Kokiais interneto ryšio mitais vis dar tikime?

Nuo darbo susitikimų nuotoliu iki filmų žiūrėjimo ar kasdienio naršymo telefone – spartus ir greitas internetas šiandien yra būtinybė. Vis dėlto net ir aktyviai naudodamiesi technologijomis žmonės dažnai remiasi klaidingais įsitikinimais apie interneto ryšį, jo greitį ar saugumą.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Kurie mitai turi pagrindo, o kuriuos verta pamiršti visiems laikams, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai.

Vienas dažniausių mitų – kuo daugiau „Wi-Fi“ ryšio padalų telefone, tuo greitesnis internetas.

„Ryšio stiprumo indikatorius, kurį matome kaip „Wi-Fi“ padalų skalę, parodo tik ryšio stiprumą tarp įrenginio ir maršrutizatoriaus. Tačiau jei pats maršrutizatorius negauna gero mobilaus ryšio signalo, internetas gali būti lėtas net ir ekrane matant visas „Wi-Fi“ ryšio padalas“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Pasak jo, norint patikrinti interneto ryšio greitį, tam pravers įvairios greičio matavimo svetainės, kaip „Matuok.lt“, „Speedtest“ ir kitos. Rekomenduojama matuojant interneto greitį prijungti kompiuterį prie maršrutizatoriaus laidu. Jei interneto greitis su laidu yra geras, o per „Wi-Fi“ – gerokai mažesnis, vadinasi, geram interneto ryšiui gali trukdyti namų sienos, kaimynų tinklai ar prie tinklo prisijungusių išmaniųjų įrenginių kiekis.

„Mažai kas žino, kad dauguma maršrutizatorių signalą skleidžia stipriau į šonus nei į viršų ar apačią, todėl kelių aukštų namuose ryšys dažnai būna silpnesnis. Be to, daugiabučiuose papildomų trikdžių sukelia ir kaimynų „Wi-Fi“ tinklai – ypač 2,4 GHz dažnių juostoje, kur signalai sklinda toliau ir lengviau „susipjauna“ tarpusavyje. Tokiais atvejais gali padėti „Mesh“ tipo „Wi-Fi“ sprendimai, kai namuose įrengiami keli maršrutizatoriai, arba maršrutizatoriaus nustatymų pakeitimai, parenkant mažiau apkrautą ryšio kanalą“, – paaiškina M. Rauba.

Svarbus aspektas – ir prie maršrutizatoriaus prisijungusių įrenginių skaičius. Kuo jų daugiau ir kuo aktyviau jie naudoja internetą, tuo didesnė apkrova tenka tinklui.

Atsakė, kas „ryja“ internetą

Nemažai diskusijų kelia ir interneto duomenų naudojimas. Dažnai manoma, kad žaidimai telefone sunaudoja itin daug interneto, tačiau realybė kitokia.

„Dauguma mobiliųjų žaidimų perduoda palyginti nedidelius, dažniausiai tekstinio tipo duomenų kiekius. Kur kas daugiau interneto sunaudoja vaizdo įrašai, nes perduodama didelės apimties vaizdo ir garso informacija, kuri užima daugiau vietos nei tekstas“, – atkreipia dėmesį „Bitės“ technologijų direktorius.

Tai rodo ir „Bitės“ bei „Labas“ klientų naršymo įpročiai – daugiausiai duomenų sunaudojama „Go3“ televizijai. Antroje vietoje pagal duomenų kiekį yra „Meta“ sprendimai, tokie kaip „Facebook“, „Instagram“, „Messenger“, „WhatsApp“ ir kt. Trečioje – „YouTube“.

„Vien pernai persiųstų duomenų kiekis didėjo daugiau nei 25 proc. Pagrindinė tokio spartaus augimo priežastis – naujos kartos 5G ryšio plėtra Lietuvoje“, – sako M. Rauba.

Technologijų specialistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad išmanieji telefonai gali naudoti mobiliuosius duomenis net ir įjungus „Wi-Fi“, jei belaidis ryšys namuose tampa per silpnas. Norint išvengti tokio netikėto duomenų sunaudojimo, verta pasitikrinti telefono nustatymus ir įsitikinti, ar nėra įjungta tokia funkcija.

Dar vienas mitas, kad stiprus „Wi-Fi“ slaptažodis negali būti nulaužtas. M. Rauba „nuramina“, kad net ir sudėtingas „Wi-Fi“ slaptažodis nėra absoliuti garantija.

„Vis tik reikia suprasti, kad net ir stiprus „Wi-Fi“ slaptažodis nebūtinai yra visiškai neįveikiamas. Jei naudojate maršrutizatorių daugiabutyje ar kitose vietose, kur daug žmonių gali prie jo prisijungti, rekomenduojama reguliariai atnaujinti slaptažodį. Beje, kuo naujesnis maršrutizatorius, tuo geriau šifruojamas jo slaptažodis, tad rekomenduojama šį įrenginį atnaujinti bent kas 5 metus“, – teigia vienas iš skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?
• Kruvini blyneliai ant kelio: kaip apsaugoti varliagyvius?
• Patyčioms persikeliant į elektroninę erdvę, „Vaikų linija“ imasi naujo vaidmens.
• Auksinis taupymo patarimas: pirmiausia susimokėkite sau.
• Įsibėgėja pavasarinė gyvūnų migracija, kaip išvengti susidūrimų kelyje?
• Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
• Seksualinį priekabiavimą darbe patiria kas penkta lietuvė.
• EK atstovė: gebėjimas persiorientuoti tampa būtinybe darbo rinkoje.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137