Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau

Nors gruodis turėtų būti ramybės ir susikaupimo metas, jis dažnai tampa didžiausio finansinio streso mėnesiu. Parduotuvių vitrinos, mirgančios lemputės ir socialinių tinklų spaudimas sukuria tobulą impulsyvaus vartojimo audrą – tiek 2024 m., tiek 2023 m. mažmeninė prekyba Lietuvoje labiausiai augo gruodžio mėnesį.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Finansų ekspertai ir psichologai sutaria: šventinis išlaidavimas retai kada yra susijęs su dovanų kainomis ar realiais poreikiais, dažniausiai tai mūsų psichologinių mechanizmų rezultatas, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.

Emocijos prieš logiką

Gruodžio mėnesį racionalus protas dažnai užleidžia vietą emocijoms. Tyrimų apžvalgos rodo, kad net apie 62 proc. pirkimų fizinėse parduotuvėse ir dar didesnė dalis – internetinėse parduotuvėse yra visiškai neplanuoti.

Prekybininkai tai puikiai žino, todėl šventinė rinkodara paprastai yra orientuota ne į prekės savybes, o į jausmą: jaukumą, meilę, dosnumą. Žmonės dažniausiai perka ne daiktus, o pažadą, kad ši dovana pradžiugins artimąjį ar kompensuos artimajam skiriamo laiko trūkumą.

Edvardas Arnatkevičius, banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje, pastebi, kad didžiausia klaida, daroma šiuo laikotarpiu, – finansinės drausmės praradimas dėl šventinės euforijos: „Gruodį dažnai stebime fenomeną, kurį galima pavadinti „finansiniu optimizmu“. Žmonės linkę ignoruoti savo realias galimybes tam, kad galėtų trumpam pasidžiaugti ir suteikti džiaugsmą kitam. Dažnai manoma, kad brangesnė dovana parodys didesnį rūpestį ar meilę, tačiau tai yra klaidinga nuostata, vedanti į nerimą pasibaigus šventėms. Didžiausia problema – ne patys pirkiniai, o pirkimas be plano. Kai einama į prekybos centrą be konkretaus prekių sąrašo ir nustatyto biudžeto ribų, išlaidos statistiškai išauga nuo 10 iki net 30 procentų.“

Kodėl smegenys „išjungia“ taupymo režimą?

Metų pabaigoje mes jaučiamės nusipelnę apdovanojimo už sunkų darbą per visus metus, todėl leidžiame sau atsipalaiduoti ne tik prie vaišių stalo, bet ir valdydami finansus.

Psichoterapeutė dr. Aistė Dromantaitė pastebi, kad šventiniu laikotarpiu dovanų pirkimas tampa ne tik finansiniu, bet ir emociniu reiškiniu. „Daug žmonių nesąmoningai tiki, kad dovanos kaina yra tam tikras meilės išraiškos matas. Tai tarsi iškreiptas „meilės kalbos“ principas, kuriuo sakoma, kad jei mano meilės kalba yra dovanos, tai kuo brangesnė dovana, tuo ji labiau parodys mano jausmų gylį. Šį mechanizmą sustiprina ir socialinis lyginimasis: kai matome prabangias dovanas socialiniuose tinkluose, imame nesąmoningai konkuruoti“, – sako A. Dromantaitė.

Anot specialistės, gruodį dažnai perkame ne artimiesiems, o savo „vidiniam vaikui“, bandydami kompensuoti praeities nepriteklių: „Kalėdos yra daugeliui labai reikšmingas simbolinis metas. Jeigu vaikystėje trūko dėmesio, šilumos ar buvo daug didelių lūkesčių, tai suaugęs žmogus taip bando nusipirkti sau šventę, kurios niekada neturėjo, todėl tai virsta neplanuotu vartojimu. Taip pat tai gali būti ir kita emocinė pagalba sau: jei anksčiau nieko neturėjome, dabar, galėdami turėti beveik viską, sunkiai pasakome sau „ne“.“

Šventiniu laikotarpiu impulsyvų pirkimą dažnai lemia iškreiptas emocijų reguliavimas. Šis reiškinys vadinamas „retail therapy“ – trumpam pakilęs dopaminas numalšina stresą, tačiau, jam atslūgus, kyla dar didesnis nerimas dėl finansų.

Galvos skausmą sukelia ne tik vakarėliai

Vienas pavojingiausių finansinių spąstų – mąstymas „čia ir dabar“, ignoruojant ateitį. Neseniai atlikta apklausa Lietuvoje parodė, kad net ketvirtadalis gyventojų šventinių išlaidų apskritai neplanuoja. Gruodžio išlaidos dažnai nėra vertinamos sausio ir vasario mėnesių perspektyvoje, kai tenka mokėti mokesčius už šildymą, o pajamos po visų kalėdinių bonusų būna grįžusios į įprastą lygį.

„Sausio mėnuo finansų sektoriuje dažnai vadinamas „finansinių pagirių laikotarpiu“. Būtent šiuo metu skaičiuojama daugiau klientų, kurie kreipiasi norėdami refinansuoti vartojimo paskolas ar padengti kreditinių kortelių limitus, išnaudotus dovanoms“, – patirtimi dalinasi E. Arnatkevičius.

Svarbiausia prisiminti, kad šventės trunka vos keletą dienų, o finansiniai įsipareigojimai gali slėgti mėnesius. Jei vis dėlto nusprendžiate, kad didesnis pirkinys būtinas, – vertėtų planuoti jį iš anksto, o ne pasiduoti paskutinės minutės impulsui.

Trys taisyklės, padėsiančios nepadaryti klaidų perkant dovanas

Kad Kalėdos netaptų finansine našta, ekspertai rekomenduoja laikytis trijų paprastų taisyklių:

1. Duokite sau 24 valandas. Pamatėte tobulą (ir brangią) dovaną? Niekada nepirkite jos iškart. Palaukite parą. Emocinis impulsas per tą laiką atslūgs, ir jūs galėsite racionaliai įvertinti, ar tas daiktas tikrai būtinas ir ar jis tikrai telpa į jūsų biudžetą. A. Dromantaitė siūlo prieš bet kokį didesnį pirkinį savęs paklausti trijų klausimų:

– Ką šiuo pirkiniu noriu pajausti (arba paslėpti)?

– Ar šis daiktas tai išspręs?

– Kaip galiu pasirūpinti savimi be papildomų didelių išlaidų?

Dažniausiai tokia refleksija gali padėti sustabdyti impulsyvų sprendimą pirkti.

2. Konkretus ir aiškus biudžetas. Vietoje bendros sumos „dovanoms skirsiu 300 eurų“ susirašykite konkrečius žmones ir kiekvienam priskirkite maksimalią sumą (pvz., „brolis – 50 Eur“). Jei radote dovaną už 55 Eur, tuos 5 eurus turite „atimti“ iš kito asmens biudžeto. Tai padeda išlaikyti balansą.

3. Dėmesys, o ne kaina. Tyrimai rodo, kad dovanos gavėjo laimė nekoreliuoja su dovanos kaina, o „Frontiers in Psychology“ tyrime netgi minima, kad pigesnes dovanas gavėjai vertindavo geriau nei brangias. Dažnai rankų darbo sausainiai, bendra veikla ar bilietai į kiną sukuria geresnę emociją nei brangus, bet beasmenis buitinės technikos prietaisas.

Nepamirškite – šventės yra apie bendrystę ir laiką kartu, o ne apie čekių ilgį. Finansinis saugumas ir ramybė sausio mėnesį yra viena geriausių dovanų, kurią galite pasidovanoti sau ir savo šeimai.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139