Tėvai vis dar drausmina nesidomėti lytiškumu

Nors ilgai po penkiomis pagalvėmis laikyta lytiškumo tema bando išvysti dienos šviesą, ugdymo įstaigose dirbantys specialistai aiškina, jog vis dar esama tėvų, kurie vaikus ragina nesidomėti lytiškumu.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gabrielė Vainauskienė įsitikinusi: namai – saugiausia ir patikimiausia erdvė vaikus šviesti apie lytiškumą ir kūno pokyčius.

Žinios – ne tik iš mokyklos

Visuomenėje vis dar gaju, kad kai kurie tėvai, ypač iš tradicinių ar religingų šeimų, mano, jog apie lytiškumą geriau nesidomėti, kol vaikas užaugs. Ir dažnai jie taip elgiasi ne iš blogos valios, o iš noro apsaugoti. Tačiau, specialistų teigimu, apsaugoti gali tik tinkamai pateikiamos žinios.

Smalsumas apie lytiškumą paauglystėje yra normalus. Tai nereiškia, kad paauglys ketina elgtis rizikingai ar „per anksti“. Lytiškumo pažinimas nelygu seksualinis elgesys. Sužinoti apie kūną, emocijas, ribas ir pagarbą yra sveika bei naudinga.

Tėvų drausminimas dažnai kyla iš baimės, ne iš noro kontroliuoti ar gėdinti, o gauti patikimą informaciją, ypač apie savo kūną ir savijautą, būtina.

„Paauglystė yra vienas intensyviausių ir įdomiausių žmogaus gyvenimo etapų. Tai metas, kai keičiasi ne tik kūnas, bet ir mintys, emocijos, savivertė bei požiūris į pasaulį. Svarbi šio laikotarpio dalis yra lytiškumas, nors apie jį kartais vis dar kalbama nedrąsiai ar nepakankamai atvirai“, – aiškina visuomenės sveikatos priežiūros specialistė G.Vainauskienė.

Lytiškumas yra natūrali žmogaus raidos dalis, todėl jį suprasti ir apie jį kalbėti – svarbu kiekvienam augančiam žmogui. Be to, lytiškumas apima ne tik fizinę kūno raidą. Tai ir jausmų pasaulis, tapatybės formavimasis, santykiai su kitais žmonėmis, pagarba sau bei aplinkiniams.

„Brendimo metu organizmas pradeda intensyviai keistis: merginoms ima augti krūtys, platėja klubai, atsiranda plaukų naujose vietose ir prasideda menstruacijos. Berniukams pradeda augti sėklidės ir varpa, keičiasi balsas, auga raumenys ir gali atsirasti spontaniškų kūno reakcijų, tokių kaip erekcijos ar naktinė ejakuliacija. Visi šie pokyčiai yra normali biologinė raidos dalis, nors kartais gali kelti nerimą ar gėdą. Svarbiausia suprasti, kad kiekvienas žmogus bręsta skirtingu tempu, todėl nėra „teisingo“ ar „neteisingo“ būdo bręsti“, – lytiškumo pagrindus dėsto pašnekovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad kartu su fiziniais pokyčiais stiprėja ir emocijos. Paaugliai dažnai ima jautriau reaguoti į aplinką, pradeda labiau domėtis savo išvaizda ir ieškoti savo vietos tarp bendraamžių. Gali atsirasti simpatijos, naujo tipo jausmai kitiems žmonėms, o jų intensyvumas kartais net nustebina. Anot specialistės, tai laikotarpis, kai formuojasi savivertė, pasitikėjimas savimi, supratimas apie asmenines ribas.

„Natūralu, kad kartais kyla klausimų, ką tiksliai reiškia tam tikri jausmai, ir kaip su jais tvarkytis. Svarbu žinoti, kad visi išgyvenimai yra normalūs, o kalbėjimas apie juos su patikimu žmogumi padeda aiškiau suprasti save“, – pabrėžia G.Vainauskienė, besdama pirštu į bręstančių vaikų tėvus, mat jie – pagrindinis informacijos apie kūno pokyčius šaltinis.

Dirbdama ir Velžio gimnazijoje, specialistė pastebi, kad tėvų žinių lygis lytiškumo tema yra nevienodas, tad jiems būtina stiprinti žinias, kad šias galėtų perteikti savo vaikams. Anot jos, niekas geriau negali užmegzti tokio glaudaus ir konstruktyvaus pokalbio su bręstančiu vaiku kaip tik jo tėvai.

„Neturėtų būti taip, kad vaikų lytiškumo temos būtų tik mokyklos užduotis. Neverta turėti lūkesčių, kad vaikams to gali užtekti. Socialiniai, kultūriniai, egzistenciniai, ar intymūs klausimai apie brendimo laikotarpį turėtų būti perteikiami tėvų“, – įsitikinusi pašnekovė.

Be to, ji pabrėžia, jog lytiškumo dalis yra ir santykiai su kitais žmonėmis. Pirmieji romantiški santykiai dažnai būna jaudinantys, tačiau kartu suteikia progą išmokti pagarbos ir atsakomybės. O sveiki santykiai grindžiami atviru bendravimu, abipusiu pasitikėjimu ir pagarba vienas kito riboms.

„Niekas neturi teisės spausti ar versti daryti tai, ko žmogus nenori. Sutikimas bet kokioje situacijoje turi būti aiškus, laisvas ir nuoširdus, o jei žmogus apsigalvoja, jo nuomonė turi būti gerbiama. Supratimas apie ribas ir tarpusavio pagarbą yra vienas svarbiausių brandos požymių“, – sako G.Vainauskienė.

Atsargiai – internetas!

Šiuolaikiniame pasaulyje lytiškumo tema neišvengiamai susijusi su internetu. Paaugliai daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, kur kartais susiduria su netikslia, klaidinančia ar net pavojinga informacija.

Kaip aiškina G.Vainauskienė, socialiniai tinklai daro įtaką tam, kaip jaunuoliai vertina save ir kitus, todėl svarbu išmokti kritiškai mąstyti ir atsirinkti patikimus šaltinius.

„Ypač svarbu saugoti asmeninę informaciją ir nuotraukas, nes jų pasidalijimas gali turėti rimtų pasekmių. Jei kas nors internete elgiasi netinkamai, spaudžia ar prašo intymių duomenų, būtina suprasti, jog tai – nesaugu ir neteisėta, o apie tai reikėtų drąsiai pasakyti suaugusiajam, kuriuo galima pasitikėti“, – dar kartą tėvų vaidmenį akcentuoja specialistė.

„Klausimai apie lytiškumą yra natūralūs ir svarbūs. Todėl itin vertinga, kad paaugliai drįsta juos užduoti. Pagalbos galima ieškoti kreipiantis į tėvus, mokytojus, sveikatos specialistus, mokyklos psichologą ar gydytoją. Tai specialistai, galintys suteikti tikslią ir patikimą informaciją“, – patikina pašnekovė pabrėždama, kad kalbėjimas apie lytiškumą nėra gėdingas.

„Lytiškumas yra neatsiejama žmogaus dalis, kuri formuojasi kartu su visu asmeniu. Paauglystė atneša daug pokyčių, tačiau ji taip pat suteikia galimybę geriau suprasti save, savo jausmus ir poreikius. Kuo daugiau žinių ir supratimo apie lytiškumą turi jaunas žmogus, tuo lengviau jam augti atsakingu, savimi pasitikinčiu ir kitus gerbiančiu suaugusiuoju“, – sako pašnekovė.

Verta žinoti

Keli patarimai, kaip apie lytiškumą kalbėti saugiai:

Jei įmanoma, kalbėtis ramiai: pabrėžti, kad tau rūpi žinios ir saugumas, o ne „draudžiami dalykai“.

Ieškoti patikimų šaltinių(pvz., mokyklos sveikatos pamokos, mokyklos psichologas, slaugytoja).

Jei jautiesi spaudžiamas(-a) ar gėdinamas(-a), pasikalbėk su patikimu suaugusiuoju (mokytoju, socialiniu pedagogu).

Lytiškumas (angl. sexuality) yra plati ir sudėtinga žmogaus dimensija, apimanti biologinius, psichologinius, socialinius, dvasinius aspektus – nuo kūno suvokimo, lyties tapatybės (pvz., vyras/moteris/kita), lytinės orientacijos, intymumo, meilės, seksualumo iki reprodukcijos, o tai reiškia asmens buvimo būdą, savęs ir pasaulio suvokimą per lyties prizmę, besivystantį visą gyvenimą.

Autorė: Greta Vanagienė

• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
• Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos.
• LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
• Paskelbti naujausi aukštos raiškos Lietuvos ortofotografiniai žemėlapiai.
• Apie jausmus kalba vyrai.
• Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
• Dar nesantykiauju ir man negėda.
• Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
• Kalėdų stalo idėjos: kaip sukurti šventę namuose su paprastais sprendimais.
• R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.
• Apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę.
• Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
• Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: kodėl vadovas yra svarbus.
• Atostogos šventiniu laikotarpiu: kada darbdavys gali pasakyti „ne“.
• Penktadalis Lietuvos gyventojų atsiskaitydami naudoja ne įprastas bankų korteles.
• Sostinės Goštauto g. kvartale – nauji archeologiniai radiniai.
• Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
• „OpenAI“ duomenų nutekėjimas: kas nutiko ir kaip apsaugoti verslą?
• Painiava dėl elektromobilių statymo: tvarka skirtinga, lengvatos tirpsta.
• Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau.
• Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Į darbą ir iš jo – tamsoje: įvardija, kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams.
• Kruonio HAE įrengtas valdymo centras, iš kurio bus valdomos trys elektrinės.
• Šventinis laikotarpis – darbymetis kibernetiniams sukčiams.
• Medijų rėmimo fondo taryba kreipėsi į Seimo narius dėl biudžeto.
• Sprendimai dėl elektrinių su maža leistina generuoti galia pasiteisino.
• Artėja mokesčių reformos įsigaliojimas: kaip susimažinti mokestinę naštą?
• Rekordinės 1329 Eur/ha išmokos ir baudos už tą patį reiškinį: augantys krūmai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81