Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės

Fejerverkai Lietuvoje jau daugelį metų yra siejami su didžiosiomis šventėmis, ypač Naujųjų metų sutikimu. Vis dėlto viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai ne vien apie saugumą, bet ir apie oro kokybę miestuose, triukšmo poveikį žmonių savijautai, augintinių ir laukinių gyvūnų gerovę.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Fejerverkuose esančių cheminių medžiagų degimo metu į aplinką patenka dūmai ir kietosios dalelės. Aplinkosaugininkai daugiausia dėmesio skiria KD10 ir KD2,5 kietosioms dalelėms, kurių kiekis ore, Aplinkos Apsaugos Agmetūros teigimu yra laikomas reikšmingu oro kokybės rodikliu.

Žiniasklaidoje dažnai akcentuojama, kad intensyvus fejerverkų naudojimas per šventes gali sukelti trumpalaikius, bet ryškius teršalų koncentracijų šuolius. Minima, kad per pirmąją Naujųjų metų valandą KD10 ar KD2,5 rodikliai kai kuriose vietose gali išaugti kelis, o kartais net keliolika kartų, priklausomai nuo miesto, šaudymo intensyvumo ir meteorologinių sąlygų.

Ekspertų vertinimu, tokie šuoliai nebūtinai lemia metų vidurkių pokyčius, tačiau jie svarbūs jautresnėms gyventojų grupėms. Pavyzdžiui vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kvėpavimo ar širdies-kraujagyslių ligomis.

Fejerverkų dūmų „išsisklaidymas“ priklauso ne vien nuo vėjo. Esant ramiam orui, inversijai, rūko epizodams, teršalai gali užsilaikyti ilgiau, ypač tankiai apgybendintose bei intensyviai užstatytose vietovėse.

Fejerverkų keliamas triukšmas dažniausiai aptariamas ypač emocingai. Dažniausiai triukšmu piktinasi mažus vaikus auginantys asmenys, bei šunų šeimininkai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia išvadas, kad ilgalaikis aplinkos triukšmas siejamas su miego trikdymu, dirginimu, streso reakcijomis, o tam tikruose kontekstuose ir su didesne kai kurių širdies-kraujagyslių ligų rizika. Europos aplinkos agentūros (EEA) apžvalgose yra dažnai minimi plačios apimties skaičiai apie triukšmo taršą Europoje. Pateikiama, kad apie 16,9 mln. gyventojų patiria ilgalaikį didelį dirginimą dėl triukšmo, o apie 4,6 mln. – sunkų miego sutrikdymą (dažniausiai vertinamas transporto triukšmas). Tik vargu ar šiuo atveju tai galima priskirti fejerverkams, kurie trunka vos kelias minutes, o ir didesni renginiai būna tik kelis kartus per metus.

Kuo fejerverkai skiriasi nuo įprastų triukšmo šaltinių

Fejerverkų triukšmas paprastai yra:

- impulsinis (staigūs garsiniai „smūgiai“),
- nenuspėjamas (skirtingos vietos, skirtingas laikas),
- platus (girdimas didelėje teritorijoje),
- koncentruotas (dažniausiai sutampa su vėlyvomis valandomis).

Dėl šių savybių daliai žmonių fejerverkai tampa kančia net tada, kai „viena naktis per metus“ neatrodo, kad būtų labai daug.

Pastaraisiais metais itin išaugęs dėmesys gyvūnų gerovei keičia ir Požiūrį į fejerverkus. Valstybinės institucijos prieš šventes paprastai kartoja praktines rekomendacijas augintinių šeimininkams: pavedžioti gyvūną anksčiau, laikyti su pavadėliu, uždaryti langus, sukurti saugią vietą namuose, pasirūpinti identifikacija (mikroschema, registracija), nes išsigandęs gyvūnas gali pabėgti.

Moksliniuose tyrimuose fejerverkai dažnai analizuojami kaip streso veiksnys. 2024 m. publikuotuose darbuose, paremtuose gyvūnų šeimininkų apklausomis, nurodoma, kad didelė dalis gyvūnų rodo su stresu susijusias reakcijas: viename tyrime pateikta, kad 79,1 % gyvūnų buvo priskirta patirianti stresą dėl fejerverkų, o 77,3 % baimę. Šie skaičiai žinoma priklauso nuo imties ir metodikos, tačiau jie atspindi bendrą tendenciją.

Kituose 2024 m. tyrimuose aptariama, kad baimės reakcijos kai kuriais atvejais gali mažėti taikant tam tikras priemones ir nuoseklų elgesio koregavimą, tačiau nėra vieno universalaus sprendimo, kuris tiktų visiems gyvūnams. Ekspertų komentaruose paprastai pabrėžiama, kad pasiruošimas ir prevencija veikia geriau nei bandymas „sutvarkyti“ situaciją, kuomet už langi jau “pokši” fejerverkai.

Dažniausi požymiai, kuriuos šeimininkai pastebi per fejerverkus

- slėpimasis, bandymas pasprukti
- drebulys, seilėtekis, padažnėjęs kvėpavimas
- lojimas ar miaukimas, neramumas
- atsisakymas eiti į lauką
- destruktyvus elgesys namuose

Praktikoje šie požymiai reiškia didesnę pasimetimo ir pabėgimo riziką, o kai kuriais atvejais ir traumų tikimybę.

Lietuvoje dalis savivaldybių ir renginių organizatorių ieško formatų, kurie išlaiko šventinį reginį, bet mažina triukšmą ir taršą. Dažniausiai yra minimos šios alternatyvos:

- šviesų šou (projekcijos ant pastatų, instaliacijos)
- lazerių šou
- dronų šou
- sceniniai efektai be sprogimo garso

Šios alternatyvos dažnai pristatomos kaip kompromisas, kuomet bendruomenė gauna reginį be triukšmo ir taršos.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138