- Prireiks daugiau nei vien tik kalendoriaus: kaip ūkininkauti keičiantis klimatui.
- Nauja tvarka: bus užtikrintos sąžiningos laivų techninių apžiūrų kainos.
- Kai peržengiama riba: kaip suprasti, kad tai – seksualinis priekabiavimas?
- Saulės elektrinių bumas turi ir kitą pusę: jau dabar daugėja pavojingų atliekų.
- Kiek pinigų galima skirti atostogoms? Ekspertė pateikė paprastą formulę.
- Kuras nepinga: kokie vairavimo įpročiai gali sumažinti degalų sąnaudas.
- Ko mus gali išmokyti mokslinė fantastika?
- Vienu automobiliu vairuotojai dažniausiai naudojasi 3–5 metus.
- Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?
- Ką daryti su sodo ir daržo atliekomis, jei jų deginti negalima?
- Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
- Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
- Protestas ŠALIN RANKAS NUO LAISVO ŽODŽIO! Susitikime prie Seimo rytoj!
- Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
- Gedimas „Express-AT1“ palydove 56° rytų ilgumos – palydovas nutraukė darbą.
- Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
- LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
- Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
- Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
- Paruošta LRT tarybos depolitizavimo pataisa.
- Radijas prieš sparčiai populiarėjančias tinklalaides: kuriam atiteks mūsų ausys?
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Kaip užkirsti kelią tiems, kurie „skolinasi“ jūsų namų „Wi-Fi“.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
- DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- LED televizoriai.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
- Dalis gyventojų keliauja atostogauti turėdami skolų bei pradelstų mokėjimų.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija.
- Populizmas stiprėja visur, atsipalaiduoti negalima.
- Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.
- Lapkričio 21 d. mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ suvienys sektorius.
- Konkursą vadovauti LNDT laimėjo Martynas Budraitis.
- Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas.
- LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą.
- LNDT pasitinka 86 sezoną šūkiu „Mes negalime vienas be kito“.
- Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
- Naujas Lukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“ atidarys 85-ąjį LNDT sezoną.
- Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Planuodami ateityje žiūrėti koduotas programas, pasirinkite įrangą, kuri tai gali. Jei tai televizorius, tai bus reikalingas lizdas sąlyginės prieigos moduliui. Reikalingas ir modulis į kurį įsidės kortelė. Jei tai yra atskiras imtuvas, tai jis turėtų turėti lizdą kortelei. Lietuvoje naudojama "Conax" kortelių kodavimo sistema.
- Lietuvoje televizijai dažniausiai naudojama horizontali poliarizacija, o FM radijui vertikali. Tai reiškia, kad montuojant TV antenas televizijai jų vibratoriai turi būti horizontalūs, o FM radijui - vertikalūs.
- Įsigijote televizorių. Svarstote kokį TV paslaugų tiekėją pasirinkti? Rinkitės nemokamas televizijos programas - įsirenkite vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas ir žiūrėkite televizijos programas nemokamai.
Daugiau patarimų
- Gražiausias pasaulio miestas yra tas, kuriame žmogus laimingas.
- Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą.
- Darbas mus išlaisvina iš trijų didžių blogybių: nuobodulio, nedorybės ir skurdo.
- Jei nori gyventi laimingą gyvenimą – susiek jį su tikslu o ne su kitais žmonėmis ar daiktais.
- Kai kurių darbų didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- aql.com welcomes Levira Media Services to Leeds: 'Tere Tulemast Levira!'.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis
2025-12-20 15:03:28Žurnalistų bendruomenė ir Kultūros asamblėja kvietė kartu reikalauti atmesti skubos tvarka bandytas patvirtinti LRT įstatymo pataisas. Todėl gruodžio 16–18 d. prie Seimo buvo uždegti laužai, o protestai Nepriklausomybės aikštėje subūrė dešimtis tūkstančių žmonių.
Dėkojame visiems, kurie dalyvavo tęstiniame proteste ir vakarais rinkosi aikštėje, sakė kalbas, dainavo ir grojo ant scenos ir prie laužų. Laužai prie Seimo turi ypatingą reikšmę, tai – atsakomybės už valstybę, pasiryžimo ją saugoti, budėti ir priešintis simbolis. Šiandien laužai vėl tapo ženklu, kad laisvas žodis, nepriklausoma žiniasklaida ir demokratija nėra duotybė – jos gyvos tol, kol jomis rūpinasi ir jas gina žmonės.
Tolimesni sprendimai dėl įstatymo pataisų nukeliami į sausio darbotvarkę. Tai reiškia, kad simbolinė ugnis lieka degti Nepriklausomybės aikštėje. Mes nesitraukiame ir toliau budime, kol bus patrauktos rankos nuo laisvo žodžio!
Ačiū už jūsų atsidavimą ir vidinę ugnį, padedančią Kultūros asamblėjos veiklai jau tris mėnesius. Ir toliau tvirtai reikškime savo pilietinę poziciją, tačiau nepamirškime laikytis įstatymų ir nepaminkime kitų žmonių orumo. Būkime dalimi tokios valstybės, kokios patys norime.
Už nuotraukas dėkojame fotografams Martynui Norvaišui, Tautvydui Stukui, Remigijai Vilniūtei.
Laisvo žodžio paviljonas
Šalia rusenančios ugnies, prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, ties Gedimino pr. / Gynėjų g. sankryža įsikūrė Laisvo žodžio paviljonas, veiksiantis iki sausio 18 d.
Laisvo žodžio paviljonas – pilietinė iniciatyva, gimusi po žurnalistų bendruomenės ir Kultūros asamblėjos protestų prieš bandymus politizuoti LRT valdymą ir palengvinti generalinio direktoriaus atleidimo procedūrą. Jis kuriamas kaip atvira vieša erdvė diskusijoms, susitikimams ir solidarumui. Budintys paviljone kvies kalbėtis ir diskutuoti apie žodžio laisvę, demokratijos principus, pasiklausyti poezijos skaitymų, pasimokyti dainuoti lietuviškų dainų ir pabūti kartu.
Laisvo žodžio paviljono veikimo laikas*:
✔️ Gruodžio 19–23 d. – veikia
❌ Gruodžio 24–26 d. – neveikia
✔️ Gruodžio 27–30 d. – veikia
❌ Gruodžio 31 d.– sausio 1 d. – neveikia
✔️ Sausio 2–18 d. – veikia
I–V – 11:00–19:00
VI–VII – 10:00–18:00
* Veikimo laikas gali keistis
Visus norinčius prisidėti prie paviljono ir laužo sergėjimo arba pasidalinti kūrybinėmis idėjomis kviečiame rašyti Alexandra Bondarev ir Simonas Dovidauskas arba Instagrame @laisvozodziopaviljonas
Jei vertinate Kultūros asamblėjos vykdomas iniciatyvas ir norėtumėte prisidėti prie jų tęstinumo, kviečiame mus paremti jums priimtina suma. Jūsų palaikymas – didelė paskata tęsti pradėtus darbus.
Pinigai bus naudojami:
• Protestų organizavimui;
• Efektyvesnei mūsų veiklos komunikacijai;
• Teisinėms konsultacijoms;
• Organizacinėms reikmėms;
• Neteisėtai atleistų iš darbo kultūros darbuotojų apsaugai, suteikiant jiems finansinę paramą, kompensuojant prarastas darbo sutartis ar kitus būtiniausius poreikius;
• Kitiems svarbiems Kultūros asamblėjos veiklos poreikiams;
• Kultūros asamblėja užtikrins skaidrų atsiskaitymą už panaudotas lėšas.
KULTŪROS ASAMBLĖJA, Asociacija
Kodas: 307503224
LT417300010198733985
Paskirtis: parama
Kiek dar tęsis nuotykiai su LRT ir tokia koalicija?
Komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas kelia prielaidą, kad valdančiąją „Nemuno aušros“ partiją galėjo pasiekti 130 tūkst. eurų „juodųjų pinigų“ – jis teigia, kad tai įtarti leidžia 2024 metų partijos banko sąskaitos išrašas bei sutapimai, kuriuos jis sieja su galimu grynųjų pinigų atvežimu į konkrečią vietovę.
SVARBI ŽINIA. Šiandien Seime tęsiamas vienas didžiausių politinių farsų, kokį stebėjau savo karjeroje. Seimo nariai po protestų pasakojo, kaip jie nori diskutuoti su žurnalistų bendruomene, kaip jie sieks dialogo ir kompromiso. Tai tai buvo eilinis melas.
Seimo valdyba šiandien sudarė darbo grupę dėl LRT įstatymo. Kaip žinia, mūsų asociacija buvo pagrindinė protestų prieš LRT politizavimo įstatymą organizatorė. Bet mūsų nuomonei toje valdančiųjų „darbo grupėje“ vietos neatsirado. Valdančiųjų balsais buvome iš jos išmesti.
Užtat darbo grupės daugumą sudarys valdančiųjų Seimo narių politikai ir dar į ją įtrauktos kelios jų pasirinktos žiniasklaidos organizacijos: privačios žiniasklaidos, regionų atstovai, ir Žurnalistų sąjunga. Valdybos posėdyje nebuvo pateikta absoliučiai jokių argumentų, kodėl jie išsirinko būtent šias kelias organizacijas. Akivaizdžiai, buvo skaičiuojami ekspertų balsai, kad jie nenusvertų Seimo valdančiųjų ir negalėtų darbo grupės pakreipti kita, ne valdantiesiems naudinga linkme.
Vertiname tai kaip akivaizdžiai imitacinę diskusiją, tikrai ne dialogo siekį. Tad gal ir gerai, kad mūsų ten nebus, nes diskusijos imitacijoje noro dalyvauti niekada neturėjome.
Akivaizdu, kad valdantieji neatsisako savo pirminių tikslų – politizuoti LRT po Naujųjų metų. Apie tai pakankamai atvirai pasisakė Seimo pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys, posėdyje kalbėdamas, kad „jie orientuojasi ne į procesą, o į rezultatą“, o platesnė darbo grupė „nesukurs tokio rezultato, kokio jie tikisi“.
Todėl ruoškimės. Jei valdančiųjų planai riboti žiniasklaidos laisvę nesikeis, reaguosime į tai taip pat kaip ir prieš Kalėdas ir drauge su jumis visais, su visuomene ginsime žodžio laisvę tiek, kiek tik galėsime.
Lapės organizuos vištidės pertvarką.
Nieko kito ir nesitikėjome, tačiau tai, kaip šiandien Seimo valdyba, vadovaujama Juozo Oleko, sudarė darbo grupę dėl #LRT pataisų, yra pasityčiojimas ir farsas.
Formaliai grupė sudaryta iš 12 politikų (beveik dešimtadalis Seimo!) ir 5 žiniasklaidos atstovų, bet labai kruopščiai pragalvota, kad ir politikų proporcijos, ir žiniasklaidos organizacijos būtų palankios priimti būtent iš anksto SUPLANUOTUS sprendimus. Ir tai tikrai bus ne visuomenės interesas, o politinis, privataus verslo ir apskirtai seno pykčio dėl augusio LRT biudžeto interesas.
Iš LRT įtrauktas tik vienas atstovas – Žurnalistų iniciatyvinės grupės, kuris formaliai net neatstovauja LRT. Į LRT prašymą įtraukti LRT atstovus J. Olekas neatsižvelgė.
Protestus organizavusi Žurnalistų profesionalų asociacija neįtraukta prisidengiant tuo, kad jie Medijų tarybos nariai, o Medijų tarybos narys ir taip įtrauktas. BET – Lietuvos žurnalistų sąjunga, Internetinės žiniasklaidos asociacija, Regionų žiniasklaidos asociacija taip pat yra Medijų taryboje, tačiau tai nesutrukdė jų įtraukti į Seimo darbo grupę.
Kiek šioje grupėje bus narių, kurie išmano visuomeninės žiniasklaidos valdyseną? Panašu, kad nė vieno. Nieko iš universitetų, nieko iš užsienio ekspertų.
Tačiau atsirado vietos IŽAi, kurie seniai brazdinasi aplink politikus, aiškindami, kaip reikia sutvarkyti LRT ir kurie LRT finansavimą ir veiklą yra apskundę Europos Komisijai (tyrimas, beje, dar nebaigtas), nes jiems labai kliūna LRT plėtra ir sėkmė skaitmeninėje erdvėje.
Turbūt neatsitiktinumas ir tai, kad į darbo grupę įtraukta karštai protestus pasmerkusi ir su socdemais besiglaustanti Lietuvos žurnalistų sąjunga, pastaraisiais metais turėjusį, švelniai tariant, keistą požiūrį į žodžio laisvę, žurnalistikos kokybę ir prisikvietusi su žurnalistika nelabai ką bendro turinčių narių.
Šios darbo grupės dauguma stums kokius tik norite interesus, bet tikrai ne geresne LRT jie rūpinsis.
Sveikinu, prasidėjo LRT pabaigos pradžia.
Prasidėjo valymai. Kultūros asamblėjos ryškiausi veidai - Arūnas Gelūnas ir Gintarė Masteikaitė išmesti iš Valstybės pažangos tarybos.
Nėr čia ko.
Bet pažiūrėkime, kaip atrodo ta 53 narių Valstybės pažangos taryba. Paskutinį kartą ji atnaujinta birželį.
Jai vadovauja Gintautas Paluckas. Kaip premjeras. Gal automatiškai pasikeitė į Ruginienę, bet puslapyje to nėra.
Tada yra 8 ministrai, kurie jau nėra ministrais. Gal automatiškai pasikeitė į esamus ministrus, bet puslapyje to nėra.
Tada yra du opozicijos nariai - Simonas Gentvilas ir Raimondas Kuodis
Ir tada yra žinomi ir nusipelnę visuomenės veikėjai ir intelektualai, kurie po Gelūno ir Masteikaitės išmetimo turbūt vorele patrauks prie išėjimo iš Tarybos durų.
Sunkiai įsivaizduoju, kaip tokioje taryboje norėtų likti jaunimo atstovas Umberto Masi, VU rektorius Rimvydas Petrauskas ir ISM rektorius Dalius Misiūnas, Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė, žymusis pedagogas Miša Jakobas, verslininkai Vladas Lašas ir Paulius Kunčinas, VU profesoriai Urtė Neniškytė ir Virginijus Šikšnys bei dar galybė garbių žmonių, kuriems neturėtų patikti toks Tarybos išvalymas.
Tik kad ta Lietuvos pažanga Vyriausybei tiek ir rūpėjo, nes paskutinis Tarybos posėdis vyko praėjusių metų gruodį.
Atnaujinta: Ten masyviai valymas vyksta. Umberto Masi irgi gavo tokį laišką. Nėra ko protestuose ant scenos lipti.
Dabar jie pradeda siūlyti tartis. Neprisiimdami jokios atsakomybės ir neatsiprašydami. Kažkuo primena tokią situaciją: plėšikai užpuolė auką, mėgino išplėšti rankinę, tačiau auka pasipriešino ir jai į pagalbą atėjo kiti, tad plėšikams nepavyko; tada jie sako - tarkimės visi, kaip darysime, manyčiau, bent jau dalį to, kas yra rankinėje, turėtumėte mums atiduoti. Ar tartumėmės dėl to? Ar, atvirkščiai, tik dėl to, kaip plėšikai turėtų policijai pasiduoti?
Taip yra ir su dabartine padėtimi, susijusia su LRT. Plėšikai yra prezidentas su valdančiaisiais, ir nepavykus LRT užimti pirmuoju skubos šturmu mums dabar siūloma tartis, kaip LRT galėtų būti jiems atiduota nors dalimis. Tik taip galima suprasti prezidento pasakymus apie tai, kad jis nenori teigti, jog “negali būti įstatymų pakeitimų, kad negali būti priimami nauji įstatymai – žinoma, kad privalo būti priimami”. Ir tik taip galima suprasti Seimo pirmininko teiginius, jog pataisos nukeliamos kitiems metams, galbūt pasitelkiant ekspertus ir visuomenę. Taip mus mėgina priversti tartis antikonstituciniu pagrindu - jau pradėjus antikonstitucinę skubos procedūrą ir stumiant antikonstitucinį projektą.
Tuo tarpu tarimosi pagrindas turi būti tik vienas - besąlyginė pagarba Konstitucijai. O tai reiškia, kad negali būti jokių skubų ir jokių skuba stumiamų antikonstitucinių, dar ir neskaidrių, projektų. Todėl skubos tvarka turi būti nutraukta ir projektas turi būti atsiimtas, taip pat įsipareigota atsižvelgti į Seimo teisės departamento ir STT išvadas. O sveikiausia dabar būtų - bendradarbiauti su Europos Komisija ir Venecijos komisija bei palaukti jų išvadų ir rekomendacijų.
Ar girdėjote ką nors tokio iš prezidento? Iš Seimo pirmininko? Iš premjerės? Iš socdemų lyderio? Iš bet kurio kito iš jų? Ne. Tad ir tarimosi siūlymas visiškai nėra patikimas. Galiosiantis iki tol, kol plėšikai persigrupuos ir puls iš naujo.
P.S. ekscelencija, pasirodo, dar nemėgsta ne tik pilietinės visuomenės, bet ir gyvūnų
Ką vakar kalbėdamas apie hibridinę ataką prieš Lietuvą turėjo galvoje asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, galima tik spėlioti.
Vieni interpretuoja, kad taip tas asmuo pavadino valdančiųjų buldozerį prieš LRT, kiti, atvirkščiai, mano, kad hibridine ataka asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, vadina pilietinės visuomenės protestus prieš tą buldozerį.
Treti mano, kad hibridine ataka asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, vadina tiesiog viso šito pasekmes - visuomenės ir valdžios bei skirtingų visuomenės dalių susipriešinimą.
Tačiau iš tiesų asmeniui, oficialiai vadinamam šalies prezidentu, tiesiog reikėtų pažvelgti į veidrodį. Tik, žinoma, ne tam, kad paklaustų, "kas pasaulyje gražiausias".
Reiktų pažvelgti į veidrodį, nes masinė hibridinė ataka prieš Lietuvą iš tiesų įvairiais būdais tęsiama jau daugiau kaip metus. Ir tai, kas vyksta su LRT, yra tik vienas, nors ir labai svarbus, bet tikrai nedidelis šios hibridinės atakos žingsnis/epizodas.
O asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, deja, yra vienas pagrindinių šios visos jau daugiau negu metus vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą įgyvendintojų.
Juk visiškai akivaizdu, kad net ir asmens, oficialiai vadinamo šalies prezidentu, vaidmuo dėl bandymo užgrobti LRT - vienas svarbiausių. Jis gal ir įspėjo dabartinę kremlinę valdžią, kad ypatinga skuba gali kelti problemų, kaip yra pranešama žiniasklaidos, bet jo vaidmuo kuriant LRT užgrobimo planus jokiu būdu negali būti sumenkintas.
Čia jau net nekalbant, kad ši kremlinė valdžia Lietuvoje yra asmens, oficialiai vadinamo šalies prezidentu, produktas. Jo dalyvavimo kuriant šią valdžią dar nuo kremlinio palucko atvedimo į premjero postą ir koalicijos su kremlinžemaitaičiais laiminimo iki pat dabar nuneigti tiesiog neįmanoma.
Todėl asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, pažiūrėjęs į veidrodį turėtų išvysti šios hibridinės atakos prieš Lietuvą veidą. Bent jau vieną iš veidų.
Rašau tai ne todėl, kad tikėčiausi, jog asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, iš tiesų į tą veidrodį pažiūrės ir staiga susipras, ar atsibus, kaip yra vis dar budinamas. Tikėtis, kad jis susiprastų ar atsibustų jau tiesiog naivu.
Rašau tai todėl, kad suprastume ir nebūtume dar kartą apgauti mes patys. Neva asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu ėmėsi kažkokių racionalių pastangų spręsti krizę ir kažką panašaus.
To tiesiog negalime tikėtis, kai asmuo oficialiai vadinamas šalies prezidentu, yra tos jau daugiau negu metus prieš Lietuvą vykdomos hibridinės atakos vienas aktyviausių ir svarbiausių dalyvių.
Rašiau ir kalbėjau apie tą hibridinę ataką tikrai daug. Aš ją vadinu planu "Strekoza-2". Ir argumentų tam pagrįsti tikrai turiu pakankamai. Esu juos dėstęs. Nesikartosiu.
Beje, ir toliau nemanau, kad asmuo, oficialiai vadinamas šalies prezidentu, toje hibridinėje atakoje prieš Lietuvą dalyvauja sąmoningai suprasdamas kad iš tiesų dalyvauja hibridinėje atakoje. Tik nuo to nedaug kas keičiasi.
Todėl tiesiog supraskime kas vyksta ir būkime pasiruošę ilgai kovai.
Ne su LRT tai prasidėjo. Deja, ir nesibaigs šia kova dėl LRT. Nesibaigs net jei kartais pavyktų kovą dėl LRT nepriklausomybės ir laisvo žodžio išsaugojimo visiškai ar bent iš dalies laimėti.
Dar norėjau apibendrinti klausimą: ar mes pasiekėme pergalę. Seimo pirmininkas labai aiškiai sako, kad jie atsisakė TIK skubos, bet pats įstatymas jam yra visiškai ok ir kitais metais grįš į Seimo darbotvarkę. Vadinasi, grįš ir protestai, mes būsime pasiruošę.
Jokio kaltės prisiėmimo, jokios atsakomybės, žinoma, jokios atgailos dėl savo užvirtos košės. Tai puikus įrodymas, kad vienintelis dalykas, kas jiems sutrukdė, dėl socdemų buldozerio sušlubavusi Kultūros komiteto pirmininko sveikata.
Beje pono Vilkausko padėtis puikiai parodo, kad socdemams nerūpi apskritai elementarus žmogiškumas, kai jis stovėjo tribūnoje 7 valandas, niekas iš socialdemokratų jam net kavos ar arbatos neatnešė, kai Kultūros komitete jam pradėjo darytis silpna, užuot kvietę greitąją jie, neformaliomis žiniomis, per pertraukas ėjo pas jį ir reikalavo atlaikyti. Slaugytoją jam atvedė žurnalistė Daiva Žeimytė, kurios greita reakcija galbūt padėjo išvengti daug skaudesnių pasekmių. Socdemai parodė, kad jiems nerūpi ne tik visuomenė, ne tik laisvas žodis, bet ir žmogus. Net ir savas žmogus.
Bet gerai, jeigu Seimo pirmininkas pastarąsias savaites gyveno po akmeniu, palieku čia:
1. Seimo Teisės departamentas aiškiai parašė, kad įstatymas gali neatitikti Europos žiniasklaidos laisvės akto, Konstitucinio teismo sprendimų, o balsų kartelės mažinimas pažeis LRT direktoriaus nepriklausomumą. (Atmetėte šitas teisininkų pastabas vienu balsavimu net nesigilinę į jas)
2. STT pateikė išvadas, kad slaptas balsavimas yra neskaidrus, didins užkulisinių susitarimų riziką ir niekas net negalės patikrinti, ar balsavimas nebus korupcinis.
3. Lietuvos advokatūra pateikė išvadas, kad projektas prieštarauja Konstitucijai ir Europos sąjungos teisę.
4. Europos komisija išsiuntė oficialius klausimus Lietuvai ir spręs dėl pažeidimo dėl demokratijos ribojimų procedūros.
5. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas padarė išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai.
6. Pasaulinį žiniasklaidos laisvės indeksą sudarantys "Reporteriai be sienų" (nuo kurių priklausys Lietuvos vieta tame reitinge ir kaip smarkiai mes krisime kitais metais) paskelbė, kad toks projektas kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.
7. Europos žurnalistų federacija vadina tai politiniu spaudimu LRT.
8. Europos taryba kritikuoja šias pataisas. Venecijos komisija rengia skubias išvadas, jos ekspertai atvažiuoja į Lietuvą.
9. Unesco komisija išreiškė susirūpinimą.
10. Europos transliuotojų sąjungos vadovas pasakė tiesiai: taip kuriamas kontrolės ir baimės elementas.
Ir čia tik kelios reakcijos. Mes, žurnalistai, dar prieš šio įstatymo pateikimą Seime išsiuntėme raštą visiems socdemams (įskaitant ir Seimo pirmininkui) su argumentais ir mūsų reikalavimu atmesti pataisas ir jų nesvarstyti. Nes nėra čia ką taisyti, šios pataisos turi atsidurti ten, kur joms ir vieta - šiukšlių dėžėje. Diskusija bus įmanoma tada, kai Seimas tiesiogiai nesikėsins į LRT nepriklausomumą, tikiuosi, kad Seimo pirmininkas tai supras.
Prireiks daugiau nei vien tik kalendoriaus: kaip ūkininkauti keičiantis klimatui
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje fiksuoti permainingi orai, tikėtina, ne vieną ūkininką privertė susimąstyti, ko tikėtis toliau. Jei šiemet paskutiniosios balandžio dienos labiau priminė žiemos pabaigą, gegužės pradžia jau panašėjo į vasarą.Nauja tvarka: bus užtikrintos sąžiningos laivų techninių apžiūrų kainos
Seimas patvirtino Susisiekimo ministerijos parengtą naują vidaus vandenų transporto techninių apžiūrų tvarką. Vienas svarbiausių pokyčių – techninės apžiūros laivų savininkams bus retesnės, o kainos pagrįstos.Kai peržengiama riba: kaip suprasti, kad tai – seksualinis priekabiavimas?
„Gal aš tiesiog per jautriai reaguoju?“, „Gal čia buvo tik juokelis?“, „Gal aš ne taip supratau?“ – tokios mintys dažnai lydi žmones, susidūrusius su seksualiniu priekabiavimu.Saulės elektrinių bumas turi ir kitą pusę: jau dabar daugėja pavojingų atliekų
Jau dabar fiksuojami atvejai, kai fotovoltines plokštes pažeidžia ar deformuoja sniego apkrovos, šaltis bei kiti mechaniniai veiksniai. Prie augančio nebenaudojamų saulės modulių kiekio prisideda ir gyventojų sprendimai – keisdami stogo dangą ar manydami, kad moduliai veikia neefektyviai, jie demontuojami ir pakeičiami naujais.Kiek pinigų galima skirti atostogoms? Ekspertė pateikė paprastą formulę
Artėjant atostogų sezonui, daugelis pradeda dairytis bilietų, nakvynės ir maršrutų, tačiau prieš tai darant, reikėtų atsakyti į svarbų klausimą – kiek pinigų galima skirti atostogoms, kad po jų nereikėtų veržtis diržų?Kuras nepinga: kokie vairavimo įpročiai gali sumažinti degalų sąnaudas
Išaugusios degalų kainos vairuotojus skatina ieškoti būdų, kaip važiuoti ekonomiškiau ir sutaupyti. Visgi tai nereiškia, kad vienintelis kelias tą įgyvendinti – persėsti prie elektromobilio vairo.Ko mus gali išmokyti mokslinė fantastika?
Mokslinė fantastika – tai žanras, kuriam abejingų yra mažai. Vieni negali į jį rimtai žiūrėti, kiti be jo neįsivaizduoja savo gyvenimo. Tarp fantastikos fanų – labai daug mokslininkų. Kaip sako Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Augustas Vaitkevičius, tai – ne atsitiktinumas.Vienu automobiliu vairuotojai dažniausiai naudojasi 3–5 metus
Automobilis daugeliui vairuotojų yra kasdienė būtinybė, tačiau kartu – ir nuolatinės išlaidos. Kol transporto priemonė veikia patikimai, jos keitimas dažniausiai atidedamas. Visgi augant remonto kaštams, dažnėjant gedimams ar keičiantis vairuotojo poreikiams, klausimas „dar taisyti ar jau keisti?“ tampa vis aktualesnis.Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?
Vienoje šalyje vanduo iš čiaupo – savaime suprantamas pasirinkimas, kitoje – rizika, kurios vengia net vietiniai. Lietuvoje galime atsukti čiaupą ir gerti drąsiai, tačiau išvykus svetur ta pati stiklinė vandens gali tapti klausimu „ar tikrai saugu?“.Ką daryti su sodo ir daržo atliekomis, jei jų deginti negalima?
Nuo gegužės 1-osios draudimas deginti augalus ir jų dalis lauko sąlygomis, kai nėra galimybių kompostuoti, taikomas ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir kurortuose ir kurortinėse teritorijose bei į miestų teritorijas nepatenkančiose sodų bendrijų teritorijose, išskyrus kelias išimtis.Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis
Balandis elektros energijos vartotojams – toks, kokio nebuvo penkerius metus. Kaina už kilovatvalandę buvo trečdaliu žemesnė nei kovą. Ekspertai sako, kad artimiausi mėnesiai turėtų pasiūlyti dar mažesnes kainas, todėl vartotojams – metas apsvarstyti elektros tiekimo planą.Tūkstančiai lietuvių grįžta į II pensijų pakopą: štai ką rodo naujausi duomenys
Pensijų reforma gyventojams suteikė daugiau lankstumo, o naujausi duomenys rodo, kad kaupimo poreikis išlieka stiprus. Nuo šių metų pradžios II pakopos dalyvių gretas papildė apie 14 tūkst. žmonių – vieni į kaupimą sugrįžo, kiti prisijungė pirmą kartą.Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
Mokytojo darbas nėra pats lengviausias darbas. „Jei ateidamas dirbti į mokyklą įsivaizduosi, kad praversi duris ir išvysi motyvuotus, spindinčiomis akimis mokinius, kurie tik ir laukia, kada pradės į jų galvas kristi žinios ir kompetencijos, tai gali tekti nusivilti“.Atostogų sezonui artėjant: 4 dalykai, kurių prireiks kiekvienoje kelionėje
Lagaminas, pasas, viešbučio rezervacija – artėjant atostogoms daugelis pirmiausia pagalvoja apie juos. Vis dėlto sklandžiai kelionei to negana – pamiršusieji pasirūpinti mokėjimo priemonėmis, ryšiu ir šiek tiek grynųjų, iš atostogų gali parsivežti ne tokius įspūdžius, kokių tikėjosi planuodami išvyką.VERT suderino naują įkainį už elektros energijos apskaitos prietaiso keitimą
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šiandienos posėdyje suderino naują AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) elektros apskaitos prietaiso keitimo į išmanųjį, kai tai atliekama vartotojo prašymu, įkainį.Kodėl kaimyno kiauliena ant grilio visada sultingesnė: svarbiausios taisyklės
Nors šiandien dar pavasaris Lietuvoje labiau primina žiemą, artėjantis šiltesnis savaitgalis daugeliui jau taps ženklu traukti grilį. Turbūt ne vienam pažįstama situacija – atrodo, kepate tą pačią kiaulieną kaip ir visi, ją pamarinuojate, grilį gerai įkaitinate, tačiau pas kaimyną ji kažkodėl visada sultingesnė.Kas dažniausiai sukelia santechnikos gedimus namuose?
Santechnikos sistema yra neatsiejama kiekvieno būsto dalis, užtikrinanti patogų vandens tiekimą, nuotekų šalinimą ir bendrą gyvenimo kokybę. Nors ši sistema dažniausiai veikia nepastebimai, bet kokie jos sutrikimai gali sukelti rimtų nepatogumų.Invazinių šliužų apgultis jau čia pat: vienas lauke – ne karys
Kylant oro temperatūrai, Lietuvos sodininkai bei sodybų šeimininkai turėtų ne tik galvoti apie sėją, bet ir ruoštis kovai su invaziniais šliužais. Šie kenkėjai, ypač ispaniniai arionai, nėra tik estetinė problema ar „gleivėti svečiai“.„Ignitis gamyba“ modernizavo Kauno hidroelektrinės valdymo sistemas
Kauno hidroelektrinę valdanti „Ignitis gamyba“ baigė svarbų modernizavimo etapą – įdiegė automatizuotas generacijos ir įrenginių valdymo bei duomenų surinkimo sistemas, leidžiančias elektrinei efektyviai veikti elektros ir balansavimo paslaugų rinkoje.Psichologė: seksualinė sveikata nėra tik apie lytinę funkciją
Dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžė seksualinę sveikatą kaip „fizinės, emocinės ir socialinės gerovės būseną, susijusią su seksualumu; tai ne tik ligos, sutrikimo ar negalios nebuvimas“.Sugalvojau pirmas, bet praradau: kaip delsimas gali kainuoti verslo vardą
Verslo idėja sugalvota, pavadinimas ir logotipas sukurtas, svetainė veikia, socialinių tinklų paskyros paleistos, į reklamą ir komunikaciją jau investuota laiko bei pinigų, net pirmieji klientai atpažįsta vardą.Jei neliktų interneto: kas sustotų pirmiausia ir kaip tam ruoštis
Jeigu Lietuvoje bent dienai dingtų internetas, didžiausia problema greičiausiai būtų ne ta, kad negalėtume pasitikrinti socialinių tinklų. Kur kas svarbiau būtų, kad be ryšio stringa atsiskaitymai, navigacija, valstybės paslaugos, transportas, informacijos sklaida ir daugybė kasdienių sistemų, kurių su internetu nė nesiejame.Apklausa atskleidė – pasirodo, šaltibarščių sezonas prasideda visai ne vasarą
Nors šaltibarščiai dažniausiai laikomi karštų vasaros dienų patiekalu, nauja apklausa rodo kitokią realybę. Šiemet šiluma neskuba lepinti, tačiau lojalių „Iki“ pirkėjų apklausa atskleidė – dar gegužei neatėjus net 7 iš 10 šiemet jau yra ragavę šios legendinės lietuviškos klasikos.5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet
Dirbtinis intelektas (DI) šiandien lengvai prieinamas beveik kiekvienam, turinčiam interneto ryšį, taip pat ir sukčiams. Pastarieji DI naudoja tam, kad apgavystės būtų įtikinamesnės, sunkiau atpažįstamos ir lengviau vykdomos dideliu mastu.Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
Kiekvieną kartą užsukus į degalinę, tradiciniais degalais varomų automobilių vairuotojus pasitinka vis nauji skaičiai švieslentėse, ir dažniausiai jie nedžiugina.Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo
Savarankiškai dirbantys gyventojai, deklaravę pajamas, nuo uždirbtų pajamų turi sumokėti ir įmokas „Sodrai“. Informacija apie mokėtinas sumas ir galimybę kreiptis dėl įmokų mokėjimo dalimis pateikiama asmeninėse „Sodros“ paskyrose.Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą
2026 balandžio 25 dieną nuvilnijęs mitingas katedros aikštėje įrodinėja, kad valdančiųjų ir visuomenės nuomonės LRT, politikos klausimais ir toliau ženkliai nesutampa. Susirinkusieji jau tikrai nebus šių valdančiųjų rinkėjais. Ir ne tik jie...Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
Ar tikrai interneto piratų aukso amžius Lietuvoje baigėsi, ar jie tiesiog persikėlė ten, kur jų nematome? Balandžio 26 d. minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena.Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui
Rytoj, balandžio 24-ąją, Lietuvoje minima Šuns diena. Ne tik šia proga gyvūnų savininkai dažnai pasiduoda pagundai palepinti keturkojį tuo, kas pasitaiko po ranka – gabaliuku sūrio, šašlyku, vaisiumi.Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
Lietuvoje sparčiai augant elektroninės prekybos apimtims, o kasdienėms finansinėms operacijoms persikeliant į skaitmeninę erdvę, aktyviau savo veiklą vykdo ir internetiniai sukčiai.- Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
- Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
- Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
- Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
- Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
- Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
- Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
- ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
- Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
- Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
- II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
- 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
- J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
- Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
- JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
- Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
- Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
- Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
- Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
- Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
- Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
- Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
- Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
- Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
- RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
- Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
- Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
- Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
- Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
- Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
- 3 finansiniai lietuvio portretai.
- Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
- VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?
- Kruvini blyneliai ant kelio: kaip apsaugoti varliagyvius?
- Patyčioms persikeliant į elektroninę erdvę, „Vaikų linija“ imasi naujo vaidmens.
- Auksinis taupymo patarimas: pirmiausia susimokėkite sau.
- Įsibėgėja pavasarinė gyvūnų migracija, kaip išvengti susidūrimų kelyje?
- Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
- Seksualinį priekabiavimą darbe patiria kas penkta lietuvė.
- EK atstovė: gebėjimas persiorientuoti tampa būtinybe darbo rinkoje.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137
- 1840-06-20Samuelis Morzė patentuoja savo telegrafą.
- 1993-01-01Lietuvos Radijas ir Televizija įstojo į Europos Transliuotojų sąjungą (EBU).
- 1957-04-30Eteryje pasirodė pirmoji Lietuvos televizijos laida.
- 1925-03-25Škotų išradėjas John Logie Baird viešai pademonstravo judančius televizijos siluetus.
Daugiau istorijos
- Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- Telekomunikacijų bendrovę “Teledema” perka UAB “Spyneta”.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
- „Ignitis gamyba“ modernizavo Kauno hidroelektrinės valdymo sistemas.
- ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
- Naftos kainų šuolis: kada geopolitinė įtampa tampa ekonomine rizika?
- Lietuva – vis arčiau energetinės nepriklausomybės.
- Sniegas ir ledas ant saulės elektrinių – valyti ar nevalyti?
- Elektros kainų krizė: ką tai reiškia ūkiams ir regionams.
- Rekordinės elektros kainos – brangiausias sausis per beveik trejus metus.
- Patvirtinti 2026 m. pirmojo pusmečio visuomeninio elektros tiekimo tarifai.
- Patvirtinti galutiniai 2026 m. pirmojo pusmečio gamtinių dujų tiekimo tarifai.
- Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
- Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
- Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
- Seimas svarstys mažinti akcizą dyzeliniam kurui: kaina galėtų mažėti 6 centais.
- Lietuviška žiema labiausiai stebina prie vairo sėdančius užsieniečius.
- Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos.
- Priminimas vairuotojams: kur senas padangas palikti be rūpesčių ir baudų.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
- Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
- Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
- Apklausa: beveik trečdalis tėvų neskiria vaikams kišenpinigių.
- Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
- Vaiko rankose – telefonas: kaip saugiai įvesti atžalą į skaitmeninį pasaulį.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
- Alergija šalčiui - kas už to slypi?
- Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas.
- Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
- Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
- Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
- Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
- Dar nesantykiauju ir man negėda.
- Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
- Gydytoja: kas vyksta moters kūne perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu.
- Apklausa atskleidė – pasirodo, šaltibarščių sezonas prasideda visai ne vasarą.
- Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
- Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
- Tinginių balandėliai: sotus ir jaukus patiekalas, kurį pagaminsite be vargo.
- Kiaulienos sprandinė Velykoms: išbandykite paprastai paruošiamą vokišką receptą.
- Išpopuliarėjęs pigus receptas tiks ir kasdienai, ir lengvesnėms Velykoms.
- Viena kiaulienos nugarinė – trys patiekalai: taupu, tvaru ir paprasta.
- Trūksta nebrangių idėjų pietums? 5 gardūs receptai iš nepabostančių bulvių.
- 3 internautus sužavėję receptai su žuvimi ir krevetėmis: pigu, maistinga, skanu.
- Cepelinai, kuriuos pasigamins kiekvienas: paprasti patarimai geram rezultatui.
- Valstybinės ligonių kasos vardu plinta apgaulingi laiškai – būkite budrūs.
- Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
- Šalčio sezonas čia pat: kaip užtikrinti augintinio sveikatą ir komfortą.
- Šunų veislių gidas šeimai ir šunų mėgėjams.
- Chow Chow – orumo ir paslaptingumo įsikūnijimas.
- Samojedas – šypsena apdovanotas šiaurės draugas.
- Kokios veislės šuo tinka ramiam šeimininkui?
- Šuo suvalgė toksišką vitamino D dozę.
- Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
- Šuo – ne vienkartinė investicija: tinkamai rūpindamiesi augintiniu sutaupysite.
- Vaisiai ir daržovės naudingi ir šunims: kuriuos siūlyti, o kurių neduoti.
- Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje.
- Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Mindaugas komentavo: Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą. LSDP pirmininkas naujas ir jaunas, bet pasiklydęs laike bei realybėje. Alio, sveiki 2026-ieji! - jau 1,5 metų, kaip vyriausybė ne Šimonytės ir net nebe Palucko. Gal verta kartais paklausyti savo premjerės ir ministrų bendravimo stiliaus,
- Tadas komentavo: Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą. Politika krypsta atgal, kai svarbu buvo pasirūpinti savo klano gerove. Viltys, kad mūsų kairieji gali būti progresyvūs ir sąžiningi, visai nepasiteisino. LSDP veiksmuose vis daugiau veiksmų, kurie buvo būdingi sovietmečiu komunistų partija
- MOB. OP. komentavo: Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą. Šeštadienį, balandžio 25-ąją sostinės Katedros aikštėje įvyko protestas „Šalin rankas“, kuriame dalyvavo neabejingų ir pilietiškai aktyvių gyventojų. Renginys vyko tęsiantis diskusijoms dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo
- Birutė D. komentavo: Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą. Ačiū! Ačiū! Ačiū! Ačiū visiems buvusiems kartu. Šį kartą mūsų buvo įspūdingai daug. Kaži, ką dabar pasakys Seimo pirmininkas, aiškinęs, kad dalyvavimas proteste yra tik laiko gaišimas. Jūs esate nuostabūs ir jūsų dėka mes
- Ryškiausi Visatos objektai – kvazarai. Šio judraus galaktikos branduolio spinduliuotės galia gali būti šimtus kartų didesnė už visų galaktikos žvaigždžių. Astronomai kvazarus vadina Visatos švyturiais.
- Bavarijoje pagal įstatymus alus yra ne tik alkoholinis gėrimas, bet ir maisto produktas, toks kaip duona ir sūris.
- Žmogaus žandikaulio sukandimo jėga yra 80–90 kg. Afrikietiškojo liūto – 600 kg, o krokodilo – daugiau nei tona.
- Daugiausiai televizija žiūrima sekmadienio vakarais, mažiausiai – penktadienio.
- Ir veidrodis gali rodyti televiziją. Tikrai, pirmieji televizoriai veikė su veidrodžiais, kuriuos suko elektros varikliukas.
- Artėjo mūsų pirmosios sutuoktuvių metinės. Sėdim, tariamės, kaip jas paminėti. Žmona ir sako:
- Tu esi šeimos galva, tu ir spręsk.
- Kodėl aš galva? - paprieštaravau. – Juk mes visada viską kartu sprendžiame...
- Vis vien tu esi galva.
- Kodėl aš?
- Nesiginčyk su manimi! – griežtai pareiškė žmona.
Nuo to laiko aš esu mūsų šeimos galva. - - Kur šiemet ruošiesi vykti atostogauti?
- Pažiūrėjęs į savo biudžetą nusprendžiau, kad nepavargau. - Tik vyras po padu klausia žmonos, ar galima su draugais bare pasėdėt. Tikras vyras ir taip žino, kad negalima.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- Неполадки на Express-AT1 56 гр. E - спутник прекратил свою работу.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Украинцы на рынке труда Литвы: что нужно знать?
- Как просмотр телевизора влияет на нас?
- Законопроект об отмене обязательного техосмотра поддержан во втором чтении.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.







Jūsų komentaras