1 iš 4 moterų patiria pogimdyminę depresiją

Lietuvoje fizine sveikata vis dar rūpinamės labiau nei psichikos sveikata. Dėl to santykių krizės, neištikimybė, emocinė įtampa, pogimdyminė depresija ir prarasta prasmė tampa kasdienybe tūkstančiams žmonių, kurie pagalbos ieško per vėlai.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Plačiau apie tai pasakoja „Luminor“ banko ir Lietuvos socialinio verslo asociacijos organizuotos „Poveikio akademijos“ dalyviai.

Kasmet gimdo apie 20 tūkst. moterų, o 1 iš 4 po gimdymo patiria ryškius pogimdyminės depresijos simptomus, rodo Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos apklausa „Mano gimdymas“. Tuo pat metu poros susiduria su krizėmis, kurios dažnai baigiasi skyrybomis.

Šias problemas siekia spręsti dvi organizacijos: VšĮ „Laimė šeimoje“ ir VšĮ „Pogimdyminės depresijos centras“, skirtingais būdais teikiančios emocinę ir psichologinę paramą Lietuvos šeimoms. Jų abiejų tikslas – užtikrinti, kad šeimos su savo sunkumais neliktų vienos.

Padeda krizę išgyvenančioms šeimoms

„Laimė šeimoje projektai“ įkūrėjas Audrius Murauskas sako, kad ši iniciatyva atsirado iš asmeninės patirties ir dešimtmečius trukusio darbo švietimo bei tėvystės organizacijose.

„Idėja gimė iš gyvenimo – per šeimos iššūkius, ilgą saviugdos kelią ir daugiau nei 20 metų savanoriškos veiklos švietimo bei tėvystės organizacijose („Lietuvos tėvų forumas“, „Rengimo šeimai asociacija“). Pamačiau, kad šeimos Lietuvoje dažnai paliekamos vienos su savo problemomis. Norėjau sukurti vietą, kur žmonės rastų ne tik žinias, bet ir tikrą pagalbą“, – pasakoja jis.

Šiandien „Laimė šeimoje“ valdo vieną didžiausių emocinio raštingumo platformų Lietuvoje – daugiau kaip 200 vaizdo paskaitų, kurias kuria 30 psichologijos ir švietimo ekspertų. Pasak A. Murausko, į organizaciją šeima dažniausiai kreipiasi tuomet, kai nebežino, kaip susikalbėti.

„Jie ieško ne tik atsakymų, bet ir atramos. Dažniausiai kreipiasi dėl santykių krizių, neištikimybės, emocinio atotrūkio poroje, skyrybų rizikos, sudėtingų vaikų auklėjimo situacijų, vidinės įtampos ir prarastos prasmės gyvenime“, – teigia jis.

Pagalbą įmonė teikia per asmenines ir porų konsultacijas, mokymų programas, seminarus, emocinio raštingumo paskaitas ir video turinį, kurį žmonės gali pasiekti bet kuriuo metu platformoje www.laimeseimoje.lt.

„Sėkmės istorijų daug. Vienai porai, jau stovėjusiai ant skyrybų slenksčio, vos per tris mėnesius pavyko atkurti pagarbą ir tarpusavio supratimą. Kita mama po skausmingų skyrybų vėl rado vidinę atramą ir šiandien sėkmingai kuria gyvenimą su trimis vaikais. Šeimoje, kur tėvo ir sūnaus santykis buvo virtęs nuolatiniu konfliktu, konsultacijos padėjo atkurti ryšį ir sugrąžinti pasitikėjimą. O vyras, atėjęs dėl sunkumų priimant sprendimus, ilgainiui atrado ne tik atsakymus, bet ir kelią į save, vidinę ramybę bei sėkmę“, – pasakoja A. Murauskas.

Pašnekovui įkvėpimą suteikia vidinis noras labiau pažinti save ir kitus. A. Murauskas savo veikloje remiasi mokslu, psichologiniais tyrimais, gyvenimo patirtimi bei holistiniu požiūriu į žmogų – kaip į fizinę, emocinę, psichologinę ir energetinę būtybę.

„Siekiame sukurti didžiausią šeimų švietimo platformą Lietuvoje ir Baltijos regione, suteikiančią prieigą prie žinių bei pagalbos bet kuriame gyvenimo etape. Mūsų tikslas – ne tik padėti išspręsti santykių problemas, bet ir prisidėti prie emocinės sveikatos kultūros kūrimo Lietuvoje“, – teigia jis.

Gelbsti pagimdžiusias mamas

Nidos Vildžiūnaitės vadovaujamas „Pogimdyminės depresijos centras“ sprendžia kitą, dažnai nutylimą problemą – psichikos sveikatą motinystėje. Centras ne tik inicijuoja ir aktyviai prisideda prie sisteminio pokyčio Lietuvoje, bet ir kasmet suteikia vienkartinę ar tęstinę psichologinę pagalbą apie 140-iai mamų bei jų artimųjų.

„Daugiau nei 15 m. kuriant edukacinius leidinius tėvams ir plėtojant nematomas, sudėtingas, „šešėlines“ temas vis dažniau girdėjome istorijas apie mamų emocinius sunkumus, tačiau kartu matėme, kad supratimo ir pagalbos galimybių labai mažai. Iš šio poreikio 2023 m. gimė savarankiška organizacija „Pogimdyminės depresijos centras“ – vieta, kur mamos bei jų artimieji gali gauti profesionalią, nemokamą pagalbą, o medikai – kvalifikacijos mokymus. Kur garsiai kalbame apie tai, kad motinystėje svarbi ne tik fizinė, bet ir psichikos sveikata“, – pasakoja N. Vildžiūnaitė.

„Pogimdyminės depresijos centras“ stebi ir matuoja, kaip keičiasi mamų psichologinė būsena konsultacijų eigoje. Pasak N. Vildžiūnaitės, galima didžiuotis itin aukštos kvalifikacijos centro specialistais, nes depresiškumas vos po 6 psichologo konsultacijų ciklo vidutiniškai sumažėja apie 43 % arba net 6,3 balo, vertinant pagal EPDS skalę.

„Lietuvoje kasmet gimdo apie 20 tūkst. moterų. 1 iš 4 mamų, susilaukusių kūdikio, patiria ryškius pogimdyminės depresijos simptomus: prislėgtumą, nerimą, kaltės jausmą, išsekimą, bejėgiškumą, neviltį. Prarandamas susidomėjimo ar malonumo jausmas, gali atsirasti abejingumas kūdikiui, apniukti mintys jį sužaloti, mintys apie mirtį. Tai reiškia, kad mažiausiai 5 tūkst. mamų kasmet patiria stiprių pokyčių, dėl kurių kyla psichikos sveikatos sunkumų. Jeigu pogimdyminė depresija nėra laiku atpažįstama ir gydoma, ji gali stiprėti, paveikti ne tik mamos, bet ir vaiko raidą bei šeimos gerovę“, – pasakoja pašnekovė.

Anot jos, dalis mamų, patiriančių pogimdyminės depresijos simptomus, dažnai neatpažįsta jos ir nežino, kad tokia pagalba egzistuoja net nėštumo metu. Kitais atvejais – nedrįsta jos ieškoti dėl visuomenėje vis dar gajų stereotipų, jog motinystė privalo būti išskirtinai džiaugsmingas ir malonus laikotarpis, o mama turi susitvarkyti pati.

„Kiekviena moteris verta sklandžios motinystės patirties, todėl mums būtina didinti supratimą apie organizaciją, jos palaikymą ir matomumą nacionaliniu mastu, kad galėtume nuveikti dalykų, kuriuose matome didelę prasmę. Tai yra, stiprinti visuomenės emocinio raštingumo kultūrą ir skleisti žinią, kad motinystėje patirti prieštaringų jausmų, sudėtingų būsenų bei kreiptis pagalbos yra normalu“, – teigia N. Vildžiūnaitė.

„Pogimdyminės depresijos centras“ siekia, kad kiekviena mama, šeima Lietuvoje, besilaukianti ar susilaukusi kūdikio, esant poreikiui laiku gautų emocinę pagalbą, o motinystės, tėvystės psichikos sveikata taptų neatsiejama sveikatos sistemos dalimi.

Tam, kad augti būtų lengviau, „Laimė šeimoje“ ir „Pogimdyminės depresijos centras“ įsitraukė į socialiniam verslui skirtą intensyvią Lietuvos socialinio verslo asociacijos organizuojamą programą „Poveikio akademija“, kuri tęsėsi iki lapkričio 28 d.

„Poveikio akademijoje“ šiemet dalyvavo 10 Lietuvos socialinio verslo įmonių, kurioms buvo organizuotos ekspertinės mokymų sesijos, užtikrinta individuali mentorystė, konsultacijos. Programos pabaigoje geriausiai įvertintas socialinio verslo pristatymas laimėjo finansinį „Luminor“ banko paskatinimą – 3000 eurų. „Pogimdyminės depresijos centras“ programoje užėmė antrąją vietą.

• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
• Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos.
• LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
• Paskelbti naujausi aukštos raiškos Lietuvos ortofotografiniai žemėlapiai.
• Apie jausmus kalba vyrai.
• Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
• Dar nesantykiauju ir man negėda.
• Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
• Kalėdų stalo idėjos: kaip sukurti šventę namuose su paprastais sprendimais.
• R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.
• Apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę.
• Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
• Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: kodėl vadovas yra svarbus.
• Atostogos šventiniu laikotarpiu: kada darbdavys gali pasakyti „ne“.
• Penktadalis Lietuvos gyventojų atsiskaitydami naudoja ne įprastas bankų korteles.
• Sostinės Goštauto g. kvartale – nauji archeologiniai radiniai.
• Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
• „OpenAI“ duomenų nutekėjimas: kas nutiko ir kaip apsaugoti verslą?
• Painiava dėl elektromobilių statymo: tvarka skirtinga, lengvatos tirpsta.
• Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau.
• Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Į darbą ir iš jo – tamsoje: įvardija, kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams.
• Kruonio HAE įrengtas valdymo centras, iš kurio bus valdomos trys elektrinės.
• Šventinis laikotarpis – darbymetis kibernetiniams sukčiams.
• Medijų rėmimo fondo taryba kreipėsi į Seimo narius dėl biudžeto.
• Sprendimai dėl elektrinių su maža leistina generuoti galia pasiteisino.
• Artėja mokesčių reformos įsigaliojimas: kaip susimažinti mokestinę naštą?
• Rekordinės 1329 Eur/ha išmokos ir baudos už tą patį reiškinį: augantys krūmai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81