiningą poilsį, o slidinėtojams jis – patogi tarpinė stotelė pakeliui į modernius Šveicarijos kurortus, kurie siekia būti pavyzdiniai ir pritraukti elitą. Vos už valandos kelio nuo Ciuricho į šiaurės rytus galima pasiekti Flumserbergo kurortą, kuris siūlo daug trasų, puikiai tinkančių ir pradedantiesiems. Pietryčiuose laukia garsusis Davoso kurortas, pasižymintis aukštomis Alpių viršūnėmis, įspūdingais vaizdais ir yra patogiai pasiekiamas tiesioginiu traukiniu iš Ciuricho. Jaunimą Šveicarijoje labiausiai traukia Laax miestelis, garsėjantis snieglenčių parkais ir trasomis.

Austrai siūlo paslidinėti naktį

Austrijos sostinė Viena – vos už dviejų valandų trukmės tiesioginio skrydžio iš Vilniaus. Kava ir štrudeliais kvepiantis miestas žiemą turistus vilioja ne tik į kalėdines muges, bet ir į slidinėjimo pramogas. Vos už pusantros valandos kelio automobiliu arba traukiniu atsiveria tokie populiarūs kurortai kaip Semmering Hirschenkogel ir Stuhleck. Ištisi žiemos pramogų kompleksai siūlo įvairias trasas, naktinio slidinėjimo galimybes ir net specialias rogučių trasas.

Atostogos Miunchene – slidinėjimas ir miesto kultūra

Austrijos slidinėjimo kurortai kasmet sulaukia nemažai svečių, kurie atvyksta iš Miuncheno. Miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, yra puikiai pasiekiamas iš Vilniaus oro uosto tiesioginiu skrydžiu. Miunchenas yra tik apie 1-2 val. kelio automobiliu ar autobusu atstumu nuo daugelio slidinėjimo kurortų, dalis jų – kaimyninėje Austrijoje. Tiek patys bavarai, tiek svečiai patogiai naudojasi specialiais kasdieniais slidinėjimo autobusais („ski bus“), kurie gali nuvežti, pavyzdžiui, į „SkiWelt“. Ryte nuvažiuojate, o vakare grįžtate atgal į miestą. Miunchene daug viešbučių, restoranų ir paslaugų, tad miesto ir kalnų poilsio derinys gerai veikia. Tarp populiariausių slidinėjimo kurortų šalia Miuncheno: vokiški Garmišas-Partenkirchenas, Oberstdorfas, Mitenvaldas, austriški Kicbiūhelis ar „SkiWelt“ trasų grandinė Kaiser-Brixental regione.

O jeigu ne Alpės? Kviečia Lenkija, Sakartvelas ir Norvegija

Vis daugiau turistų iš Lietuvos dėmesio sulaukianti Lenkija žiemą taip pat nesnaudžia. Tiesioginiai skrydžiai į Krokuvą atveria ne tik šio karalių miesto lobius, bet ir tolesnius maršrutus į Tatrus – aukščiausią Karpatų kalnyno dalį. Skrydžius iš Vilniaus jau išbandę žmonės tikina, kad tikru žiemos atradimu gali tapti į pietus nuo Krokuvos esančios Zakopanės apylinkės. Svečių laukia Tatrų Bialka, Jurguvas ir kiti apylinkių miesteliai, su patogia slidinėjimo infrastruktūra ir šeimų atostogoms skirtais pasiūlymais.

Sakartvelas atvykėlius iš Lietuvos visada pasitinka itin svetingai. Skrydis į Kutaisį – ir jau atostogos. Už poros valandų kelio nuo Kutaisio laukia Bakurianis – atnaujintas, modernus kurortas su daug žalių ir mėlynų trasų, puikiai tinkantis pradedantiesiems ir šeimoms. O norintiems pabėgti nuo turistų srauto, verta važiuoti dar giliau į kalnus, kur laukia Goderdzi – ramus, vietinių pamėgtas kurortas, kuriame natūralus sniegas ir kalnų tyla suteikia nuostabią Kaukazo žiemos patirtį.Norvegija žiemą – tarsi atvirukas iš pasakos, kur sniegas krenta tyliai, o kalnai atrodo be galo arti. Skrydis į Oslą – ir po kelių valandų kelio pasieksite Trisilį ar Hemsedalį, didingus kurortus su puikiomis trasomis ir pavyzdine infrastruktūra. Atvykę įsitikinsite, kad čia viskas apgalvota: nuo modernių keltuvų iki jaukių kalnų namelių, kur po dienos ant slidžių garuoja karštas šokoladas. Už 2 valandų traukiniu nuo sostinės laukia Lilehameris, labiausiai į šiaurę nutolęs miestas, kuriame kada nors surengtos olimpinės žaidynės. Miesto pavadinimą yra įsiminę ne tik vyresni sporto aistruoliai, bet ir detektyvinių serialų mėgėjai.

Skrydį iš Lietuvos į Bergeną renkasi tie, kuriems kalnai – ne tik sportas, bet ir gamtos simfonija. Iš Bergeno per dvi valandas galima nuvykti į Vosą – mažą, bet žavų kurortą, kur sniegas susitinka su fjordų rūkais. Taigi, norvegiška dilema: Bergene – daugiau gamtos poezijos, peizažų ir ramybės, o Oslas patogesnis tiems, kas nori profesionalaus slidinėjimo, greičio ir adrenalino.

• Mėsa tiesiog kris nuo kaulų, o išleisite mažai: patarimai ir gudrybės.
• Pigūs pasiūlymai gali kainuoti brangiai: kaip atpažinti netikras e. parduotuves?
• Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
• Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą.
• Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos.
• „DPD Lietuva“ vilkikai pradėjo važiuoti atsinaujinančiu kuru.
• Vienas įvykis – dešimtys tūkstančių eurų nuostolių: gyventojai dažniau pasimoko.
• Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas.
• Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas.
• Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes.
• Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka.
• Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių.
• Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę.
• Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
• Mama brolį mylėjo labiau.
• Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių.
• Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
• 7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį. Kaip jų išvengti?
• Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
• LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas.
• Vienas rytinis įprotis, kurį pamiršta dauguma, gali pakeisti jūsų virškinimą.
• Į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę.
• Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
• Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis.
• Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos daugiau suklastotų skambučių.
• Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys.
• Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
• Estų ekonomistas apie ateinančius metus: Lietuva turi akivaizdžių pranašumų.
• S. Mačiulskytė apie Parkinsono ligą: „Mano mokslo kompasas – asmeninė patirtis“.
• LRT auditas: socialinės garantijos, turinio prieinamumas ir pirkimai.
• Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?
• 3 receptai su jūriniu ešeriu, kurie nustebins net tuos, kurie nemėgsta žuvies.
• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56