Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais

2028–2032 m. hidroelektrinių valdytojai turės įrengti žuvitakius, taip užtikrinant žuvų migracijos kelius. Tačiau tai padaryti verslas turėtų savo lėšomis – valstybė kol kas nesirengia kompensuoti žuvitakių įrengimo išlaidų.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Tokia valstybės užkrauta našta mažosioms hidroelektrinėms gali būti nepakeliama.

Vandens įstatyme numatyta, kad valstybė hidroelektrinių operatoriams, įsirengusiems žuvitakius, dalį sąnaudų kompensuos. Aplinkos ministerija pagal įstatymą iki 2024 m. pabaigos turėjo parengti kompensavimo tvarką.

Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konderacijos (LAIEK) prezidento Martyno Nagevičiaus, kompensavimo tvarka iki šiol nesukurta, o Aplinkos ministerija nenori kompensuoti žuvitakių įrengimo išlaidų, argumentuodama, jog aplinkosauginių reikalavimų laikymasis yra verslo atsakomybė.

„Daugumos mažųjų hidroelektrinių pelnas siekia vos 10–30 tūkst. eurų per metus, o dalis jų veikia nuostolingai. Palyginimui, žuvitakio įrengimas gali kainuoti apie 300 tūkst. eurų – tokia suma daugeliui mažųjų hidroelektrinių taptų nepakeliama ir priverstų jas nutraukti veiklą“, – teigė M. Nagevičius.

Energetikos ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad Aplinkos ministerija taip pat neatliko kitų žuvitakių įrengimui svarbių darbų – neužbaigė statybos techninio reglamento pakeitimų, leidžiančių diegti modernius žuvitakius. Taip pat neparengta servitutų nustatymo tvarka, kai žuvitakis turėtų būti statomas privačioje žemėje.

Pasak M. Nagevičiaus, deklaruojami ambicingi aplinkosaugos tikslai, tačiau neparenkami instrumentai jiems įgyvendinti. Todėl be aiškaus finansavimo modelio ir ilgalaikės hidroenergetikos politikos investicijos į aplinkosaugą nevyks, o konfliktas tarp valstybės ir verslo tik gilės.

Siūlo ne kovoti, o bendradarbiauti

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario socialdemokrato Audriaus Radvilavičiaus teigimu, norint siekti aplinkosauginių tikslų, vien šūkių nepakaks – reikia ne kovoti su verslu, o bendradarbiauti.

„Žuvitakių įrengimas atstatytų žuvų migracijos kelius, bet užkrauti naštą vien hidroelektrinių savininkams, nenumatant kompensacijų, nėra geras būdas tikslui pasiekti. Dauguma hidroelektrinių negeneruoja didelių pelnų, tačiau jau dabar jos galėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl kompensacijų. Deja, kol kas kompensavimo tvarka – neparengta“, – „Žinių radijo“ eteryje teigė Seimo narys Audrius Radvilavičius.

Seimo narys pasiūlė įstatymo pakeitimą, numatantį žuvitakių įrengimo terminą visoms hidroelektrinėms padaryti iki 2030 m. pabaigos. Iki šio laiko būtų galima paieškoti finansavimo šaltinių – ne vien iš valstybės biudžeto, bet ir ES fondų.

„Jei neišspręsime finansavimo klausimų, verslas nematys galimybių finansuoti įrengimo ir turės stabdyti veiklą. Tuomet kils klausimų, kas perims užtvankos vandens lygio balansavimą ir priežiūrą“, – įspėjo parlamentaras.

Svarbi energetinio saugumo dalis

M. Nagevičius teigiamai vertina idėją į žuvitakių finansavimo klausimą įtraukti Energetikos ministeriją. Jo teigimu, jei hidroelektrinės prisideda prie energetinio saugumo, dalis aplinkosauginių investicijų galėtų būti finansuojama iš energetikos sektoriaus lėšų.

Lietuvoje veikia beveik 100 hidroelektrinių, kurios pagamina apie 3,5 proc. šalyje suvartojamos elektros. Pasak energetikos ekspertų, hidroenergetika atlieka svarbias elektros sistemos stabilumo funkcijas – suteikia inerciją, balansavimą, sistemos atkūrimo galimybes po avarijų.

Daugelyje Europos valstybių hidroelektrinės laikomos reikšminga energetikos sistemos dalimi, o investicijos nukreipiamos ne į jų naikinimą, bet į modernizavimą ir poveikio gamtai mažinimą – statomi žuvitakiai, atnaujinamos turbinos, automatizuojami procesai.

• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
• Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos.
• LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
• Paskelbti naujausi aukštos raiškos Lietuvos ortofotografiniai žemėlapiai.
• Apie jausmus kalba vyrai.
• Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
• Dar nesantykiauju ir man negėda.
• Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
• Kalėdų stalo idėjos: kaip sukurti šventę namuose su paprastais sprendimais.
• R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.
• Apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę.
• Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
• Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: kodėl vadovas yra svarbus.
• Atostogos šventiniu laikotarpiu: kada darbdavys gali pasakyti „ne“.
• Penktadalis Lietuvos gyventojų atsiskaitydami naudoja ne įprastas bankų korteles.
• Sostinės Goštauto g. kvartale – nauji archeologiniai radiniai.
• Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
• „OpenAI“ duomenų nutekėjimas: kas nutiko ir kaip apsaugoti verslą?
• Painiava dėl elektromobilių statymo: tvarka skirtinga, lengvatos tirpsta.
• Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau.
• Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Į darbą ir iš jo – tamsoje: įvardija, kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams.
• Kruonio HAE įrengtas valdymo centras, iš kurio bus valdomos trys elektrinės.
• Šventinis laikotarpis – darbymetis kibernetiniams sukčiams.
• Medijų rėmimo fondo taryba kreipėsi į Seimo narius dėl biudžeto.
• Sprendimai dėl elektrinių su maža leistina generuoti galia pasiteisino.
• Artėja mokesčių reformos įsigaliojimas: kaip susimažinti mokestinę naštą?
• Rekordinės 1329 Eur/ha išmokos ir baudos už tą patį reiškinį: augantys krūmai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81