Kokiais interneto ryšio mitais vis dar tikime?

Nuo darbo susitikimų nuotoliu iki filmų žiūrėjimo ar kasdienio naršymo telefone – spartus ir greitas internetas šiandien yra būtinybė. Vis dėlto net ir aktyviai naudodamiesi technologijomis žmonės dažnai remiasi klaidingais įsitikinimais apie interneto ryšį, jo greitį ar saugumą.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Kurie mitai turi pagrindo, o kuriuos verta pamiršti visiems laikams, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai.

Vienas dažniausių mitų – kuo daugiau „Wi-Fi“ ryšio padalų telefone, tuo greitesnis internetas.

„Ryšio stiprumo indikatorius, kurį matome kaip „Wi-Fi“ padalų skalę, parodo tik ryšio stiprumą tarp įrenginio ir maršrutizatoriaus. Tačiau jei pats maršrutizatorius negauna gero mobilaus ryšio signalo, internetas gali būti lėtas net ir ekrane matant visas „Wi-Fi“ ryšio padalas“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Pasak jo, norint patikrinti interneto ryšio greitį, tam pravers įvairios greičio matavimo svetainės, kaip „Matuok.lt“, „Speedtest“ ir kitos. Rekomenduojama matuojant interneto greitį prijungti kompiuterį prie maršrutizatoriaus laidu. Jei interneto greitis su laidu yra geras, o per „Wi-Fi“ – gerokai mažesnis, vadinasi, geram interneto ryšiui gali trukdyti namų sienos, kaimynų tinklai ar prie tinklo prisijungusių išmaniųjų įrenginių kiekis.

„Mažai kas žino, kad dauguma maršrutizatorių signalą skleidžia stipriau į šonus nei į viršų ar apačią, todėl kelių aukštų namuose ryšys dažnai būna silpnesnis. Be to, daugiabučiuose papildomų trikdžių sukelia ir kaimynų „Wi-Fi“ tinklai – ypač 2,4 GHz dažnių juostoje, kur signalai sklinda toliau ir lengviau „susipjauna“ tarpusavyje. Tokiais atvejais gali padėti „Mesh“ tipo „Wi-Fi“ sprendimai, kai namuose įrengiami keli maršrutizatoriai, arba maršrutizatoriaus nustatymų pakeitimai, parenkant mažiau apkrautą ryšio kanalą“, – paaiškina M. Rauba.

Svarbus aspektas – ir prie maršrutizatoriaus prisijungusių įrenginių skaičius. Kuo jų daugiau ir kuo aktyviau jie naudoja internetą, tuo didesnė apkrova tenka tinklui.

Atsakė, kas „ryja“ internetą

Nemažai diskusijų kelia ir interneto duomenų naudojimas. Dažnai manoma, kad žaidimai telefone sunaudoja itin daug interneto, tačiau realybė kitokia.

„Dauguma mobiliųjų žaidimų perduoda palyginti nedidelius, dažniausiai tekstinio tipo duomenų kiekius. Kur kas daugiau interneto sunaudoja vaizdo įrašai, nes perduodama didelės apimties vaizdo ir garso informacija, kuri užima daugiau vietos nei tekstas“, – atkreipia dėmesį „Bitės“ technologijų direktorius.

Tai rodo ir „Bitės“ bei „Labas“ klientų naršymo įpročiai – daugiausiai duomenų sunaudojama „Go3“ televizijai. Antroje vietoje pagal duomenų kiekį yra „Meta“ sprendimai, tokie kaip „Facebook“, „Instagram“, „Messenger“, „WhatsApp“ ir kt. Trečioje – „YouTube“.

„Vien pernai persiųstų duomenų kiekis didėjo daugiau nei 25 proc. Pagrindinė tokio spartaus augimo priežastis – naujos kartos 5G ryšio plėtra Lietuvoje“, – sako M. Rauba.

Technologijų specialistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad išmanieji telefonai gali naudoti mobiliuosius duomenis net ir įjungus „Wi-Fi“, jei belaidis ryšys namuose tampa per silpnas. Norint išvengti tokio netikėto duomenų sunaudojimo, verta pasitikrinti telefono nustatymus ir įsitikinti, ar nėra įjungta tokia funkcija.

Dar vienas mitas, kad stiprus „Wi-Fi“ slaptažodis negali būti nulaužtas. M. Rauba „nuramina“, kad net ir sudėtingas „Wi-Fi“ slaptažodis nėra absoliuti garantija.

„Vis tik reikia suprasti, kad net ir stiprus „Wi-Fi“ slaptažodis nebūtinai yra visiškai neįveikiamas. Jei naudojate maršrutizatorių daugiabutyje ar kitose vietose, kur daug žmonių gali prie jo prisijungti, rekomenduojama reguliariai atnaujinti slaptažodį. Beje, kuo naujesnis maršrutizatorius, tuo geriau šifruojamas jo slaptažodis, tad rekomenduojama šį įrenginį atnaujinti bent kas 5 metus“, – teigia vienas iš skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

• Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
• Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?
• Kas atsako už sniego valymą daugiabučiuose: kieno tai pareigos?
• Naujas sukčių taikinys – jūsų telefonas: kaip apsisaugoti?
• Nuo sniego jau lūžta stogai: laiku nenuvalius – tūkstantiniai nuostoliai.
• Poilsio anatomija: muzikos klausymas prieš miegą gali pagerinti gyvenimo kokybę.
• Praūžus šventėms norisi lengviau: pasigaminkite kalafioro steiką.
• 12 kartų mažiau saulės: kaip sausio vakarus paversti šeimos suartėjimo laiku?
• Per Naujuosius metus paskambina tiek, kiek eilinės darbo dienos valandą.
• Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
• Kodėl ant Naujųjų metų stalo būtina turėti ananasą?
• Receptai su šonkauliais: kaip paruošti patiekalą, vertą Naujųjų metų stalo?
• Tėvai vis dar drausmina nesidomėti lytiškumu.
• 1 iš 4 moterų patiria pogimdyminę depresiją.
• Kodėl 2026-ieji gali nustebinti net patyrusius NT rinkos žaidėjus.
• Dėl šventinių dekoracijų: puošiant namus reikia žinoti kelias taisykles.
• 60 naujų bokštų padės užtikrinti patikimą ryšį Lietuvos regionuose.
• Kaip Nacionalinis stadionas paveiks NT rinką kaimynystėje?
• Susisiekimo ministerijos darbai, kuriuos žmonės jaučia kasdien.
• Kelininkai įspėja – prognozuojamos žiemiškos sąlygos keliuose.
• Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje.
• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Jūs žudote savo dirvą to nežinodami: 7 „nekalti“ įpročiai, kurie atima derlių.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87