- DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
- Šaltasis sezonas odai – tikras iššūkis: rekomenduojama priemonė nustebins.
- ESO pataria: kaip žiemą naudoti elektrą protingai ir sutaupyti.
- Infliacija grįžta, o už padidėjusius mokesčius sumokės galutiniai vartotojai.
- Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
- Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?
- Kas atsako už sniego valymą daugiabučiuose: kieno tai pareigos?
- Naujas sukčių taikinys – jūsų telefonas: kaip apsisaugoti?
- Nuo sniego jau lūžta stogai: laiku nenuvalius – tūkstantiniai nuostoliai.
- Poilsio anatomija: muzikos klausymas prieš miegą gali pagerinti gyvenimo kokybę.
- LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
- Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
- Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
- Paruošta LRT tarybos depolitizavimo pataisa.
- ŠALIN RANKAS! Gruodžio 9 d. protestas prieš LRT užvaldymą ir protesto savaitė.
- Parlamentaras siūlo išlaikyti aukštesnį standartą LRT nepriklausomumui.
- Valdantiesiems nesiseka: tai prisimeluoja, tai kultūrininkų apgauti nepavyksta.
- LRTK skyrė didžiulę baudą už ES sankcijų pažeidimą.
- Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą.
- LRT auditas: socialinės garantijos, turinio prieinamumas ir pirkimai.
- Radijas prieš sparčiai populiarėjančias tinklalaides: kuriam atiteks mūsų ausys?
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Stipendiją „Mokslo moterims" pirmą kartą gavo ir Lietuvos mokslininkė.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- LED televizoriai.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Dalis gyventojų keliauja atostogauti turėdami skolų bei pradelstų mokėjimų.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Populizmas stiprėja visur, atsipalaiduoti negalima.
- Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.
- Lapkričio 21 d. mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ suvienys sektorius.
- Konkursą vadovauti LNDT laimėjo Martynas Budraitis.
- Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas.
- LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą.
- LNDT pasitinka 86 sezoną šūkiu „Mes negalime vienas be kito“.
- Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
- Naujas Lukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“ atidarys 85-ąjį LNDT sezoną.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
- Planuojate remontą ar statote namą. Laikas pagalvoti apie televiziją, nes reikia pravesti reikiamus kabelius iki rozečių kur stovės televizoriai ar kita įranga. Tai rekomenduotina atlikti prieš atliekant namo ar buto apdailą. Nelaukite situacijos: noriu to ar kito, bet reikiamų kabelių nėra, sienos nudažytos, grindų apvadai priklijuoti.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
Daugiau patarimų
- Beprotybė tai, kai darai tą patį daugybę kartų iš eilės ir vis tikiesi skirtingų rezultatų.
- Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys.
- Visada pasirinkite patį sunkiausią kelią - jame jūs nesutiksite konkurentų.
- Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana.
- Ramybės susitaikyti su tuo, ko negalite pakeisti, drąsos keisti tai, ką galite pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Frequencies of the National Television LRT in Lithuania.
Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis
2025-12-20 15:03:28Žurnalistų bendruomenė ir Kultūros asamblėja kvietė kartu reikalauti atmesti skubos tvarka bandytas patvirtinti LRT įstatymo pataisas. Todėl gruodžio 16–18 d. prie Seimo buvo uždegti laužai, o protestai Nepriklausomybės aikštėje subūrė dešimtis tūkstančių žmonių.
Dėkojame visiems, kurie dalyvavo tęstiniame proteste ir vakarais rinkosi aikštėje, sakė kalbas, dainavo ir grojo ant scenos ir prie laužų. Laužai prie Seimo turi ypatingą reikšmę, tai – atsakomybės už valstybę, pasiryžimo ją saugoti, budėti ir priešintis simbolis. Šiandien laužai vėl tapo ženklu, kad laisvas žodis, nepriklausoma žiniasklaida ir demokratija nėra duotybė – jos gyvos tol, kol jomis rūpinasi ir jas gina žmonės.
Tolimesni sprendimai dėl įstatymo pataisų nukeliami į sausio darbotvarkę. Tai reiškia, kad simbolinė ugnis lieka degti Nepriklausomybės aikštėje. Mes nesitraukiame ir toliau budime, kol bus patrauktos rankos nuo laisvo žodžio!
Ačiū už jūsų atsidavimą ir vidinę ugnį, padedančią Kultūros asamblėjos veiklai jau tris mėnesius. Ir toliau tvirtai reikškime savo pilietinę poziciją, tačiau nepamirškime laikytis įstatymų ir nepaminkime kitų žmonių orumo. Būkime dalimi tokios valstybės, kokios patys norime.
Už nuotraukas dėkojame fotografams Martynui Norvaišui, Tautvydui Stukui, Remigijai Vilniūtei.
Laisvo žodžio paviljonas
Šalia rusenančios ugnies, prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, ties Gedimino pr. / Gynėjų g. sankryža įsikūrė Laisvo žodžio paviljonas, veiksiantis iki sausio 18 d.
Laisvo žodžio paviljonas – pilietinė iniciatyva, gimusi po žurnalistų bendruomenės ir Kultūros asamblėjos protestų prieš bandymus politizuoti LRT valdymą ir palengvinti generalinio direktoriaus atleidimo procedūrą. Jis kuriamas kaip atvira vieša erdvė diskusijoms, susitikimams ir solidarumui. Budintys paviljone kvies kalbėtis ir diskutuoti apie žodžio laisvę, demokratijos principus, pasiklausyti poezijos skaitymų, pasimokyti dainuoti lietuviškų dainų ir pabūti kartu.
Laisvo žodžio paviljono veikimo laikas*:
✔️ Gruodžio 19–23 d. – veikia
❌ Gruodžio 24–26 d. – neveikia
✔️ Gruodžio 27–30 d. – veikia
❌ Gruodžio 31 d.– sausio 1 d. – neveikia
✔️ Sausio 2–18 d. – veikia
I–V – 11:00–19:00
VI–VII – 10:00–18:00
* Veikimo laikas gali keistis
Visus norinčius prisidėti prie paviljono ir laužo sergėjimo arba pasidalinti kūrybinėmis idėjomis kviečiame rašyti Alexandra Bondarev ir Simonas Dovidauskas arba Instagrame @laisvozodziopaviljonas
Jei vertinate Kultūros asamblėjos vykdomas iniciatyvas ir norėtumėte prisidėti prie jų tęstinumo, kviečiame mus paremti jums priimtina suma. Jūsų palaikymas – didelė paskata tęsti pradėtus darbus.
Pinigai bus naudojami:
• Protestų organizavimui;
• Efektyvesnei mūsų veiklos komunikacijai;
• Teisinėms konsultacijoms;
• Organizacinėms reikmėms;
• Neteisėtai atleistų iš darbo kultūros darbuotojų apsaugai, suteikiant jiems finansinę paramą, kompensuojant prarastas darbo sutartis ar kitus būtiniausius poreikius;
• Kitiems svarbiems Kultūros asamblėjos veiklos poreikiams;
• Kultūros asamblėja užtikrins skaidrų atsiskaitymą už panaudotas lėšas.
KULTŪROS ASAMBLĖJA, Asociacija
Kodas: 307503224
LT417300010198733985
Paskirtis: parama
SVARBI ŽINIA. Šiandien Seime tęsiamas vienas didžiausių politinių farsų, kokį stebėjau savo karjeroje. Seimo nariai po protestų pasakojo, kaip jie nori diskutuoti su žurnalistų bendruomene, kaip jie sieks dialogo ir kompromiso. Tai tai buvo eilinis melas.
Seimo valdyba šiandien sudarė darbo grupę dėl LRT įstatymo. Kaip žinia, mūsų asociacija buvo pagrindinė protestų prieš LRT politizavimo įstatymą organizatorė. Bet mūsų nuomonei toje valdančiųjų „darbo grupėje“ vietos neatsirado. Valdančiųjų balsais buvome iš jos išmesti.
Užtat darbo grupės daugumą sudarys valdančiųjų Seimo narių politikai ir dar į ją įtrauktos kelios jų pasirinktos žiniasklaidos organizacijos: privačios žiniasklaidos, regionų atstovai, ir Žurnalistų sąjunga. Valdybos posėdyje nebuvo pateikta absoliučiai jokių argumentų, kodėl jie išsirinko būtent šias kelias organizacijas. Akivaizdžiai, buvo skaičiuojami ekspertų balsai, kad jie nenusvertų Seimo valdančiųjų ir negalėtų darbo grupės pakreipti kita, ne valdantiesiems naudinga linkme.
Vertiname tai kaip akivaizdžiai imitacinę diskusiją, tikrai ne dialogo siekį. Tad gal ir gerai, kad mūsų ten nebus, nes diskusijos imitacijoje noro dalyvauti niekada neturėjome.
Akivaizdu, kad valdantieji neatsisako savo pirminių tikslų – politizuoti LRT po Naujųjų metų. Apie tai pakankamai atvirai pasisakė Seimo pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys, posėdyje kalbėdamas, kad „jie orientuojasi ne į procesą, o į rezultatą“, o platesnė darbo grupė „nesukurs tokio rezultato, kokio jie tikisi“.
Todėl ruoškimės. Jei valdančiųjų planai riboti žiniasklaidos laisvę nesikeis, reaguosime į tai taip pat kaip ir prieš Kalėdas ir drauge su jumis visais, su visuomene ginsime žodžio laisvę tiek, kiek tik galėsime.
Lapės organizuos vištidės pertvarką.
Nieko kito ir nesitikėjome, tačiau tai, kaip šiandien Seimo valdyba, vadovaujama Juozo Oleko, sudarė darbo grupę dėl #LRT pataisų, yra pasityčiojimas ir farsas.
Formaliai grupė sudaryta iš 12 politikų (beveik dešimtadalis Seimo!) ir 5 žiniasklaidos atstovų, bet labai kruopščiai pragalvota, kad ir politikų proporcijos, ir žiniasklaidos organizacijos būtų palankios priimti būtent iš anksto SUPLANUOTUS sprendimus. Ir tai tikrai bus ne visuomenės interesas, o politinis, privataus verslo ir apskirtai seno pykčio dėl augusio LRT biudžeto interesas.
Iš LRT įtrauktas tik vienas atstovas – Žurnalistų iniciatyvinės grupės, kuris formaliai net neatstovauja LRT. Į LRT prašymą įtraukti LRT atstovus J. Olekas neatsižvelgė.
Protestus organizavusi Žurnalistų profesionalų asociacija neįtraukta prisidengiant tuo, kad jie Medijų tarybos nariai, o Medijų tarybos narys ir taip įtrauktas. BET – Lietuvos žurnalistų sąjunga, Internetinės žiniasklaidos asociacija, Regionų žiniasklaidos asociacija taip pat yra Medijų taryboje, tačiau tai nesutrukdė jų įtraukti į Seimo darbo grupę.
Kiek šioje grupėje bus narių, kurie išmano visuomeninės žiniasklaidos valdyseną? Panašu, kad nė vieno. Nieko iš universitetų, nieko iš užsienio ekspertų.
Tačiau atsirado vietos IŽAi, kurie seniai brazdinasi aplink politikus, aiškindami, kaip reikia sutvarkyti LRT ir kurie LRT finansavimą ir veiklą yra apskundę Europos Komisijai (tyrimas, beje, dar nebaigtas), nes jiems labai kliūna LRT plėtra ir sėkmė skaitmeninėje erdvėje.
Turbūt neatsitiktinumas ir tai, kad į darbo grupę įtraukta karštai protestus pasmerkusi ir su socdemais besiglaustanti Lietuvos žurnalistų sąjunga, pastaraisiais metais turėjusį, švelniai tariant, keistą požiūrį į žodžio laisvę, žurnalistikos kokybę ir prisikvietusi su žurnalistika nelabai ką bendro turinčių narių.
Šios darbo grupės dauguma stums kokius tik norite interesus, bet tikrai ne geresne LRT jie rūpinsis.
Sveikinu, prasidėjo LRT pabaigos pradžia.
Prasidėjo valymai. Kultūros asamblėjos ryškiausi veidai - Arūnas Gelūnas ir Gintarė Masteikaitė išmesti iš Valstybės pažangos tarybos.
Nėr čia ko.
Bet pažiūrėkime, kaip atrodo ta 53 narių Valstybės pažangos taryba. Paskutinį kartą ji atnaujinta birželį.
Jai vadovauja Gintautas Paluckas. Kaip premjeras. Gal automatiškai pasikeitė į Ruginienę, bet puslapyje to nėra.
Tada yra 8 ministrai, kurie jau nėra ministrais. Gal automatiškai pasikeitė į esamus ministrus, bet puslapyje to nėra.
Tada yra du opozicijos nariai - Simonas Gentvilas ir Raimondas Kuodis
Ir tada yra žinomi ir nusipelnę visuomenės veikėjai ir intelektualai, kurie po Gelūno ir Masteikaitės išmetimo turbūt vorele patrauks prie išėjimo iš Tarybos durų.
Sunkiai įsivaizduoju, kaip tokioje taryboje norėtų likti jaunimo atstovas Umberto Masi, VU rektorius Rimvydas Petrauskas ir ISM rektorius Dalius Misiūnas, Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė, žymusis pedagogas Miša Jakobas, verslininkai Vladas Lašas ir Paulius Kunčinas, VU profesoriai Urtė Neniškytė ir Virginijus Šikšnys bei dar galybė garbių žmonių, kuriems neturėtų patikti toks Tarybos išvalymas.
Tik kad ta Lietuvos pažanga Vyriausybei tiek ir rūpėjo, nes paskutinis Tarybos posėdis vyko praėjusių metų gruodį.
Atnaujinta: Ten masyviai valymas vyksta. Umberto Masi irgi gavo tokį laišką. Nėra ko protestuose ant scenos lipti.
Dabar jie pradeda siūlyti tartis. Neprisiimdami jokios atsakomybės ir neatsiprašydami. Kažkuo primena tokią situaciją: plėšikai užpuolė auką, mėgino išplėšti rankinę, tačiau auka pasipriešino ir jai į pagalbą atėjo kiti, tad plėšikams nepavyko; tada jie sako - tarkimės visi, kaip darysime, manyčiau, bent jau dalį to, kas yra rankinėje, turėtumėte mums atiduoti. Ar tartumėmės dėl to? Ar, atvirkščiai, tik dėl to, kaip plėšikai turėtų policijai pasiduoti?
Taip yra ir su dabartine padėtimi, susijusia su LRT. Plėšikai yra prezidentas su valdančiaisiais, ir nepavykus LRT užimti pirmuoju skubos šturmu mums dabar siūloma tartis, kaip LRT galėtų būti jiems atiduota nors dalimis. Tik taip galima suprasti prezidento pasakymus apie tai, kad jis nenori teigti, jog “negali būti įstatymų pakeitimų, kad negali būti priimami nauji įstatymai – žinoma, kad privalo būti priimami”. Ir tik taip galima suprasti Seimo pirmininko teiginius, jog pataisos nukeliamos kitiems metams, galbūt pasitelkiant ekspertus ir visuomenę. Taip mus mėgina priversti tartis antikonstituciniu pagrindu - jau pradėjus antikonstitucinę skubos procedūrą ir stumiant antikonstitucinį projektą.
Tuo tarpu tarimosi pagrindas turi būti tik vienas - besąlyginė pagarba Konstitucijai. O tai reiškia, kad negali būti jokių skubų ir jokių skuba stumiamų antikonstitucinių, dar ir neskaidrių, projektų. Todėl skubos tvarka turi būti nutraukta ir projektas turi būti atsiimtas, taip pat įsipareigota atsižvelgti į Seimo teisės departamento ir STT išvadas. O sveikiausia dabar būtų - bendradarbiauti su Europos Komisija ir Venecijos komisija bei palaukti jų išvadų ir rekomendacijų.
Ar girdėjote ką nors tokio iš prezidento? Iš Seimo pirmininko? Iš premjerės? Iš socdemų lyderio? Iš bet kurio kito iš jų? Ne. Tad ir tarimosi siūlymas visiškai nėra patikimas. Galiosiantis iki tol, kol plėšikai persigrupuos ir puls iš naujo.
P.S. ekscelencija, pasirodo, dar nemėgsta ne tik pilietinės visuomenės, bet ir gyvūnų
Ką vakar kalbėdamas apie hibridinę ataką prieš Lietuvą turėjo galvoje asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, galima tik spėlioti.
Vieni interpretuoja, kad taip tas asmuo pavadino valdančiųjų buldozerį prieš LRT, kiti, atvirkščiai, mano, kad hibridine ataka asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, vadina pilietinės visuomenės protestus prieš tą buldozerį.
Treti mano, kad hibridine ataka asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, vadina tiesiog viso šito pasekmes - visuomenės ir valdžios bei skirtingų visuomenės dalių susipriešinimą.
Tačiau iš tiesų asmeniui, oficialiai vadinamam šalies prezidentu, tiesiog reikėtų pažvelgti į veidrodį. Tik, žinoma, ne tam, kad paklaustų, "kas pasaulyje gražiausias".
Reiktų pažvelgti į veidrodį, nes masinė hibridinė ataka prieš Lietuvą iš tiesų įvairiais būdais tęsiama jau daugiau kaip metus. Ir tai, kas vyksta su LRT, yra tik vienas, nors ir labai svarbus, bet tikrai nedidelis šios hibridinės atakos žingsnis/epizodas.
O asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, deja, yra vienas pagrindinių šios visos jau daugiau negu metus vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą įgyvendintojų.
Juk visiškai akivaizdu, kad net ir asmens, oficialiai vadinamo šalies prezidentu, vaidmuo dėl bandymo užgrobti LRT - vienas svarbiausių. Jis gal ir įspėjo dabartinę kremlinę valdžią, kad ypatinga skuba gali kelti problemų, kaip yra pranešama žiniasklaidos, bet jo vaidmuo kuriant LRT užgrobimo planus jokiu būdu negali būti sumenkintas.
Čia jau net nekalbant, kad ši kremlinė valdžia Lietuvoje yra asmens, oficialiai vadinamo šalies prezidentu, produktas. Jo dalyvavimo kuriant šią valdžią dar nuo kremlinio palucko atvedimo į premjero postą ir koalicijos su kremlinžemaitaičiais laiminimo iki pat dabar nuneigti tiesiog neįmanoma.
Todėl asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, pažiūrėjęs į veidrodį turėtų išvysti šios hibridinės atakos prieš Lietuvą veidą. Bent jau vieną iš veidų.
Rašau tai ne todėl, kad tikėčiausi, jog asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, iš tiesų į tą veidrodį pažiūrės ir staiga susipras, ar atsibus, kaip yra vis dar budinamas. Tikėtis, kad jis susiprastų ar atsibustų jau tiesiog naivu.
Rašau tai todėl, kad suprastume ir nebūtume dar kartą apgauti mes patys. Neva asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu ėmėsi kažkokių racionalių pastangų spręsti krizę ir kažką panašaus.
To tiesiog negalime tikėtis, kai asmuo oficialiai vadinamas šalies prezidentu, yra tos jau daugiau negu metus prieš Lietuvą vykdomos hibridinės atakos vienas aktyviausių ir svarbiausių dalyvių.
Rašiau ir kalbėjau apie tą hibridinę ataką tikrai daug. Aš ją vadinu planu "Strekoza-2". Ir argumentų tam pagrįsti tikrai turiu pakankamai. Esu juos dėstęs. Nesikartosiu.
Beje, ir toliau nemanau, kad asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, toje hibridinėje atakoje prieš Lietuvą dalyvauja sąmoningai suprasdamas kad iš tiesų dalyvauja hibridinėje atakoje. Tik nuo to nedaug kas keičiasi.
Todėl tiesiog supraskime kas vyksta ir būkime pasiruošę ilgai kovai.
Ne su LRT tai prasidėjo. Deja, ir nesibaigs šia kova dėl LRT. Nesibaigs net jei kartais pavyktų kovą dėl LRT nepriklausomybės ir laisvo žodžio išsaugojimo visiškai ar bent iš dalies laimėti.
Dar norėjau apibendrinti klausimą: ar mes pasiekėme pergalę. Seimo pirmininkas labai aiškiai sako, kad jie atsisakė TIK skubos, bet pats įstatymas jam yra visiškai ok ir kitais metais grįš į Seimo darbotvarkę. Vadinasi, grįš ir protestai, mes būsime pasiruošę.
Jokio kaltės prisiėmimo, jokios atsakomybės, žinoma, jokios atgailos dėl savo užvirtos košės. Tai puikus įrodymas, kad vienintelis dalykas, kas jiems sutrukdė, dėl socdemų buldozerio sušlubavusi Kultūros komiteto pirmininko sveikata.
Beje pono Vilkausko padėtis puikiai parodo, kad socdemams nerūpi apskritai elementarus žmogiškumas, kai jis stovėjo tribūnoje 7 valandas, niekas iš socialdemokratų jam net kavos ar arbatos neatnešė, kai Kultūros komitete jam pradėjo darytis silpna, užuot kvietę greitąją jie, neformaliomis žiniomis, per pertraukas ėjo pas jį ir reikalavo atlaikyti. Slaugytoją jam atvedė žurnalistė Daiva Žeimytė, kurios greita reakcija galbūt padėjo išvengti daug skaudesnių pasekmių. Socdemai parodė, kad jiems nerūpi ne tik visuomenė, ne tik laisvas žodis, bet ir žmogus. Net ir savas žmogus.
Bet gerai, jeigu Seimo pirmininkas pastarąsias savaites gyveno po akmeniu, palieku čia:
1. Seimo Teisės departamentas aiškiai parašė, kad įstatymas gali neatitikti Europos žiniasklaidos laisvės akto, Konstitucinio teismo sprendimų, o balsų kartelės mažinimas pažeis LRT direktoriaus nepriklausomumą. (Atmetėte šitas teisininkų pastabas vienu balsavimu net nesigilinę į jas)
2. STT pateikė išvadas, kad slaptas balsavimas yra neskaidrus, didins užkulisinių susitarimų riziką ir niekas net negalės patikrinti, ar balsavimas nebus korupcinis.
3. Lietuvos advokatūra pateikė išvadas, kad projektas prieštarauja Konstitucijai ir Europos sąjungos teisę.
4. Europos komisija išsiuntė oficialius klausimus Lietuvai ir spręs dėl pažeidimo dėl demokratijos ribojimų procedūros.
5. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas padarė išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai.
6. Pasaulinį žiniasklaidos laisvės indeksą sudarantys "Reporteriai be sienų" (nuo kurių priklausys Lietuvos vieta tame reitinge ir kaip smarkiai mes krisime kitais metais) paskelbė, kad toks projektas kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.
7. Europos žurnalistų federacija vadina tai politiniu spaudimu LRT.
8. Europos taryba kritikuoja šias pataisas. Venecijos komisija rengia skubias išvadas, jos ekspertai atvažiuoja į Lietuvą.
9. Unesco komisija išreiškė susirūpinimą.
10. Europos transliuotojų sąjungos vadovas pasakė tiesiai: taip kuriamas kontrolės ir baimės elementas.
Ir čia tik kelios reakcijos. Mes, žurnalistai, dar prieš šio įstatymo pateikimą Seime išsiuntėme raštą visiems socdemams (įskaitant ir Seimo pirmininkui) su argumentais ir mūsų reikalavimu atmesti pataisas ir jų nesvarstyti. Nes nėra čia ką taisyti, šios pataisos turi atsidurti ten, kur joms ir vieta - šiukšlių dėžėje. Diskusija bus įmanoma tada, kai Seimas tiesiogiai nesikėsins į LRT nepriklausomumą, tikiuosi, kad Seimo pirmininkas tai supras.
DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams
Kompiuterių ir elektronikos kainas šiemet kels ne antroji pensijų pakopa, o dirbtinis intelektas. To priežastis – sparčiai brangstanti operatyvioji atmintis (RAM), kuri dar visai neseniai buvo laikoma vienu pigiausių kompiuterių komponentų.Šaltasis sezonas odai – tikras iššūkis: rekomenduojama priemonė nustebins
Įsibėgėjusi žiema iššūkiu tampa ir kiekvieno mūsų odai. Gydytojai dermatologai ramina, kad išsausėjimo, nušalimų ir kitų problemų galima išvengti ar sumažinti, naudojant vos keletą svarbių priemonių.ESO pataria: kaip žiemą naudoti elektrą protingai ir sutaupyti
Atšalus orams gyventojai dažniau ieško papildomų šilumos šaltinių – įsijungia elektrinius šildytuvus, grindinį šildymą ar kitus elektros prietaisus, kad palaikytų komfortišką temperatūrą namuose.Infliacija grįžta, o už padidėjusius mokesčius sumokės galutiniai vartotojai
2026 metais valstybės finansavimo poreikis gynybos ir socialinėms reikmėms paskatino priimti naujus įstatymus, kurie tiesiogiai paveiks įmonių ir smulkiųjų verslininkų pelną.Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
Remiantis meteorologų prognozėmis, šių metų sausis Lietuvoje gali būti kiek šaltesnis ir sausesnis nei daugiametė norma. Nors daliai gyventojų žiemiški orai asocijuojasi su jaukumu, jie taip pat gali turėti tiesioginę įtaką elektros kainoms.Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?
Europos pieno sektorius šiandien išgyvena rimtą išbandymą. Prieš pat Kalėdas įsigalioję daugiau kaip 42 proc. muitai, taikomi iš Europos Sąjungos į Kiniją eksportuojamiems sūriams, grietinėlei, pienui ir kitiems pieno produktams, iš esmės pakeitė rinkos pusiausvyrą.Kas atsako už sniego valymą daugiabučiuose: kieno tai pareigos?
Lietuvoje atšalus orams pagaliau sugrįžo ir ilgai lauktas sniegas. Deja, kartu su galimybe džiaugtis žiemiškais vaizdais už lango, didelis sniego kiekis sukelia ir praktinių rūpesčių – nuo sniego valymo nuo namų stogų iki slidžių šaligatvių bei kiemų.Naujas sukčių taikinys – jūsų telefonas: kaip apsisaugoti?
Pastaruoju metu Europoje plinta nauja sukčiavimo forma – telefonų vagystės, po kurių per itin trumpą laiką ištuštinama aukos banko sąskaitą. Tokios schemos nusikaltėlių grupuotės veikia greitai ir organizuotai, o nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų.Nuo sniego jau lūžta stogai: laiku nenuvalius – tūkstantiniai nuostoliai
Pagaliau prasidėjusi žiema atnešė ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių gyventojams bei verslui. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ nuo gruodžio fiksavo bemaž dvi dešimtis atvejų, kai sniego danga sulaužė namų stogus, apgadino pastatų konstrukcijas, tirpdamas sniegas sudrėkino ir pažeidė sienų, lubų dangą.Poilsio anatomija: muzikos klausymas prieš miegą gali pagerinti gyvenimo kokybę
Rami namų aplinka yra itin svarbi kokybiškam poilsiui, nes būtent juose praleidžiame daugiausiai tamsių žiemos vakarų. Tačiau dažniausiai juos lydi ne ramybė, o foninė kakofonija: nuolat veikiantis televizorius, šeimos narių šurmulys, staigūs garso pokyčiai ar kitas triukšmas.12 kartų mažiau saulės: kaip sausio vakarus paversti šeimos suartėjimo laiku?
Sausis Lietuvoje tradiciškai yra tamsiausias metų mėnuo, darantis įtaką gyventojų savijautai ir laisvalaikiui. 2025 metų Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys rodo, kad saulė šį mėnesį šviečia net 12 kartų trumpiau nei birželį, todėl dauguma vakarų praleidžiami namuose.Per Naujuosius metus paskambina tiek, kiek eilinės darbo dienos valandą
Dar prieš kelerius metus Naujųjų metų naktis būdavo vienas didžiausių išbandymų ryšio tinklams. Vidurnaktį šimtai tūkstančių žmonių vienu metu skambindavo artimiesiems ir draugams, gyvenantiems kituose miestuose ar užsienyje.Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį
Padidėjęs prakaitavimas ir intensyvesnis jo kvapas dažnai yra nepatogi tema, kuria vengiama kalbėtis ne tik su artimais draugais, bet ir su gydytojais.Kodėl ant Naujųjų metų stalo būtina turėti ananasą?
Ananasas – vienas iš labiausiai vertinamų vaisių pasaulyje ir ne veltui. Šis vaisius ne tik yra ypatingo skonio, bet ir pasižymi įvairiausių vitaminų ir gerųjų medžiagų gausa.Receptai su šonkauliais: kaip paruošti patiekalą, vertą Naujųjų metų stalo?
Šonkauliai – vienas iš tų patiekalų, kuris šventiniam stalui suteikia jaukumo ir sotumo pojūtį. Vis dėlto norint, kad jie būtų ne tik gardūs, bet ir išskirtiniai, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius paruošimo aspektus: tinkamą marinavimą, kepimo temperatūrą ir skonių balansą.Tėvai vis dar drausmina nesidomėti lytiškumu
Nors ilgai po penkiomis pagalvėmis laikyta lytiškumo tema bando išvysti dienos šviesą, ugdymo įstaigose dirbantys specialistai aiškina, jog vis dar esama tėvų, kurie vaikus ragina nesidomėti lytiškumu.1 iš 4 moterų patiria pogimdyminę depresiją
Lietuvoje fizine sveikata vis dar rūpinamės labiau nei psichikos sveikata. Dėl to santykių krizės, neištikimybė, emocinė įtampa, pogimdyminė depresija ir prarasta prasmė tampa kasdienybe tūkstančiams žmonių, kurie pagalbos ieško per vėlai.Kodėl 2026-ieji gali nustebinti net patyrusius NT rinkos žaidėjus
Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje artėja prie laikotarpio, kuris gali nustebinti net tuos, kurie pergyveno ne vieną pakilimą ir nuosmukį. 2026-ieji, pasak rinkos dalyvių, nebus nei staigios euforijos, nei krizės metai, tačiau jie žymės lūžį – keisis ne kainos, o sprendimų logika.Dėl šventinių dekoracijų: puošiant namus reikia žinoti kelias taisykles
Kiekvienų metų gruodį namai prisipildo švieselių – vieni iš lentynų ištraukia prieš keliasdešimt metų įsigytas girliandas, kiti perka naujas LED dekoracijas tam, kad sukurtų šventinę atmosferą.60 naujų bokštų padės užtikrinti patikimą ryšį Lietuvos regionuose
Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, įgyvendinanti projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, pasirašė 60 ryšio bokštų projektavimo ir statybos sutarčių, kurių bendra vertė siekia 20 mln. Eur (su PVM). Darbus atliks UAB „Enersense“ ir UAB „Connecto Lietuva“.Kaip Nacionalinis stadionas paveiks NT rinką kaimynystėje?
Vilniuje tęsiantis Nacionalinio stadiono statybomis, šio dešimtmečius laukto objekto užbaigimas artimiausiais metais atrodo itin realus. Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai svarsto, kad veikiantis stadionas suteiks impulsą ir stadiono aplinkoje esančiam gyvenamajam būstui ar verslams, tačiau efekto dydį lems renginių kiekis.Susisiekimo ministerijos darbai, kuriuos žmonės jaučia kasdien
Paklausėme, ką 2025 metais nuveikė Susisiekimo ministerijos komanda. Atsakymas atspindi konkrečius pokyčius: pagerinti keliai, patogesnės paslaugos ir didesnis susisiekimo saugumas tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.Kelininkai įspėja – prognozuojamos žiemiškos sąlygos keliuose
Kaip skelbia sinoptikai ir indikuoja AB „Kelių priežiūra“ meteorologinių sąlygų ir kelių būklės prognozavimo sistemos, šių metų pabaiga ir naujų pradžia gali būti išties žiemiška.Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje
Stabilaus kainų augimo metai. Ateinančiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto rinka išliks aktyvi. Tam palankias sąlygas sudaro augančios gyventojų pajamos, santykinai švelni mokestinė aplinka bei papildomi pinigų srautai, galintys atsirasti dėl pensijų reformos.Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“
„Mano pašaukimas yra mokyti“, – sako plačiausiai pasaulyje žinomas lietuvių kilmės filosofas, kelių dešimčių knygų autorius ir VILNIUS TECH garbės daktaras prof. dr. Algis Mickūnas.Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
Nors „kristi lygioje vietoje“ gali skambėti kaip juokais ištartas posakis, tačiau medikų praktika rodo ką kitą. Ypač žiemą, kuomet plikledis, nelygios šaligatvio plytelės, slidūs daugiabučių laiptai ar skubėjimas lipant į autobusą tampa kasdienėmis situacijomis.Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti
Nors visuomenės požiūris į pirotechnikos naudojimą per Naujųjų metų sutikimą pamažu keičiasi, vis dar įprasta susprogdinti daug įvairių pirotechninių gaminių.Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais
2028–2032 m. hidroelektrinių valdytojai turės įrengti žuvitakius, taip užtikrinant žuvų migracijos kelius. Tačiau tai padaryti verslas turėtų savo lėšomis – valstybė kol kas nesirengia kompensuoti žuvitakių įrengimo išlaidų.Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės
Fejerverkai Lietuvoje jau daugelį metų yra siejami su didžiosiomis šventėmis, ypač Naujųjų metų sutikimu. Vis dėlto viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai ne vien apie saugumą, bet ir apie oro kokybę miestuose, triukšmo poveikį žmonių savijautai, augintinių ir laukinių gyvūnų gerovę.- Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
- Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
- Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
- Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
- Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
- Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
- Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
- Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
- Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
- Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
- Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
- VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
- Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos.
- LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
- Paskelbti naujausi aukštos raiškos Lietuvos ortofotografiniai žemėlapiai.
- Apie jausmus kalba vyrai.
- Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
- Dar nesantykiauju ir man negėda.
- Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
- Kalėdų stalo idėjos: kaip sukurti šventę namuose su paprastais sprendimais.
- R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.
- Apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę.
- Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
- Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: kodėl vadovas yra svarbus.
- Atostogos šventiniu laikotarpiu: kada darbdavys gali pasakyti „ne“.
- Penktadalis Lietuvos gyventojų atsiskaitydami naudoja ne įprastas bankų korteles.
- Sostinės Goštauto g. kvartale – nauji archeologiniai radiniai.
- Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
- „OpenAI“ duomenų nutekėjimas: kas nutiko ir kaip apsaugoti verslą?
- Painiava dėl elektromobilių statymo: tvarka skirtinga, lengvatos tirpsta.
- Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau.
- Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
- Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
- Į darbą ir iš jo – tamsoje: įvardija, kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams.
- Kruonio HAE įrengtas valdymo centras, iš kurio bus valdomos trys elektrinės.
- Šventinis laikotarpis – darbymetis kibernetiniams sukčiams.
- Medijų rėmimo fondo taryba kreipėsi į Seimo narius dėl biudžeto.
- Sprendimai dėl elektrinių su maža leistina generuoti galia pasiteisino.
- Artėja mokesčių reformos įsigaliojimas: kaip susimažinti mokestinę naštą?
- Rekordinės 1329 Eur/ha išmokos ir baudos už tą patį reiškinį: augantys krūmai.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81
- 1981-01-30Ministrų Taryba patvirtino Vilniaus TV bokšto priėmimo eksploatuoti aktą.
- 1924-10-24Priimtas Radijo tarifo įstatymas, kuriuo Lietuvoje įvestas radijo abonentinis mokestis; už asmeninį radijo imtuvą nustatytas 100 Lt per metus mokestis.
- 1415-07-06Sudegintas Janas Husas.
- 1939-10-01Antrojo pasaulinio karo pradžia: Vokietija įžengia į Lenkiją užpuldama Gdansko miestą.
Daugiau istorijos
- Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- Telekomunikacijų bendrovę “Teledema” perka UAB “Spyneta”.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- Patvirtinti 2026 m. pirmojo pusmečio visuomeninio elektros tiekimo tarifai.
- Patvirtinti galutiniai 2026 m. pirmojo pusmečio gamtinių dujų tiekimo tarifai.
- VERT patvirtino elektrą gaminančių vartotojų naudojimosi tinklais kainas.
- Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
- VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
- ESO iki 1 kW padidino leistiną generuoti galią, saulės elektrinėms.
- Savarankiško gyvenimo pradžia: kaip vartoti elektrą, kad pinigų liktų daugiau?
- Kylant elektros kainoms – ekspertų žvilgsnis į rudenį: ko tikėtis.
- Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje jau viršijo 150 tūkstančių.
- Vėjo energetika be mitų: ekspertinis žvilgsnis į dažniausius nuogąstavimus.
- Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos.
- Priminimas vairuotojams: kur senas padangas palikti be rūpesčių ir baudų.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
- Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Apklausa: beveik trečdalis tėvų neskiria vaikams kišenpinigių.
- Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
- Vaiko rankose – telefonas: kaip saugiai įvesti atžalą į skaitmeninį pasaulį.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
- Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
- Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
- Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
- Dar nesantykiauju ir man negėda.
- Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
- Gydytoja: kas vyksta moters kūne perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu.
- Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
- Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
- Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti.
- Kodėl ant Naujųjų metų stalo būtina turėti ananasą?
- Receptai su šonkauliais: kaip paruošti patiekalą, vertą Naujųjų metų stalo?
- Bulvės – stalo puošmena: išbandykite Graikijos citrininių bulvių receptą.
- 5 pigūs receptai su žuvimi, kuriuos nuolat kartosite dar iki Kūčių.
- Išskirtinis receptas: šventiškos salotos su antiena ir žiemos vaisiais.
- Egzotiškas vaisius, kuris tinka ne tik desertams: su kuo derinti ličius?
- Tradicinė balta mišrainė kitaip: nebrangūs receptai, kurie nustebins skoniu.
- Mėsa tiesiog kris nuo kaulų, o išleisite mažai: patarimai ir gudrybės.
- Restorano lygio kava namuose – taupiai ir kūrybiškai.
- 5 receptai, kurie pakeis jūsų rytus: nustebsite, kiek daug gali viena daržovė.
- Valstybinės ligonių kasos vardu plinta apgaulingi laiškai – būkite budrūs.
- Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Šalčio sezonas čia pat: kaip užtikrinti augintinio sveikatą ir komfortą.
- Šunų veislių gidas šeimai ir šunų mėgėjams.
- Chow Chow – orumo ir paslaptingumo įsikūnijimas.
- Samojedas – šypsena apdovanotas šiaurės draugas.
- Kokios veislės šuo tinka ramiam šeimininkui?
- Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
- Šuo – ne vienkartinė investicija: tinkamai rūpindamiesi augintiniu sutaupysite.
- Vaisiai ir daržovės naudingi ir šunims: kuriuos siūlyti, o kurių neduoti.
- Kelionė su augintiniu – kaip užtikrinti jo saugumą ir komfortą?
- Taujėnų dvare varžėsi gražiausi Europos samojedai.
- Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- Cha komentavo: Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?. Lietuvos verslininkų gobšumas muša dugną.
- Justas Maj. komentavo: Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?. Tai darytina išvada: Rinka visai neveikia. Supirkimo kainos nukrito, o parduotuvėse Lietuvoje kainos kaip įkaltos...
- Birutė D. komentavo: Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis. SVARBI ŽINIA. Šiandien Seime tęsiamas vienas didžiausių politinių farsų, kokį stebėjau savo karjeroje. Seimo nariai po protestų pasakojo, kaip jie nori diskutuoti su žurnalistų bendruomene, kaip jie sieks dialogo ir kompromiso. Tai tai bu
- Monika G. komentavo: Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis. Lapės organizuos vištidės pertvarką. Nieko kito ir nesitikėjome, tačiau tai, kaip šiandien Seimo valdyba, vadovaujama Juozo Oleko, sudarė darbo grupę dėl #LRT pataisų, yra pasityčiojimas ir farsas. Formaliai grupė sudaryta iš 12 p
- Deimantai susiformuoja didesniame nei 200 km Žemės plutos gylyje. Tik dėl ugnikalnių išsiveržimų deimantai pernešami į gylį, pasiekiamą žmonėms. Šių akmenų amžiaus vidurkis – apie pusantro milijardo metų.
- Draugas – tai tas, kuris atskubės į pagalbą net jeigu paskambinsite jam antrą valandą nakties.
- Jei karališkoji kobra įkirstų drambliui, jis nugaištų per mažiau nei tris valandas.
- Iki 1800 nebuvo batų kairei ir dešinei kojai.
- Japonijoje, Kinijoje ir Korėjoje skaičius 4 yra laikomas nelaimingu, nes skamba panašiai kaip žodis „mirtis“. Šiose šalyse beveik nėra aukštų, kurie baigtųsi skaičiumi 4.
- - Kol kas, mes negalime jūsų atleisti...
- Kodėl?
- Sunku rasti normalų žmogų, kuris už tokį atlyginimą šitaip artų. - Bankas - tai vieta, kur jums su malonumu paskolins pinigų... Jeigu įrodysite, kad uždirbate pakankamai, kad jų nereikėtų.
- Tikros moterys niekada neišteka už tikrų vyrų, nes tikros moterys niekada nesutinka iškart, o tikri vyrai du kartus niekada nesiūlo.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Украинцы на рынке труда Литвы: что нужно знать?
- Как просмотр телевизора влияет на нас?
- Законопроект об отмене обязательного техосмотра поддержан во втором чтении.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.







Jūsų komentaras