Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje atsirasianti galimybė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir sukauptų lėšų atneš daugiau finansinio lankstumo gyventojams, tačiau kartu sudarys palankias sąlygas kibernetiniams nusikaltėliams.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Pasak ekspertų, tokių reformų laikotarpiais sukčiai tampa ypač aktyvūs, todėl gyventojai turi išlikti budrūs.

„Bet koks reikšmingas pokytis finansų ar socialinio draudimo sistemoje sukelia neapibrėžtumą ir skubos jausmą – o tai yra palankios aplinkybės sukčiams. Pensijų reforma nėra išimtis: nusikaltėliai jau dabar ruošiasi pasinaudoti žmonėms svarbiu momentu ir išvilioti jų duomenis ar pinigus“, – pabrėžia vyresnysis „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis.

Manipuliacija, skubėjimas ir melagingi pranešimai

2026–2027 metais visi antrosios pakopos pensijų fondų dalyviai, nepriklausomai nuo amžiaus ar stažo, galės atsiimti sukauptas lėšas. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu, tikėtina, didelė visuomenės dalis aktyviai domėsis finansais. Ekspertų teigimu, gali skubėti pasinaudoti kibernetiniai nusikaltėliai.

„Sukčiai puikiai moka įtikinti, kad reikalinga skubi reakcija: kad sistema neva tuoj užsidarys, turite tik kelias valandas, esą būtina patvirtinti tapatybę. Tai klasikinė socialinės inžinerijos taktika – sukurti spaudimą, kad žmogus pamestų kritinį mąstymą“, – aiškina L. Apynis.

Tokių situacijų jau teko matyti Lietuvos istorijoje. Ekspertas primena, kad lito keitimo į eurą metu sukčiai apsimetė padedantys keisti valiutą, tariamai tikrino banknotų autentiškumą ir siuntė melagingus pranešimus apie sąskaitų atnaujinimą. Pasak jo, panašių sukčiavimo schemų galima tikėtis ir pensijų išmokėjimo laikotarpiu.

Anot specialisto, jau dabar sukčiai dažnai skambina gyventojams, siūlydami investuoti į tariamas garantijas, obligacijas ar specialias pensijų išmokų programas. Prasidėjus pensijų išmokėjimui, tokių skambučių banga gali dar labiau sustiprėti.

Taikysis į pavienius gyventojus

Nors viešojoje erdvėje kartais nuogąstaujama, kad masinis sukauptų lėšų išsiėmimas gali didinti riziką „nulaužti“ „Sodrą“ ar pensijų fondus, ekspertas nuramina – rizika nesikeičia. Tačiau smarkiai padidėja sukčiavimo bandymų, nutaikytų į gyventojus.

„Masinis lėšų išsiėmimas savaime nepadidina rizikos institucijų sistemoms, bet ženkliai išauga bandymų išvilioti žmonių duomenis. Sukčiai žino, kad vartotojai tokiu metu aktyviai naršo, skaito laiškus, laukia naujienų“, – sako L. Apynis.

5 sukčių metodai, galintys suaktyvėti prasidėjus pensijų reformai:

- skambučiai apsimetant „Sodros“ ar pensijų fondų darbuotojais. „Jau daug kas kurį laiką sulaukia skambučių apsimetant įvairių institucijų atstovais. Žmonės turi įsidėmėti: „Sodros“ darbuotojai neskambina, kad paprašytų prisijungimo duomenų ar panašiai“, – pabrėžia L. Apynis;
- melagingi el. laiškai (angl. phishing) ir SMS žinutės (smishing) su nuorodomis, raginančiomis neva patvirtinti prašymą ar peržiūrėti išmokos informaciją;
- netikros svetainės ir puslapių kopijos. Pavyzdžiai: „s0dra.lt“, „soodra.lt“, „sodra.it“ ar kitos manipuliacijos simboliais;
- netikros investavimo platformos ir klaidinančios reklamos. „Remiantis statistika, būtent investicinio sukčiavimo būdu iš Lietuvos gyventojų išviliojamos didelės pinigų sumos“, – įspėja IT žinovas;
- socialinių tinklų žinutės, QR kodai ir mobiliosios programėlės. „Tai – rečiau pasitaikantys metodai, tačiau būtent todėl jie dažnai būna veiksmingesni, nes vartotojai jų nesitiki“, – sako „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas.

Pasak L. Apynio, nors sukčiai gali taikytis į išmokas, jie taip pat siekia išvilioti asmens duomenis, o tai nukentėjusiesiems gali sukelti ne mažesnių nuostolių.

Ekspertas aiškina, kad kibernetiniai nusikaltėliai gali mėginti išgauti asmens duomenis, reikalingus paskoloms išsiimti, prisijungimus prie elektroninės bankininkystės ar dokumentų nuotraukas, kurias vėliau galima panaudoti tapatybės vagystei.

„Žmonės dažnai mano, kad jei neperveda pinigų, vadinasi, pavyko išvengti sukčių pinklių. Deja, taip nėra. Kartais sukčiai kaupia asmens duomenis didesniam planui – ir tai pavojingiausia“, – teigia IT žinovas.

Svarbūs patarimai

Apsisprendus pasitraukti iš antros pensijų pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas, svarbu išlikti budriems. Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis rekomenduoja kelis esminius žingsnius, kaip apsisaugoti nuo sukčių:

- visada svetainės adresą įveskite naršyklėje patys – nespauskite nuorodų, gautų el. laiškuose ar SMS žinutėse;
- niekada neatskleiskite jokių prisijungimo duomenų telefonu. To neprašo nei bankai, nei pensijų fondai, nei „Sodra“;
- neskubėkite. Jeigu kas nors verčia atlikti veiksmą čia ir dabar, beveik garantuota – tai sukčiai;
- informaciją tikrinkite oficialiais kanalais – skambinkite tik tais telefono numeriais, kuriuos patys randate oficialiuose tinklalapiuose, o ne nurodytais gautuose laiškuose;
- atkreipkite dėmesį, ar svetainės adresas neturi keistų raidžių, papildomų simbolių ar neįprastą struktūrą.

• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.
• Vasaros pavojai akims: traumos, kurios gali sugadinti atostogas.
• Prasideda vasaros derliaus banga: TOP 5 birželio dabar skaniausios gėrybės.
• Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
• Ką apie valstybės valdymą sako Registrų centro valdomų duomenų vagystės atvejis?
• Būsimam pirmokui būtina?
• Planuojate aktyvias atostogas? Ką reikėtų žinoti apie kelionių draudimą.
• Elektromobiliams įsigyti per 4 metus išdalinta 35 mln. eurų paramos.
• Pristatytas 3 „MICHELIN Guide Lithuania“ leidimas: sąraše – 44 restoranai.
• „OpenAI“ dirbantis lietuvis: DI amžiuje žmogiškumas tampa didžiausia vertybe.
• Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
• Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
• Ekspertas pagaliau padėjo tašką, ar telefonas gali pritraukti žaibą?
• Dirbantiems pensijų gavėjams – atnaujintos pensijos.
• Kada vadovui už įmonės nemokumą gali tekti mokėti iš savo kišenės?
• Sukčių apgaulės keičiasi greičiau nei žmonių budrumas – pasakė, kaip apsisaugoti.
• Atostogų sezonas – darbymetis sukčiams: 7 dažniausios apgavystės keliaujant.
• Jauni darbuotojai nenori tapti vadovais: statusą keičia laisvė, gyvenimo kokybė.
• TV vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos.
• Sezoninis „vabzdžių siaubas“ prasideda!
• Geriausia dovana priešui yra savo pareigų tinkamai neatliekanti Vyriausybė.
• Nutekėjo RC duomenys: ką sukčiai gali nuveikti su jūsų adresu ir asmens kodu.
• Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su laiku?
• Elektromobiliai jau pigesni nei dyzeliniai? Kada jie iš tiesų atsiperka?
• Registrų centro vadovo pasitraukimo negana – atsakomybė ir ministrams.
• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138