Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje atsirasianti galimybė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir sukauptų lėšų atneš daugiau finansinio lankstumo gyventojams, tačiau kartu sudarys palankias sąlygas kibernetiniams nusikaltėliams.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Pasak ekspertų, tokių reformų laikotarpiais sukčiai tampa ypač aktyvūs, todėl gyventojai turi išlikti budrūs.

„Bet koks reikšmingas pokytis finansų ar socialinio draudimo sistemoje sukelia neapibrėžtumą ir skubos jausmą – o tai yra palankios aplinkybės sukčiams. Pensijų reforma nėra išimtis: nusikaltėliai jau dabar ruošiasi pasinaudoti žmonėms svarbiu momentu ir išvilioti jų duomenis ar pinigus“, – pabrėžia vyresnysis „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis.

Manipuliacija, skubėjimas ir melagingi pranešimai

2026–2027 metais visi antrosios pakopos pensijų fondų dalyviai, nepriklausomai nuo amžiaus ar stažo, galės atsiimti sukauptas lėšas. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu, tikėtina, didelė visuomenės dalis aktyviai domėsis finansais. Ekspertų teigimu, gali skubėti pasinaudoti kibernetiniai nusikaltėliai.

„Sukčiai puikiai moka įtikinti, kad reikalinga skubi reakcija: kad sistema neva tuoj užsidarys, turite tik kelias valandas, esą būtina patvirtinti tapatybę. Tai klasikinė socialinės inžinerijos taktika – sukurti spaudimą, kad žmogus pamestų kritinį mąstymą“, – aiškina L. Apynis.

Tokių situacijų jau teko matyti Lietuvos istorijoje. Ekspertas primena, kad lito keitimo į eurą metu sukčiai apsimetė padedantys keisti valiutą, tariamai tikrino banknotų autentiškumą ir siuntė melagingus pranešimus apie sąskaitų atnaujinimą. Pasak jo, panašių sukčiavimo schemų galima tikėtis ir pensijų išmokėjimo laikotarpiu.

Anot specialisto, jau dabar sukčiai dažnai skambina gyventojams, siūlydami investuoti į tariamas garantijas, obligacijas ar specialias pensijų išmokų programas. Prasidėjus pensijų išmokėjimui, tokių skambučių banga gali dar labiau sustiprėti.

Taikysis į pavienius gyventojus

Nors viešojoje erdvėje kartais nuogąstaujama, kad masinis sukauptų lėšų išsiėmimas gali didinti riziką „nulaužti“ „Sodrą“ ar pensijų fondus, ekspertas nuramina – rizika nesikeičia. Tačiau smarkiai padidėja sukčiavimo bandymų, nutaikytų į gyventojus.

„Masinis lėšų išsiėmimas savaime nepadidina rizikos institucijų sistemoms, bet ženkliai išauga bandymų išvilioti žmonių duomenis. Sukčiai žino, kad vartotojai tokiu metu aktyviai naršo, skaito laiškus, laukia naujienų“, – sako L. Apynis.

5 sukčių metodai, galintys suaktyvėti prasidėjus pensijų reformai:

- skambučiai apsimetant „Sodros“ ar pensijų fondų darbuotojais. „Jau daug kas kurį laiką sulaukia skambučių apsimetant įvairių institucijų atstovais. Žmonės turi įsidėmėti: „Sodros“ darbuotojai neskambina, kad paprašytų prisijungimo duomenų ar panašiai“, – pabrėžia L. Apynis;
- melagingi el. laiškai (angl. phishing) ir SMS žinutės (smishing) su nuorodomis, raginančiomis neva patvirtinti prašymą ar peržiūrėti išmokos informaciją;
- netikros svetainės ir puslapių kopijos. Pavyzdžiai: „s0dra.lt“, „soodra.lt“, „sodra.it“ ar kitos manipuliacijos simboliais;
- netikros investavimo platformos ir klaidinančios reklamos. „Remiantis statistika, būtent investicinio sukčiavimo būdu iš Lietuvos gyventojų išviliojamos didelės pinigų sumos“, – įspėja IT žinovas;
- socialinių tinklų žinutės, QR kodai ir mobiliosios programėlės. „Tai – rečiau pasitaikantys metodai, tačiau būtent todėl jie dažnai būna veiksmingesni, nes vartotojai jų nesitiki“, – sako „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas.

Pasak L. Apynio, nors sukčiai gali taikytis į išmokas, jie taip pat siekia išvilioti asmens duomenis, o tai nukentėjusiesiems gali sukelti ne mažesnių nuostolių.

Ekspertas aiškina, kad kibernetiniai nusikaltėliai gali mėginti išgauti asmens duomenis, reikalingus paskoloms išsiimti, prisijungimus prie elektroninės bankininkystės ar dokumentų nuotraukas, kurias vėliau galima panaudoti tapatybės vagystei.

„Žmonės dažnai mano, kad jei neperveda pinigų, vadinasi, pavyko išvengti sukčių pinklių. Deja, taip nėra. Kartais sukčiai kaupia asmens duomenis didesniam planui – ir tai pavojingiausia“, – teigia IT žinovas.

Svarbūs patarimai

Apsisprendus pasitraukti iš antros pensijų pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas, svarbu išlikti budriems. Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis rekomenduoja kelis esminius žingsnius, kaip apsisaugoti nuo sukčių:

- visada svetainės adresą įveskite naršyklėje patys – nespauskite nuorodų, gautų el. laiškuose ar SMS žinutėse;
- niekada neatskleiskite jokių prisijungimo duomenų telefonu. To neprašo nei bankai, nei pensijų fondai, nei „Sodra“;
- neskubėkite. Jeigu kas nors verčia atlikti veiksmą čia ir dabar, beveik garantuota – tai sukčiai;
- informaciją tikrinkite oficialiais kanalais – skambinkite tik tais telefono numeriais, kuriuos patys randate oficialiuose tinklalapiuose, o ne nurodytais gautuose laiškuose;
- atkreipkite dėmesį, ar svetainės adresas neturi keistų raidžių, papildomų simbolių ar neįprastą struktūrą.

• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
• Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos.
• LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
• Paskelbti naujausi aukštos raiškos Lietuvos ortofotografiniai žemėlapiai.
• Apie jausmus kalba vyrai.
• Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
• Dar nesantykiauju ir man negėda.
• Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
• Kalėdų stalo idėjos: kaip sukurti šventę namuose su paprastais sprendimais.
• R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.
• Apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę.
• Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
• Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: kodėl vadovas yra svarbus.
• Atostogos šventiniu laikotarpiu: kada darbdavys gali pasakyti „ne“.
• Penktadalis Lietuvos gyventojų atsiskaitydami naudoja ne įprastas bankų korteles.
• Sostinės Goštauto g. kvartale – nauji archeologiniai radiniai.
• Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
• „OpenAI“ duomenų nutekėjimas: kas nutiko ir kaip apsaugoti verslą?
• Painiava dėl elektromobilių statymo: tvarka skirtinga, lengvatos tirpsta.
• Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau.
• Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Į darbą ir iš jo – tamsoje: įvardija, kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams.
• Kruonio HAE įrengtas valdymo centras, iš kurio bus valdomos trys elektrinės.
• Šventinis laikotarpis – darbymetis kibernetiniams sukčiams.
• Medijų rėmimo fondo taryba kreipėsi į Seimo narius dėl biudžeto.
• Sprendimai dėl elektrinių su maža leistina generuoti galia pasiteisino.
• Artėja mokesčių reformos įsigaliojimas: kaip susimažinti mokestinę naštą?
• Rekordinės 1329 Eur/ha išmokos ir baudos už tą patį reiškinį: augantys krūmai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81