Įvardijo 3 faktorius, kurie darys įtaką elektros kainoms gruodį

Lapkritis Lietuvoje – šaltas ir žiemiškas, o elektros biržoje – nepastovus ir brangesnis nei spalis. Didžiausią įtaką elektros kainoms turėjo ne tik orai ar vis tamsesnės dienos, bet ir elektros perdavimo jungčių su regionu remonto darbai.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Ekspertai sako, kad panašios tendencijos vyraus ir paskutinį šių metų mėnesį, tačiau ar tikrai už elektrą mokėsime tiek pat, o gal net daugiau?

Lapkritis nustebino sniego gausa, o vidutinė paros temperatūra siekė tik apie 3 laipsnius šilumos. Trumpesnės dienos, šaltesnės naktys vertė intensyviau šildyti namus. Ženkliai sumažėjusi generacija iš atsinaujinančių šaltinių spaudė ieškoti alternatyvių, brangesnių būdų elektros energijos gavybai visame regione. Tai reiškia, kad elektrą išgavome brangiau, todėl biržoje formavosi didesnė kaina už megavatvalandę.

Pozityvo kainų atžvilgiu nepridėjo ir susitraukusios importo apimtys iš Skandinavijos šalių dėl Estiją ir Latviją jungiančios elektros perdavimo jungties remonto darbų. Anot žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovo Simono Jasiulio, importo galimybės šia jungtimi sumažėjo perpus.

„Lapkritį slidu buvo ne tik žmonėms gatvėse, bet ir elektros kainoms biržoje. Atkeliavusi žiema, sumažėjusi generacija iš atsinaujinančių šaltinių, susitraukusios importo galimybės iš Skandinavijos vertė žvalgytis į elektros energijos gamybos būdus iškastiniais resursais. Sudedame kiekvieną faktorių vieną prie kito ir gauname, kad lapkritį elektros energija – didesnė nei spalį“, – sako ekspertas.

Anot jo, lapkritį didmeninė kaina buvo beveik 6 proc. didesnė nei spalį ir 25 proc. didesnė nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. „Enefit“ klientams, pasirinkusiems su birža susietus tiekimo planus, galutinė vidutinė kaina (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) siekė apie 24,82 ct/kWh (su PVM).

Trys veiksniai, į ką atkreipti dėmesį gruodį

S. Jasiulis sako, kad gruodį elektros energijos kainoms biržoje įtakos turės keli aspektai:

Pirmiausia – orai ir vėjas. Nors lapkritis jau priminė, kaip atrodo tikra žiema, jai trūko vieno atributo – vėjo. Jeigu gruodžio mėnesį temperatūra laikysis panašiame lygyje, o vėjo turėsime daugiau – vartotojai gali tikėtis mažesnių sąskaitų.

Antra – Baltijos šalyse veikiančios hidroelektrinės. Latvijoje lapkričio mėnesį elektros gamybos apimtys ženkliai augo, tačiau vis dar nepakankamai, kad tai turėtų reikšmingos įtakos galutinei mėnesio kainai už elektros energiją. Visgi jei tendencijos išliks panašios ir hidroelektrinėse generuojamas elektros energijos kiekis augs – čia taip pat galime tikėtis pozityvių žinių ir mažesnių skaičių sąskaitose.

Trečias svarbus veiksnys, kuris bus aktualus ne tik gruodį, bet ir visą žiemą – dujų kainos. Kol kas dujų megavatvalandės kaina siekia apie 30 eurų, o tai yra pozityvus reiškinys. Jeigu vėjo šalyje ar visame regione nesulauksime daugiau – turėsime elektros energiją gaminti dujomis varomomis elektrinėmis. Jei dujų kainos nekils – elektros energiją gaminsime pigiau.

„Gruodis netikėtumų pateikti neturėtų. Nors bendraudami su kai kuriais klientais jaučiame nerimą, dabar atrodo, kad jam pagrindo nėra. Nuolat stebime elektros rinką, kartu su ekspertais analizuojame kainų pokyčius, tad klientus galime nuraminti – staigaus ar didelio kainų augimo gruodį sulaukti neturėtumėme. Net priešingai – prognozuojama, kad galutinė vidutinė elektros kaina bus šiek tiek pigesnė nei lapkritį, o tai reiškia, kad ir sąskaitas „Enefit“ klientams išrašysime mažesnes“, – sako S. Jasiulis.

Anot jo, gruodžio mėnesį elektros kaina už kilovatvalandę gyventojams, susiejusiems savo elektros tiekimo planus su birža, tikėtina, sieks apie 24,31 ct.

Lenkai mokėjo brangiau, estai – pigiau

Lyginant Lietuvą su kitomis Europos šalimis – pigiau nei Lenkijoje, bet brangiau nei Estijoje ar Vokietijoje. Pavyzdžiui, jei didmeninė elektros kaina praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 11,09 ct/kWh (be PVM ir kitų dedamųjų), tai Vokietijoje ji siekė 10,18 ct/kWh, o Lenkijoje – 12,40 ct/kWh. Tuo tarpu Estijoje kaina buvo 9,59 ct/kWh, Latvijoje – taip pat 11,09 ct/kWh.

Praėjusį mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių išaugo. Bendrai iš vėjo ir saulės šaltinių sugeneruota daugiau nei 336 GWh, kai rugsėjį – 471 GWh. Bendras elektros energijos vartojimas šalyje taip pat išaugo apie 10 proc. ir siekė 1105 GWh, kai spalį – 1006 GWh.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139