Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės

Fejerverkai Lietuvoje jau daugelį metų yra siejami su didžiosiomis šventėmis, ypač Naujųjų metų sutikimu. Vis dėlto viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai ne vien apie saugumą, bet ir apie oro kokybę miestuose, triukšmo poveikį žmonių savijautai, augintinių ir laukinių gyvūnų gerovę.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Fejerverkuose esančių cheminių medžiagų degimo metu į aplinką patenka dūmai ir kietosios dalelės. Aplinkosaugininkai daugiausia dėmesio skiria KD10 ir KD2,5 kietosioms dalelėms, kurių kiekis ore, Aplinkos Apsaugos Agmetūros teigimu yra laikomas reikšmingu oro kokybės rodikliu.

Žiniasklaidoje dažnai akcentuojama, kad intensyvus fejerverkų naudojimas per šventes gali sukelti trumpalaikius, bet ryškius teršalų koncentracijų šuolius. Minima, kad per pirmąją Naujųjų metų valandą KD10 ar KD2,5 rodikliai kai kuriose vietose gali išaugti kelis, o kartais net keliolika kartų, priklausomai nuo miesto, šaudymo intensyvumo ir meteorologinių sąlygų.

Ekspertų vertinimu, tokie šuoliai nebūtinai lemia metų vidurkių pokyčius, tačiau jie svarbūs jautresnėms gyventojų grupėms. Pavyzdžiui vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kvėpavimo ar širdies-kraujagyslių ligomis.

Fejerverkų dūmų „išsisklaidymas“ priklauso ne vien nuo vėjo. Esant ramiam orui, inversijai, rūko epizodams, teršalai gali užsilaikyti ilgiau, ypač tankiai apgybendintose bei intensyviai užstatytose vietovėse.

Fejerverkų keliamas triukšmas dažniausiai aptariamas ypač emocingai. Dažniausiai triukšmu piktinasi mažus vaikus auginantys asmenys, bei šunų šeimininkai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia išvadas, kad ilgalaikis aplinkos triukšmas siejamas su miego trikdymu, dirginimu, streso reakcijomis, o tam tikruose kontekstuose ir su didesne kai kurių širdies-kraujagyslių ligų rizika. Europos aplinkos agentūros (EEA) apžvalgose yra dažnai minimi plačios apimties skaičiai apie triukšmo taršą Europoje. Pateikiama, kad apie 16,9 mln. gyventojų patiria ilgalaikį didelį dirginimą dėl triukšmo, o apie 4,6 mln. – sunkų miego sutrikdymą (dažniausiai vertinamas transporto triukšmas). Tik vargu ar šiuo atveju tai galima priskirti fejerverkams, kurie trunka vos kelias minutes, o ir didesni renginiai būna tik kelis kartus per metus.

Kuo fejerverkai skiriasi nuo įprastų triukšmo šaltinių

Fejerverkų triukšmas paprastai yra:

- impulsinis (staigūs garsiniai „smūgiai“),
- nenuspėjamas (skirtingos vietos, skirtingas laikas),
- platus (girdimas didelėje teritorijoje),
- koncentruotas (dažniausiai sutampa su vėlyvomis valandomis).

Dėl šių savybių daliai žmonių fejerverkai tampa kančia net tada, kai „viena naktis per metus“ neatrodo, kad būtų labai daug.

Pastaraisiais metais itin išaugęs dėmesys gyvūnų gerovei keičia ir Požiūrį į fejerverkus. Valstybinės institucijos prieš šventes paprastai kartoja praktines rekomendacijas augintinių šeimininkams: pavedžioti gyvūną anksčiau, laikyti su pavadėliu, uždaryti langus, sukurti saugią vietą namuose, pasirūpinti identifikacija (mikroschema, registracija), nes išsigandęs gyvūnas gali pabėgti.

Moksliniuose tyrimuose fejerverkai dažnai analizuojami kaip streso veiksnys. 2024 m. publikuotuose darbuose, paremtuose gyvūnų šeimininkų apklausomis, nurodoma, kad didelė dalis gyvūnų rodo su stresu susijusias reakcijas: viename tyrime pateikta, kad 79,1 % gyvūnų buvo priskirta patirianti stresą dėl fejerverkų, o 77,3 % baimę. Šie skaičiai žinoma priklauso nuo imties ir metodikos, tačiau jie atspindi bendrą tendenciją.

Kituose 2024 m. tyrimuose aptariama, kad baimės reakcijos kai kuriais atvejais gali mažėti taikant tam tikras priemones ir nuoseklų elgesio koregavimą, tačiau nėra vieno universalaus sprendimo, kuris tiktų visiems gyvūnams. Ekspertų komentaruose paprastai pabrėžiama, kad pasiruošimas ir prevencija veikia geriau nei bandymas „sutvarkyti“ situaciją, kuomet už langi jau “pokši” fejerverkai.

Dažniausi požymiai, kuriuos šeimininkai pastebi per fejerverkus

- slėpimasis, bandymas pasprukti
- drebulys, seilėtekis, padažnėjęs kvėpavimas
- lojimas ar miaukimas, neramumas
- atsisakymas eiti į lauką
- destruktyvus elgesys namuose

Praktikoje šie požymiai reiškia didesnę pasimetimo ir pabėgimo riziką, o kai kuriais atvejais ir traumų tikimybę.

Lietuvoje dalis savivaldybių ir renginių organizatorių ieško formatų, kurie išlaiko šventinį reginį, bet mažina triukšmą ir taršą. Dažniausiai yra minimos šios alternatyvos:

- šviesų šou (projekcijos ant pastatų, instaliacijos)
- lazerių šou
- dronų šou
- sceniniai efektai be sprogimo garso

Šios alternatyvos dažnai pristatomos kaip kompromisas, kuomet bendruomenė gauna reginį be triukšmo ir taršos.

• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
• Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos.
• LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
• Paskelbti naujausi aukštos raiškos Lietuvos ortofotografiniai žemėlapiai.
• Apie jausmus kalba vyrai.
• Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
• Dar nesantykiauju ir man negėda.
• Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
• Kalėdų stalo idėjos: kaip sukurti šventę namuose su paprastais sprendimais.
• R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.
• Apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę.
• Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
• Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: kodėl vadovas yra svarbus.
• Atostogos šventiniu laikotarpiu: kada darbdavys gali pasakyti „ne“.
• Penktadalis Lietuvos gyventojų atsiskaitydami naudoja ne įprastas bankų korteles.
• Sostinės Goštauto g. kvartale – nauji archeologiniai radiniai.
• Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
• „OpenAI“ duomenų nutekėjimas: kas nutiko ir kaip apsaugoti verslą?
• Painiava dėl elektromobilių statymo: tvarka skirtinga, lengvatos tirpsta.
• Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau.
• Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Į darbą ir iš jo – tamsoje: įvardija, kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams.
• Kruonio HAE įrengtas valdymo centras, iš kurio bus valdomos trys elektrinės.
• Šventinis laikotarpis – darbymetis kibernetiniams sukčiams.
• Medijų rėmimo fondo taryba kreipėsi į Seimo narius dėl biudžeto.
• Sprendimai dėl elektrinių su maža leistina generuoti galia pasiteisino.
• Artėja mokesčių reformos įsigaliojimas: kaip susimažinti mokestinę naštą?
• Rekordinės 1329 Eur/ha išmokos ir baudos už tą patį reiškinį: augantys krūmai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81