Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas

Seime parengtas registruoti naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimų projektas. Jis bus teikiamas su visų valdančiosios koalicijos frakcijų atstovų parašais.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Pasak Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, projektu siūloma normalizuoti LRT generalinio direktoriaus (vadovybės) ir LRT tarybos santykius.

„Pastarojo meto įvykiai atskleidė LRT vadovybės ir aukščiausiojo LRT valdymo organo – LRT tarybos – santykių krizę. Nueita iki tokių kraštutinumų, kad LRT vadovė apkaltino LRT tarybą siekiu „užvaldyti“ nacionalinį transliuotoją. Sunku net suprasti, kaip toks nesusipratimas išvis įmanomas. Ekspertų nuomone, tokią krizę lėmė konservatorių kadencijos metu sujauktas įstatymas, kai LRT tarybos vaidmuo buvo redukuotas siekiant įtartinų tikslų“, – komentuoja O. Leiputė.

Naujuoju projektu siūloma keisti įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad LRT generalinį direktorių į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Taryba slaptu balsavimu.

Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti didesnį Tarybos narių nepriklausomumą ir valios laisvę priimant sprendimus dėl aukšto lygmens vadovo skyrimo ir atleidimo“.

Taip pat siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei Taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.

„Šio pakeitimo tikslas – aiškiau apibrėžti LRT generalinio direktoriaus atskaitomybės mechanizmus“, – pažymima aiškinamajame rašte.

Pasak O. Leiputės, pažvelgus į Europos nacionalinių transliuotojų reglamentus, slaptas balsavimas ir daugiau nei pusės balsų nuostata yra dominuojanti praktika.

„Raginame LRT vadovybę normalizuoti santykius su LRT taryba, kad nacionalinis transliuotojas galėtų deramai funkcionuoti. Neabejojame žurnalistų nuoširdumu ginant laisvą žodį, tačiau prašome pripažinti, kad situacija, kai nacionalinio transliuotojo vadovybė įnirtingai konfrontuoja su nacionalinio transliuotojo taryba, tam pasitelkdama nacionalinio transliuotojo resursus, reikalauja sprendimų“, – pažymi Seimo LSDP frakcijos seniūnė, Seimo Pirmininko pavaduotoja O. Leiputė.

Kokį įspūdį paliko protesto mitingas Vilniuje?

1. Labai daug jaunų žmonių, o bendra nuotaika tokia: Lietuvos visuomenė brandos kelyje mažiausiai vienu kilometru priekyje, nei tie pagyvenę dėdės ir tetos Seimo vadovybėje ar Prezidentūroje. Jie sėdi užsidarę kabinete ir laiko visuomenę avių kaimene, važinėja buldozeriu pirmyn atgal ir tariasi tik su savo atvaizdu veidrodyje.

2. Po tokios gausybės protestuotojų valdantieji tikrai savo veiklos kritikų nebevadins grupele iš opozicijos, tikrai nebemanys, kad iki kitų Seimo rinkimų visuomenė tas jų nesąmones pamirš, žemaitaičiai kurį laiką bus susigūžę, o prezidentas Nausėda turės pasirinkti, su visuomene ar su antisemitais toliau sieti savo ateitį.

3. Grasinimai išmesti iš darbo valdantiesiems neįtikusius LRT žurnalistus, nuolatinis kultūros darbuotojų bei žurnalistų menkinimas ateityje nieko neduos - protestai dar labiau plėsis, jungsis vis naujos grupės.

4. "Ryto" krepšinio fanų ir "Žalgirio" klubo parama protestui - rimtas signalas valdantiesiems, tai didelė jėga, galinti suvienyti jaunus protestuotojus ir nušluoti pasenusio mąstymo politikus.

Vilnių užtvindo mitingas.

Žmonės atsiliepia į žurnalistų bendruomenės kvietimą protestuoti prieš LRT įstatymo pakeitimus ir neleisti užsigeidus kaitalioti vadovo.

Socdemai susižvalgo, paduoda vienas kitam palaikyti alų ir kitą dieną išmeta naujas, beveik tokias pat pataisas, tik jau ir savo, nebe vien Žemaitaičio sąrašo vardu. Toks pataisų nualeknavičinimas atsitiko, kaip su Kultūros ministerija, ar kaip čia pavadinti. Vėl be diskusijų, be aptarimo, nes taip greitai reikia, kad nors apsimyžk.

Kiek reikia jums kad žmonių susirinktų? Ir kur? Draustiny, prie stiklinio kubo? Ar geriau laužai prie Seimo? Kad tuščia prezidentūra neaprūktų.

Po mitingo,,Šalin rankas“ ryšio operatoriai pateikė oficialius duomenis: susirinko 40 000 žmonių.

Tai sakote, 10K buvo. Būtų labai daug kaip darbo dienos vidurdieniui, jei tai būtų tiesa. Bet tai nėra tiesa. Nes 10K - tik iš vienos Telia bazinės stoties. Pridėkime dar Bitę ir Tele 2 ir skaitytas skaičius 20 - 25K atrodys realiai.

Ir tiek mitinge "prieš valdančiųjų bandymą lengviau atleisti LRT generalinę direktorę"? Čia ne mano idiotiška formuluotė. Bet ji, perskaityta periodikoje, išprovokavo šį postą.

Į tokius mitingus žmonės neina dėl vieno straipsnio įstatyme. Ateina, nes atsirado jausmas, kad valdžia nebegirdi, atsirado baimė, kad demokratija slysta į šoną, o žiniasklaidos tema – tai paskutinis lašas, ne pirmas. Žmonės į gatvę retai išeina dėl konkrečios pataisos. Jie išeina dėl bendro neteisybės kvapo.

Kuo daugiau valdžia ignoruoja, tuo labiau stiprėja masės. Kuo labiau masės stiprėja, tuo labiau prarandamas valdžios legitimumas.

Valdžiai ši diena - kaip signalinė raketa. Arba išgirs, arba vėliau bus žymiai sunkiau. Sociologijos taisyklė: į gatvę išeina tik nedidelė dalis tikrai nepatenkintų. Įprastai protestuose pasirodo aktyviausi 2–5 % gyventojų. 3–5 kartus daugiau žmonių yra aktyviai nepatenkinti, o dar daugiau – pasyviai nepatenkinti. Tad kalba apie šimtus tūkstančių nepritariančių ir pykstančių. Tai jau politinis žemės drebėjimas.

Valdžia turi suprasti, kad jos sprendimai praranda pasitikėjimo kreditą. Tai jau nebe "nepasitenkinimas fb komentaruose“. Tai jau kolektyvinė mobilizacija. Kai protestas tokio lygio, valdžiai reikia arba taisyti politiką, arba pakeisti toną ir pradėti kalbėtis. Jei ir toliau nekreips dėmesio - valstybė pereis į socialinės įtampos fazę, kuri virs kriziniais sprendimais, kabineto griūtimi arba politine rokiruote.

Jeigu valdžia ignoruos signalą, kuris šiandien nuskambėjo - mitingai nesibaigs. Tai yra pavojingiausia situacija karo akivaizdoje, nes suskaldyta visuomenė – silpniausia šalies vieta. Liūdniausia, kad skaldytojai (-as) ir sėdi valdžioje.

Ar šitas veiksmas ir "paimta LRT" tiek pakels šių politikų reitingus, lyginant su tuo kas prarandama dabar, kad bendras rezultatas būtų teigiamas? Nemanau. Nebent laikinai, prieš patenkant į istorijos šiukšlyną...

1991 m. sausio 13 d. televiziją puolė svetimi raudonieji (dauguma savų raudonųjų tada buvo protingi):

Po 35 metų užaugo savų raudonųjų nauja karta su rudomis dėmėmis. Dabar jau nuo jų reikia ginti laisvą žodį.

Niekas nepatikės, kad tokiu skubiu buldozeriniu sprendimu gali būti sukurtas įstatymas, suteikiantis maksimalų nepriklausomumą visuomeninei televizijai.

Kadangi reikia žinoti savo didvyrius, pateikiu visą politikų, siūlančių LRT įstatymą sąrašą:

Ligita Girskienė, Orinta Leiputė, Remigijus Žemaitaitis, Jaroslav Narkevič, Tomas Domarkas, Vytautas Grubliauskas, Ilona Gelažnikienė, Daiva Petkevičienė, Eimantas Kirkutis, Raimondas Šukys, Bronis Ropė, Aidas Gedvilas, Robertas Kaunas, Gintautas Paluckas, Jurgita Šukevičienė, Lina Šukytė-Korsakė, Petras Dargis, Eugenijus Sabutis, Rimantas Sinkevičius, Tomas Martinaitis, Vytautas Jucius, Robert Puchovič, Rita Tamašunienė, Remigijus Motuzas, Lilija Vaitiekūnienė, Arūnas Dudėnas, Rasa Budbergytė, Tadas Sadauskis, Daiva Žebelienė, Valius Ąžuolas, Ruslanas Baranovas, Kęstutis Bilius, Rimas Jonas Jankūnas, Giedrius Drukteinis, Indrė Kižienė, Saulius Čaplinskas, Audrius Radvilavičius, Tadas Barauskas, Algirdas Sysas, Šarūnas Šukevičius, Birutė Vėsaitė, Ramūnas Vyžintas, Algimantas Radvila, Roma Janušonienė, Laurynas Šedvydis, Tadas Prajara, Andrius Busila, Matas Skamarakas, Darius Razmislevičius, Karolis Podolskis, Martynas Katelynas, Martynas Gedvilas.

Girdime, kad labai gali būti, jog šios įstatymo pataisos bus įtrauktos jau į rytojaus Seimo darbotvarkę. Tai reikštų, kad buldozeris gali būti dar stipresnis nei stumiant Nemuno aušros projektą. Atrodo, kad socdemai žūtbūt nori šį įstatymą priimti dar šiemet.

Apie pasakojimus, kad čia visai naujas projektas, ką dabar daro socialdmokratai, jau net nekalbėsiu. Nereikia visų mūsų laikyti tiesiog durnais. Bet ok, supratome, kad socdemams vieno dešimtūkstantinio protesto neužteko, tuomet planuosime veiksmus toliau.

• Techninių įgūdžių negana: kaip darbdaviui pamatyti tai, ko neparodo CV?
• Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: nauja sukčiavimo schema.
• II pakopos lėšas atsiėmę gyventojai jų įdarbinti neskuba.
• Saugumo jausmas gali klaidinti: įspėja dėl dažnai nuvertinamų rizikų namuose.
• Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą.
• Kodėl privataus detektyvo paslaugų kainos gali labai skirtis?
• Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
• Energijos rijikas namuose gali būti ne senas prietaisas, o jo nustatymas.
• VU chemikų sukurtas metodas gali paspartinti naujų vaistų kūrimą.
• VU Fizikos fakulteto mokslininkai siekia įminti perovskitų paslaptis.
• Dyzelinui brangstant: kiek galima sutaupyti važiuojant elektra?
• Lietuva užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimtmečiui: didesnis kainų stabilumas.
• Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
• Atsistojus tenka įsikibti, nes aptemsta akyse? Šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
• DI bumas toliau brangina IT infrastruktūrą: kainos per metus šoktelėjo.
• Prezidentas: JAV kariai jau pakeliui į Lietuvą.
• Tekste nėra nė vieno žodžio. Ką jame perskaito vaikai?
• Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
• RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
• Tarp darbuotojų ryškėja atskirtis: kokių įgūdžių prireiks norint neatsilikti?
• Ukmergės gamykla ruošiasi auginti komandą iki 400 žmonių.
• Nelegalus darbas statybų sektoriuje: individualios veiklos pažyma neapsaugo.
• Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti stovėjęs automobilis?
• Darbo skelbimo nebeužtenka: kas veikia ieškant specialistų.
• Vaikas išvėmė vaistus: sugirdyti dozę dar kartą ar laukti kito vartojimo?
• Rusijos GPS trikdžiams suvaldyti „Bitė“ įsigijo atominį laikrodį.
• „Nėra ką valgyti“, nors šaldytuvas pilnas: kodėl taip nutinka ir ką daryti?
• Sukčiai apie jus gali žinoti daugiau, nei manote: įvardijo 5 pagrindines schemas.
• Verslo atsparumas „Dienai X“: nuo atsarginių kopijų iki veiklos tęstinumo.
• Kai vaikai moko senjorus, o senjorai – vaikus: skirtingos kartos kartu.
• Kodėl vaikas skriaudžia kitus?
• Pirmas nuosavas būstas: ką svarbu žinoti renkantis elektros tiekimo planą?
• Privačios gydymo įstaigos siekia toliau veikti su sistema.
• Jūsų televizorius – lyg meno kūrinys: profesionalus televizorių pakabinimas.
• DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo rizikas.
• Nauja šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
• Kaip paruošti mėgstamus patiekalus be mėsos? Nustebins skonis ir žema kaina.
• Darbuotojai išeina ne dėl atlyginimo: priežastis – prastas vadovavimas.
• Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
• Įrankis naujas, įpročiai seni: kodėl DI įdiegimas dar negarantuoja produktyvumo?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140